Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė spręsti pareiškėjos prašymą teismo nuožiūra.

Civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. B.. Gyventojų registro duomenimis, A. B. mirė būdamas našliu (sutuoktinė O. U. mirė (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), turėjo vieną vaiką – pareiškėją G. V..

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjui A. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas registruotas palikėjo vardu, tačiau vadovaujantis žemės sklypo ir buto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl visi nekilnojamojo turto objektai, išdėstyti aukščiau, palikėjui ir jo sutuoktinei O. U., vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų pareiškėjos motinos O. U. palikimo priėmimo faktų. Notarė L. M.-P. (duomenys neskelbtini) liudijimu paliudijo, kad pareiškėja priėmė tėvo palikimą.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėja, kaip palikėjo vaikas, yra pirmos eilės jo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais bei įrodymais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatyta, kad palikėjas nekilnojamojo turto objektus įgijo santuokos metu ir šis turtas priklausė pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise; teismo vertinimu yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog palikėjas A. B. po sutuoktinės mirties ir vėliau, taip pat pareiškėja po tėvo mirties - toliau rūpinosi visu turtu, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius. Taigi nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėja priėmė visą palikimą po tėvų mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įteisinti po A. B. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą (žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususias turto dalis) priėmė faktiškai pradėdama visą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.