Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-06 · Civilinė byla Nr. e2-2471-861/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
e2-2471-861/2019
Teisminio proceso Nr.
3-68-3-35466-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Advokatai
Nerijus Plėdys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2471-861/2019Teisminio proceso Nr. 3-68-3-35466-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.4; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant ieškovo T. M. atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Valerijai Prichodko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 812,03 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje buvo pastebėta, kad ant ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio nuo gretimais augančio medžio yra užkritusios sausos medžio šakos, dėl ko buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Automobilis buvo pastatytas tam skirtoje stovėjimo vietoje, apmokant vietinės rinkliavos mokesčiu, o įvykis užfiksuotas tą pačią dieną į vietą atvykusių policijos pareigūnų. Ieškovas dar 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakymo iki šios dienos atsakovas nepateikė ir ieškovo nuostolių neatlygino. Vilniaus miesto savivaldybė, neužtikrindama savivaldybei priskirtoje teritorijoje augančių medžių priežiūros ir neužkirsdama žalos atsiradimo galimybės, elgėsi nerūpestingai bei neatsakingai, todėl privalo atsakyti už ieškovui padarytą žalą, pasireiškusią automobilio apgadinimu.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nors atsiliepimu ir pripažino, kad (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai ir ji vykdo šioje vietoje esančių želdynų apsaugą, tvarkymą bei priežiūrą. Atsakovė nurodė, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, todėl, manytina, būtų nepagrįsta ir neproporcinga suabsoliutinti savivaldybės pareigą susijusią su želdinių priežiūra iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje, ir įvertinti jų fiziologinę būklę. Atsakovė vadovavosi Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, tuo tarpu šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų ir tai yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Savo pareigą atsakovė, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo, t. y. želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), buvo atliekami tinkamai. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas yra advokatas, turintis pakankamą kompetenciją pats ginti savo interesus, nepaisant to, savo interesų atstovavimui jis nusprendė pasisamdyti kitą savo valdomos advokatų profesinės bendrijos advokatą, jam mokėti už teisines paslaugas bei taip bandyti gauti papildomos finansinės naudos savo vadovaujamai advokatų profesinei bendrijai, išsireikalaujant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Manė, kad tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo subjektinėmis teisėmis, todėl teismui nusprendus ieškinį tenkinti, ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtų būti atmetamas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad automobiliui teisėtai stovint parkavimo vietoje šaka apgadino variklio gaubtą. Tai patvirtina 2017 m. lapkričio 24 d. policijos pranešimas, kadangi ieškovas įvykus įvykiui kvietė policiją. Atsakovas sąmatos neginčijo, pripažino, kad tai yra atsakovo teritorija, tačiau nurodyti argumentai nepanaikina atsakomybės. Be to, ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Tai, kad ieškovas yra advokatas, iš esmės privalo įrodyti atsakovas, jei tokiu įrodymu remiasi, tačiau to neįrodinėja. Visgi, atstovas atsakydamas į teismo klausimą patvirtino, jog ieškovas yra advokatas, tačiau besispecializuojantis baudžiamajame procese, todėl, nesant įstatymuose įtvirtinto draudimo advokatui kreiptis teisinės pagalbos, kreipėsi į savo kolegą ir byloje už ieškinio parengimą, patikslinto ieškinio parengimą ir 2 teismo posėdžius patyrė 150 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog savivaldybė atlieka želdinių priežiūrą, tačiau tą daro kaip imperatyviai nurodo teisės aktai, t. y. kas 10 metų, o visi kiti darbai yra vykdomi pagal gyventojų skundus, prašymus, nes nėra žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Pabrėžė atsakovo nuomonę, jog ieškovas advokatas gali pats save atstovauti. Į teismo klausimą, kokia dalimi atsiliepimu prašo sumažinti nuostolių dydį, neatsakė, nurodė, kad sąmata yra padaryta po 3 mėnesių, kas yra per ilgas laiko tarpas ir patvirtino, kad neginčija pretenzijos pateikimo fakto, tačiau nurodė, kad ieškovas turėjo kreiptis ne į savivaldybę, o į savivaldybės ūkio skyrių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d., apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje buvo pastebėta, jog ant ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio nuo gretimais augančio medžio yra užkritusios sausos medžio šakos, dėl ko buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Įvykis buvo užfiksuotas policijos pareigūnų, 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas gavo iš Vyriausiojo policijos komisariato raštą, kuriame dėl žalos atlyginimo nurodyta kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Ieškovas į bylą pateikė sąmatą dėl 812,03 EUR remonto kaštų, iš sąmatos matyti, jog atlikti darbai yra susiję su variklio gaubto remontu. Atsakovas byloje iš esmės sutinka su tuo, jog (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai ir ji vykdo šioje vietoje esančių želdynų apsaugą, tvarkymą bei priežiūrą. Visgi, atsakovo nuomone, Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės numato atsakovui vienintelį imperatyvų reikalavimą tvarkant želdinius - nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų, kuo vadovaudamasi savivaldybė ir planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Atsakovė pabrėžė, kad dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, darbai yra atliekami tik gavus gyventojų prašymus ar skundus. Atsakovė byloje iš esmės ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės pareigą prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo. Teismas su tokia atsakovo pozicija sutikti negali. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra taisyklė, įtvirtinanti visiško nuostolių atlyginimo principą (LR CK 6.251 str.) ir reiškianti, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas). Želdynų įstatymo 10 str. konkrečiai išvardytos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo srityje. Be to, vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis, kuriose nurodyta, jog medžių ir krūmų priežiūra apima medžių ir krūmų genėjimą, nustato pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Taigi, savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, jog ji neturi pareigos rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, yra klaidingas. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už padarytą žalą ir privalo ją atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, detaliai reglamentuojama teisės aktų, todėl būtent savivaldybė privalo užtikrinti savivaldybei priskirtoje teritorijoje augančių medžių priežiūrą ir užkirsti žalos atsiradimo galimybę. Tokiais atvejais, kai medis, kurio nulūžusi šaka padarė žalą, augo savivaldybei priskirtoje teritorijoje, konstatuojama, jog savivaldybė elgėsi nerūpestingai bei neatsakingai, todėl privalo atsakyti už padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013). Taip pat teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad savo atsiliepimu savivaldybė nepateikė jokių savo atsikirtimus patvirtinančių aplinkybių ir/ar įrodymų – atsiliepimas apsiriboja deklaratyviu teisės normų aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurių ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla citavimu. Nors atsiliepime atsakovė aptaria visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų nesusieja su konkrečiomis bylos aplinkybėmis, tik nurodo, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Atsakovė taip pat kėlė abejones dėl žalos dydžio, prašydama, jei teismas netenkins prašymo ieškinį atmesti, sumažinti ieškinyje nurodytų nuostolių dydį. Kokia apimtimi prašo nuostolių dydį mažinti, atsakovės atstovė teisme nedetalizavo. Savivaldybė paaiškino, kad abejonių kelia padaryta remonto sąmata praėjus 3 mėnesiams nuo įvykio, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo įvardinti, koks laikas būtų protingas ir sąžiningas atlikti remonto sąmatą. Visgi, teismui žalos dydis ir remonto sąmata abejonių nekelia – į bylą pateikta sąmata akivaizdžiai rodo, jog buvo susitarta, o vėliau ir atlikti būtent automobilio variklio gaubto remonto darbai. Tai, kad nulūžusi šaka padarė žalą būtent automobilio variklio gaubtui, patvirtina 2017-11-24 Vyriausiojo policijos komisariato raštas, kur aiškiai įvardinta, jog 2017-11-09 buvo pastebėta, kad ant automobilio variklio dangčio nuo gretimais augančio medžio yra užkritusios sausos medžio šakos, dėl ko apgadintas automobilis. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės atsiliepimo motyvus, jog ieškovas privalėjo įvertinti riziką statydamas automobilį po medžių šakomis, kurios papūtus stipresniam vėjui, trenkus žaibui ar kitaip nulaužtos, kris būtent ant automobilio, be to, byloje nurodė nesant įrodymų, kad ieškovas neturėjo galimybės pastatyti savo automobilio kitoje saugesnėje vietoje. Tokie hipotetiški atsakovės svarstymai prasilenkia su bet kokia logika ir teismas mano, kad taip atsakovė nepagrįstai bando perkelti visą įrodinėjimo naštą ieškovui. Byloje yra pateikti įrodymai, kad automobilis buvo pastatytas tam skirtoje vietoje pagal kelio ženkle nurodytą stovėjimo būdą, apmokant vietinės rinkliavos mokesčiu, ko atsakovė neginčijo. Teismas sprendžia, jog byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo daryti išvadą apie ieškovo neatidumą ar nerūpestingumą, todėl atsakovės teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 straipsnis, 6.282 straipsnis).

Taip pat atsakovė nurodo, kad savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir vykdė savo įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir žalos. Teismas akcentuoja, kad šiuo atveju, automobilis buvo apgadintas Vilniaus miesto savivaldybės įmonės prižiūrimoje teritorijoje (mokamoje stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už kurią buvo sumokėta vietinė rinkliava) dėl netinkamos medžių priežiūros. Tai, kad medis buvo prižiūrimas netinkamai (neapgenėtas), patvirtina faktas, jog nesant jokių išskirtinių oro sąlygų nuo šio medžio nulūžo nudžiūvusios medžio šakos, kurios nukrito ant automobilio, o atsakovė teisme kitokių aplinkybių neįrodinėjo. Vilniaus miesto savivaldybė, neužtikrindama savivaldybei priskirtoje teritorijoje augančių medžių priežiūros ir neužkirsdama žalos atsiradimo galimybės, elgėsi nerūpestingai bei neatsakingai, todėl privalo atsakyti už ieškovui padarytą žalą.

Kaip minėta, atsakovė prašė teismo atmesti ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pats ieškovas, būdamas advokatu, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu ir taip atsirado bylinėjimosi išlaidos. Teismas negali sutikti su tokiu atstovavimo institutą reglamentuojančių teisės normų interpretavimu. Visų pirma, joks teisės aktas nedraudžia advokatui turėti atstovą byloje ir imperatyviai nenurodo, jog advokatas, būdamas šalimi procese, privalo atstovauti save tik pats. Kaip pagrįstai nurodė ieškovo atstovas, kuo teismas neturi jokio pagrindo netikėti, o savivaldybė neįrodinėjo kitokių aplinkybių, ieškovas, būdamas advokatu, specializuojasi baudžiamajame procese ir baudžiamojoje teisėje. Antra, į bylą pateikti įrodymai apie bylinėjimosi išlaidas akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius, jog ieškovas atstovaujamas savo kolegos advokato norėjo gauti papildomos naudos kontorai bei piktnaudžiavo savo teisėmis, nes į bylą pateiktas 150 EUR bylinėjimosi išlaidų kvitas. Tokia suma už parengtą teismui ieškinį, patikslintą ieškinį ir dalyvavimą 2 teismo posėdžiuose, yra bene keliolika kartų mažesnė, nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyta suma. Todėl teismas, pripažindamas, kad joks teisės aktas nenumato draudimo advokatui turėti byloje advokatą ir atsižvelgdamas į nedideles patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisia jas iš atsakovės ieškovo naudai.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovui priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 18,00 EUR žyminio mokesčio, 150 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 812,03 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-11-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 168,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė