Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji O. J. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

ji, nuo 2005 m. birželio mėn. 31 d. dirbdama pardavėja A. Jonaičio firma, į.k. 186054060, parduotuvėje „Miglė“, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, laikotarpyje nuo 2008-02-01 iki 2010-04-30 klastojo tikrą dokumentą – parduotuvės vidinę mėnesio ataskaitą, didindama joje įplaukų grynaisiais pinigais sumas, tokiu būdu įrašydama netikras įplaukų grynaisiais pinigais sumas, kad sudėjus įplaukas banko mokėjimo kortelėmis ir įplaukas grynaisiais pinigais jos atitiktų sumas viso įplaukų per mėnesį, pagal bendrųjų įplaukų skaitliuko rodmenys.

Šiais savo veiksmais O. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, ji suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

ji, nuo 2005 m. birželio mėn. 31 d. dirbdama pardavėja A. Jonaičio firma, į.k. 186054060, parduotuvėje „Miglė“, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, klastojo tikrą dokumentą – parduotuvės kasos operacijų žurnalus:

Nr. 1, modelio pavadinimas RS-28 MF, Korpuso Nr. B00406555, pradėtas pildyti nuo 2007 m. vasario mėn. 01 d., baigtas pildyti 2008 m. sausio mėn. 31 d.;

Nr. 2, modelio pavadinimas RS-28 MF, Korpuso Nr. B00406555, pradėtas pildyti nuo 2008 m. vasario mėn. 01 d., baigtas pildyti 2009 m. sausio mėn. 31 d.;

Nr. 3, modelio pavadinimas RS-28 MF, Korpuso Nr. B00406555, pradėtas pildyti nuo 2009 m. vasario mėn. 01 d., baigtas pildyti 2010 m. sausio mėn. 31 d.;

Nr. 4, modelio pavadinimas RS-28 MF, Korpuso Nr. B00406555, pradėtas pildyti nuo 2010 m. vasario mėn. 01 d., baigtas pildyti 2010 m. rugsėjo mėn. 12 d. grafoje „dienos įplaukos (Lt)“, perrašydavo sumas iš parduotuvės kasos aparato bendrosios „z“ ataskaitos, kurioje atsispindėjo fiktyvus prekės pardavimas, tokiu būdu laikotarpyje nuo 2007-10-01 iki 2009-04-31 įrašydama netikras įplaukų negrynaisiais pinigais (banko mokėjimo kortelėmis) sumas, kad mėnesio pabaigoje sudėjus įplaukas grynaisiais pinigais (inkasuotus grynuosius pinigus) ir įplaukas banko mokėjimo kortelėmis, jos atitiktų viso įplaukų per mėnesį sumai, pagal bendrųjų įplaukų skaitliuko rodmenys.

Šiais savo veiksmais O. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, O. J. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji, nuo 2005 m. birželio mėn. 31 d. dirbdama pardavėja A. Jonaičio firma, parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, užimamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už parduotuvės jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą bei valdydama jai patikėtą turtą, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, didelės vertės turtą, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2009-04-31 klastojant, prekių pardavimo apskaitos dokumentus: vidines mėnesio ataskaitas ir parduotuvės kasos operacijų žurnalus, imituojant prekės pardavimą, nuskanuodavo prekę per prekių duomenų nuskaitymo aparatą, tokiu būdu nurašydama prekę iš gautų prekių likučio, fiktyviai įformindavo prekės pardavimą, t.y. klientui už prekę atsiskaitant grynaisiais pinigais, pastaroji paspausdavo kasos aparate mygtuką „kortelių skyrius“ funkcionaliai atsakingą už pinigų registravimą iš banko kortelių terminalo, tačiau neperbraukdavo banko mokėjimo kortele per Pos terminalą, kad pinigai už prekę būtų nuskaityti nuo kliento banko mokėjimo kortelės ir įplauktų į įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, kad prekės pardavimo operacija būtų galutinai užbaigta, tokiu būdu prekė pagal parduotuvės „z“ ataskaitą skaitėsi parduota atsiskaitant banko mokėjimo kortelę, bet realiai pinigai į banką nepakliūdavo, nes prekės pardavimo operacija gryniais pinigais buvo atliekama ne iki galo, tokiu būdu O. J.:

2007 m. spalio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 215,90 Lt grynųjų pinigų;

2007 m. lapkričio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 827,78 Lt grynųjų pinigų;

2007 m. gruodžio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 746,72 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. sausio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 3328,26 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. vasario mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 1488,74 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. kovo mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2205,88 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. balandžio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 1261,70 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. gegužės mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2178,40 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. birželio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2485,65 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. liepos mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2343,31 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. rugpjūčio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2787,54 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. rugsėjo mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 3726,68 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. spalio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2247,36 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. lapkričio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 4935,21 Lt grynųjų pinigų;

2008 m. gruodžio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 5431,82 Lt grynųjų pinigų;

2009 m. sausio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 3643,71 Lt grynųjų pinigų;

2009 m. vasario mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 4206,88 Lt grynųjų pinigų;

2009 m. kovo mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 4845,00 Lt grynųjų pinigų;

2009 m. balandžio mėn. iš UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, į.k. 186054060, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 3528,84 Lt grynųjų pinigų, bendrai 52 435, 38 Lt grynųjų pinigų – tokiu būdu siekdama turtinės naudos apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“ esančioje prekybos centre „MANDARINAS“ priklausantį turtą - 52 435, 38 Lt, tai yra buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. J. kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, kad tikrai didino apyvartą, tačiau pasisavinti pinigų negalėjo, nes jų nebuvo. Visos prekės liko parduotuvėje, prekių ji nepasiėmė. Pripažįsta, kad suklastojo kasos operacijų žurnalą. Didindama apyvartą nurašinėjo viską pagal „Z“ ataskaitą į kasos žurnalą. Įrašė „Z“ duomenis, tačiau realiai jie gal neatitinka. „Z“ ataskaita yra nuimama kiekvieną dieną vakare. Pati ji neklastojo, tiesiog nurašinėjo dienos apyvartą ir viskas. Klastojo kasos operacijų žurnalus Nr. 1, modelio pavadinimas RS-28 MF, Nr. 2, modelio pavadinimas RS-28 MF, Nr. 3, modelio pavadinimas RS-28 MF, Nr. 4, modelio pavadinimas RS-28 MF. Dirbo iki 2010-05-11. Kai buvo atliekama inventorizacija, tai buvo paskutinė jos darbo diena. Atleista buvo vėliau, bet nuo tos dienos į parduotuvę nekėlė kojos. Pripažįsta, kad už tą laikotarpį, kol dirbo, klastojo kasos operacijų žurnalą, tai darė iki 2010-05-11. Porą metų, kol buvo gera apyvarta, nieko nedidino. Prekė likdavo prekybos salėje, pinigų pasisavinti negalėjo, nes jų realiai nebuvo. Nuskanuodavo prekę, atgal ją pakabindavo, prekė likdavo prekybos salėje, prekių nepasisavino. Išvardintų sumų 215,90 Lt, 827,78 Lt, 746,72 Lt, 3328,26 Lt, 1488,74 Lt, 2205,88 Lt, 1261,70 Lt, 2178,40 Lt, 2485,65 Lt, 2343,31 Lt, 2787,54 Lt, 3726,68 Lt, 2247,36 Lt, 4935,21 Lt, 5431,82 Lt, 3643,71 Lt, 4206,88 Lt, 4845,00 Lt nepasisavino. Pinigų iš viso nebuvo, jų nebuvo galima paimti. Buvo galima buvo paimti tik prekę, tačiau prekės liko prekybos salėje. Tikriausiai yra taip, kad kokia suma nurodyta, tokia suma ji ir padidino apyvartą. Dirbo pamainomis, bet buvo keletas atvejų, kai reikėjo dirbti po pusę dienos. Jeigu reikėjo dirbti dviese, ataskaitas pildydavo vis tiek ji. Kasos žurnalą pildydavo kiekviena už save. Ji pildė tik vidinę parduotuvės mėnesio ataskaitą. Su atlikta inventorizacija supažindinta nebuvo, jai pateikė tik skaičius ir viskas, ko konkrečiai trūko, niekas nenurodė. Nežino, kodėl nustatytas prekių trūkumas, nes prekės liko parduotuvėje. Per penkerius jos darbo metus tai buvo trečioji inventorizacija. Inventorizacijos metu jos tik skaičiuoja, o visus popierius pasiima ofisas. Buvo prekių perteklius, nes fiktyviai buvo didinama apyvarta. Apskaitą vedė sandėlininkė. Dalis prekių keliaudavo iš jų parduotuvės į kitas parduotuves. Paskutinės inventorizacijos metu buvo rašoma ant paprasto lapo pieštuku, visus lapus pasiėmė sandėlininkas. Jai liepė pasirašyti, kad dalyvavo inventorizacijoje. Jai atveža važtaražtį ir prekes, pardavėjos sutikrina, kad viskas atitiktų, nes kai prekės patenka į parduotuvę, jos yra už jas atsakingos. Kai atiduoda prekes į kitą parduotuvę, surašo ant paprasto lapo, ką atiduoda, bei kartu su prekėm atiduoda V., po kelių dienų joms atsiunčiamas grąžinimo važtaraštis. Mano, kad prekių perteklius galėjo būti nuo apyvartos didinimo. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesuprato, nes neturėjo advokato. Kai skaičiavo prekes, jų buvo per daug, bet kai pasiėmė lapus, atsirado trūkumas. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nėra paėmusi nei vieno cento.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad su kaltinamąja jos nėra pažįstamos. Susipažino tik tuomet, kai išsiaiškino, kad visa tai įvyko, ankčiau nepažinojo, jokių priešiškumų neturi. Yra A. Jonaičio firmos „Miglė“ buhalterė, vyr. buhalterio padėjėja. Buvo išsiaiškinta, kad kaltinamoji rodė melagingus parodymus parduotuvės ataskaitoje, kurią turėjo pristatyti buhalterijai kiekvieno mėnesio gale. Tai buvo dokumentas, kuriame buvo nurodyti melagingi parodymai. Ji išsiaiškino, kad nuslepiami realūs faktai ir viskas rašoma neteisingai. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2008 m. vasario mėn. dirba UAB „A. Jonaičio firma Miglė“ buhalterės pareigose. 2010 m. gegužės mėn. 11 d. tikrindama parduotuvių tinklo „Miglė“ ataskaitas pastebėjo, kad PC „Mandarinas“ esančios parduotuvės pardavėjos O. J. pateiktoje ataskaitoje yra pinigų perteklius lyginant su gautais į įmonės sąskaita pinigais. Patikrinus parduotuvės, esančios PC „Mandarinas“, įplaukas kredito kortelėmis, duomenys atitiko parduotuvės ataskaitą, o patikrinus įplaukas grynais pinigais, įmonės sąskaitoje buvo pinigų trūkumas. 2010-05-11 nuvykus į parduotuvę „Miglė“, esančią PC „Mandarinas“, buvo atlikta prekių inventorizacija ir kasos žurnalo patikrinimas. Sulyginus banko terminalo ataskaitas ir kasos žurnalo duomenis, nustatytas trūkumas banko terminalo ataskaitose, o kasos žurnale-perteklius. Trūkumas nustatytas pagal tos dienos dirbusio darbuotojo pasirašytus ir užpildytus kasos žurnalus ir banko POS terminalo ataskaitas. Parduotuvėje pardavėjos dirba po vieną, tik išimtinais atvejais po dvi, o jeigu dirba dvi, vis tiek už kasą atsakinga tik viena darbuotoja. O. J. dirbo UAB „A. Jonaičio firma Miglė“ pardavėjos - konsultantės pareigose nuo 2005-06-21 iki 2010-05- 21. Patikrinus O. J. užpildytus kasos žurnalus laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2010 05- 13 nustatytas galutinis pinigų trūkumas 85.877,12 Lt. L. R. dirbo UAB „A. Jonaičio firma Migle“ pardavėjos - konsultantės pareigose nuo 2008-02-07 iki 2009-06-01, atlikus inventorizaciją, nustatytas 1905,27 Lt trūkumas. O. J. savo darbo metu „Miglės“ parduotuvėje nusikalstamu būdu pasisavindavo pinigus, o būtent, gaudama grynus pinigus už prekes arba norėdama pasisavinti prekę, įmušdavo fiktyvią pinigų sumą į banko kortelių skyrių be banko kortelės, tuo tarpu banko terminalo ataskaitose ši suma nefigūruodavo. Inkasuodami pinigus iš parduotuvės, atsakingi darbuotojai nesutikrindavo kasoje esančių pinigų su realiai išmuštais kasoje bei kredito kortelių gautų atsiskaitymų. Inkasatoriai jai pateikdavo tik pinigų priėmimo kvitus, todėl trūkumas ilgą laiką nebuvo pastebėtas (t. 1, b.l. 93-94). 2010 m. gegužės mėn. gavus parduotuvės „Miglė“, esančios PC „Mandarinas“, vidinę mėnesio ataskaitą už 2010 m. balandžio mėn., tikrinant kredito kortelių duomenų sutapimą su banko terminalo duomenimis, pastebėjo, jog nepaisant to, kad visų parduotuvių „Miglė“ pardavimai mažėja pagal ataskaitas, parduotuvėje „Miglė“, esančioje PC „Mandarinas“, apyvarta didėja. Tuomet ji nusprendė paskaičiuoti iš šios parduotuvės gautus pinigų priėmimo kvitus ir jų sumas palyginti su ataskaita. Tačiau ataskaitos duomenys buvo dvigubai didesni, negu į įmonę gauta pinigų suma per mėnesį (pagal pinigų priėmimo kvitus). Ji nusprendė, kad gavo ne visus pinigų priėmimo kvitus ir kreipėsi į savo komercijos direktorių V. D. dėl neatitikimų. Tuomet buvo nuspręsta vykti į parduotuvę ir patikrinti kasos aparatą ir kasos operacijų duomenų atitikimą. Duomenys neatitiko ir nustatyta, kad kredito kortelių suma parduotuvės ataskaitoje yra mažesnė negu kreditinių kortelių pagal kasos duomenis. Pradėjus gilintis ir nagrinėti pildomas pardavėjų ataskaitas su kasos operacijų žurnalo duomenimis, paaiškėjo, kad mėnesio ataskaitoje buvo rodomas teisingas kortelių likutis lyginant su banko terminalo ataskaitomis. Tačiau jis buvo suklastotas. Tuo tarpu lyginant banko terminalo ataskaitas su dienos ataskaita „Z“, kasos aparato žurnale būdavo padidintos sumos „Z“ ataskaitoje, kad padengti suklastotą mėnesio apyvartą. Pardavėja dirbtinai mėnesio ataskaitoje didindavo sumas, įplaukas grynais, kad įplaukos grynais ir įplaukos kortelėmis atitiktų visas įplaukas grynais pagal aparato skaitliuko parodymus. Tikrinant nuo 2005 m. sausio mėn. kasos žurnalų duomenis, lyginant su banko terminalo duomenimis, matyti, kad neatitikimai prasidėjo nuo 2007 m. spalio mėn. Likučių pagal pardavėjų mėn. ataskaitą ji netikrindavo, jai tai buvo neaktualu, ji tikrindavo tik kredito korteles. Pagal ataskaitą svarbūs duomenys yra įplaukos kortelėmis ir grynais, ir kad jie atitiktų sumą kasos aparato bendrųjų skaitiklių parodymus, skirtumą. Likutis mėn. pabaigai kasoje kiekvienoje parduotuvėje „Miglėje“ paskutinę mėnesio dieną inkasuojamas iki cento. Tą galima pamatyti iš kasos operacijų žurnalų. Pardavėjos O. J. paklausus, kokie likučiai figūruoja jos ataskaitos mėn. pabaigoje, ji nieko paaiškinti negalėjo. Tuo pokalbis šia tema aptikus neatitikimus su O. J. baigėsi. Po įvykio buvo atlikta prekių inventorizacija ir rastas prekių trūkumas, kuris nepadengė prekių rašto pertekliaus (sumos). Todėl iš parduotuvės buvo pasisavinta būtent ne pinigai, o prekės. I. Z. nurašė visą sumą, nes buvo rastas prekių perteklius būtent jos darbo metu ir tuo pagrindžiama jos teorija, kad ji didindavo dienos apyvartą neimant prekės nuo likučio, bet realiai tą prekę paliekant parduotuvėje. Taip atsirado prekių perteklius. Apyvarta buvo didinama dėl to, kad kas mėnesį pardavėjoms buvo skiriami priedai prie atlyginimo nuo padarytos mėnesio apyvartos. Neatitikimai pardavėjoms nustatyti pagal atsakingą kasininkę, dirbančią parduotuvėje. Jeigu inkasuotų pinigų per mėnesį suma sutampa su per mėnesį gautomis įplaukomis - pasisavintos ne prekės (t. 1, b.l. 95-97). Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad motyvas padidinti apyvartą galėjo būti toks, kad pasidarytų sau priedus prie atlyginimo, tačiau nemano, kad tai galėjo būti pagrindinis motyvas. Prekių trūkumas rodo, kad O. J. pasisavino tuos daiktus. Visoje parduotuvėje buvo surasta dalis pertekliaus, didelė dalis trūkumo, padengus buvo labai didelė skirtumo suma, apie 80 000. Tai, kad tai buvo O. J. darbas, nustatė nuvykę į vietą ir patikrinę. Darydama kasos žurnalo patikrinimą, matė, kad ten, kur būdavo nesutapimai, būdavo O. J. pavardė. Kito žmogaus niekada nebuvo arba buvo pasirašyta kito žmogaus pavarde, o raštas O. J. Dalis pinigų buvo pasisavinta išimant pinigus iš kasos, dalis žalos buvo padaryta nustačius prekių trūkumą. Kad kaltinamoji paėmė pinigus sprendžia pagal tai, kas yra kredito kortelėse. Apyvartą galima padaryti visiškai negaunant pinigų.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Z. parodė, kad šioje byloje jai žinoma tai, kad buvo neatitikimų buhalterijoje. Dirbo kartu su O. J. Darant inventorizaciją buvo didelis prekių perteklius, kadangi prekės buvo muštos į kasos aparatą, nors nebuvo pardavimų. Taip buvo metai iš metų, susidarė dideli neatitikimai, buvo klaidingai pildomos buhalterijos ataskaitos. Tyrimo metu viską sakė teisingai. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad ji pradėjo dirbti A. Jonaičio firmoje parduotuvėje „Miglė“, esančioje adresu PC „Akropolis“ nuo 2007-05-21. 2007 m. rugsėjo mėn. ji buvo nusiųsta pavaduoti pardavėjas O. J. ir G. M. parduotuvėje „Miglė“, esančioje PC „Mandarinas“ jų atostogų metu. Pavadavo apie 2 mėnesius. Grįžus abiems darbuotojoms į darbą po atostogų, parduotuvėje „Miglė“, esančioje PC „Mandarinas“, buvo atlikta inventorizacija. Atliekant inventorizaciją dalyvavo ji (I. Z.), O. J., G. M. ir viena iš sandėlininkių. 2007 m. pabaigoje atlikus inventorizaciją, parduotuvėje buvo rastas nedidelis prekių trūkumas, ir iš pardavėjų algų buvo atskaičiuotos nedidelės sumos. PC „Akropolis“ ji dirbo iki 2008 m. vasario mėn. Vėliau ji buvo perkelta dirbti į PC „Europa“ esančią parduotuvę „Miglė“, kur dirbo iki 2009 m. balandžio mėn., o vėliau buvo nusiųsta į PC „Mandarinas“, kur dirbo iki parduotuvės uždarymo. 2010 m. rugsėjo mėn 15 d. į parduotuvę „Miglę“, esančią adresu PC „Mandarinas“, Ateities g. 91, Vilniuje, ji atėjo vietoje L. R., nes tuo metu G. M. buvo motinystės atostogose. Todėl nuo 2009 gegužės mėn. PC „Mandarinas“ dirbo su O. J. Už darbo grafikus, vidines parduotuvės ataskaitas buvo atsakinga O. J., todėl PC „Mandarinas“ parduotuvės „Miglė“ mėnesio ataskaitų ji niekada nepildydavo. Ataskaitas pildydavo ir pateikdavo buhalterijai O. J. Tą dieną dirbanti pardavėja iš ryto nuimdavo „x“ ataskaitą, patvirtindavo savo parašu ir ją įklijuodavo į kasos operacijų žurnalą. Vakare nuimdavo „z“ ataskaitą, pasirašydavo ant jos ir įklijuodavo į kasos operacijų žurnalą. Jai pradėjus dirbti, O. pasiūlė pildyti kasos operacijų žurnalą užbaigus darbo dieną, būtent tą dieną, kurią jos dirbo, kad nepalikti pildyti kasos operacijų žurnalo kitai darbuotojai, turėjusiai dirbti kitą dieną. Ji sutiko. Ji žino, kad dirbant L. R. parduotuvėje kartu su O. buvo kitokia tvarka: būdavo taip, kad pardavėjos kartais pildydavo kasos operacijų žurnalą viena už kitą. Būdavo atvejų, kai ji iš ryto dirbdavo už O., nuimdavo „x"“ ataskaitą, o po pietų išėjus O. į darbą, ji darbo dieną užbaigdavo nuėmusi „z“ ataskaitą ir ant jos pasirašiusi užpildydavo visos dienos kasos operacijų žurnalą. Todėl kasos operacijų žurnale įklijuotose ataskaitose figūruodavo jos parašas ant „x“ ataskaitos, o O. ant „z“ ataskaitos. Kasos operacijų žurnalą ji pildydavo pagal „z“ ataskaitą sutikrindama ją su banko terminalo kvitais. 2009 m. vasarą O. jai sakydavo įmušti į kasą paspaudus kortelių sk mygtuką ir perbraukus prekę per skanerį, kad ją nuimti nuo apyvartos, vėliau tą prekę palikti parduotuvės lentynoje. Tokiu būdu buvo padidinama dienos apyvarta. O. sakydavo, kad per grynuosius pinigus mėnesio pabaigoje viską sutvarkys ir išlygins tą sumą. Kaip O. J. tą darė, ji nežino, nes O. viską darė viena. Kiek kartu ji pati (I. Z. ) įmušdavo prekę į kasos aparatą, realiai jos nepardavus, bet pakabinus atgal į lentyną, neprisimena. 2010 m. joms su O. pradėjus atlikinėti parduotuvėje inventorizaciją, O. paliepimu ji tikrino vieną pusę prekių, kitą pusę tikrino pati O. Jai (I. Z.) buvo keista, kad parduotuvėje skaičiuojant prekes buvo rastas didelis brangių prekių perteklius, tačiau šių prekių likučiuose nebuvo. Ji klausė O., kokiu būdu taip gali atsitikti, ši atsakydavo, kad viską sutvarkys su sandėlininkėmis. Realiai prekės buvo parduotuvėje lentynose, todėl tiek ji, tiek O., krovė prekes į didelius maišus, kad jos netrukdytų tęsti inventorizaciją. Atliekant individualiai paraleliai savo darbo metu inventorizaciją parduotuvėje, ji tikrino savo darbo dieną, o O. - savo darbo dieną. Inventorizacijos atlikimas nebuvo skubus, todėl joms iš ofiso liepė po truputį tikrinti prekes. Iki galo jos pačios šios inventorizacijos neatliko, nes netikėtai į parduotuvę atvažiavo buhalterė su komercijos direktoriumi V. D. ir pradėjo tikrinti ataskaitas su kasos operacijų žurnalu, todėl artimiausiu metu buvo atlikta netikėta inventorizacija ir rastas didelis prekių perteklius būtent už 2009 m. ir 2010 m., todėl jos darbo metu rastas neatitikimas parduotų prekių jai buvo nurašytas. Ji tikrai tų prekių nepasisavino ir iš parduotuvės neišnešė. Ji nepastebėjo, kad O. išneštų prekes iš parduotuvės. Su O. jos bendravo tik darbo klausimais. Parduotuvės mėnesio ataskaitą buhalterijai reikėjo pateikti iki kito mėnesio 4 d., todėl tas ataskaitas pildė O., jose pasirašinėjo irgi O. J. Ji pradėjo pildyti šitą mėnesio ataskaitą tik nuo 2010 m. gegužės mėn., kai O. J. buvo atleista iš darbo. 2009 m. rugsėjo mėn., 2009 m. spalio mėn., 2009 m. lapkričio mėn., 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. balandžio mėn. 2010 m. vasario mėn. parduotuvės „Miglė“ mėnesinių ataskaitų ji (I. Z.) nepildydavo. Jose pasirašė ne ji, mano, kad už ją pasirašė O. J., kadangi O. J. buvo atsakinga už tas ataskaitas ir jas ruošdavo (t. 2, b.l. 74-76). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Z. papildomai parodė, kad O. niekas nepaskyrė pildyti ataskaitų, tai buvo nerašyta taisyklė. Ataskaitų nepasirašinėjo, nes jų nepildė. Tą dieną, kai atvyko buhalterė su D., ji nedirbo, dirbo O. Būdavo, kad O. vakarais paskambindavo ir klausdavo, kokia apyvarta, ji buvo sunerimusi, pikta, klausdavo jos „ką darom“. Kaltinamoji jai sakydavo „tu įmušk gal kokį maudymosi kostiumėlį, aš gale viską sutvarkysiu, išlyginsiu“. Vėliau kaltinamoji ataskaitas sutvarkydavo, sakydavo, kad su buhaltere susitvarkys, kai būdavo inventorizacija, viskas sutapdavo. Prekė nebūdavo parduota, būdavo tik įmušama, prekės likdavo parduotuvėje, užtat kaupėsi. Tuo laikotarpiu, kai ji dirbo, inventorizacijos metu prekės buvo parduotuvėje. Inventorizacijos metu ji skaičiavo prekes. Visus duomenis suvesdavo dandėlininkės. Kasa kompiuterizuota, likučių pačios nematydavo. Nežino, ar kitos pardavėjos didindavo apyvartą.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. R. parodė, kad dirbo kartu su kaltinamąja. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. birželio mėn. ji dirbo UAB A. Jonaičio firma parduotuvėje „Miglė“, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, Ateities g. 91. Vilnius, pardavėjos pareigose. Tuo metu parduotuvėje dirbo dar dvi pardavėjos O. J. ir G. M. G. labai greitai išėjo vaiko priežiūros atostogų ir ji parduotuvėje dirbo tik su O. Parduotuvėje buvo slenkantis darbo grafikas. Su O. jos dirbo pamainomis po 11 val. Visada atėjus į darbą ir pradedant darbo dieną, atsakinga darbuotoja kasos aparate nuimdavo „x“ ataskaitą, o vakare „z“ - ataskaitą. Tuos duomenis ji pildydavo į kasos knygą. Pardavimo čekiai negrynais pinigais ir kasos juostos, pasibaigusios jos darbo metu, buvo atiduodami V. D. kiekvieną pirmadienį. Kiekvieną savo darbo dieną pildydama kasos žurnalą ji nesutikrindavo sumų, kurios buvo banko čekiuose su kasos juosta, t y. „z“ ataskaita. Ji tiesiog nurašydavo iš „z“ ataskaitos duomenis, negalvodama, kad „z“ ataskaita gali neatitikti su banko čekių sumomis. Dirbant parduotuvėje su O., pastaroji dažnai prašydavo jos (L. R.) dirbti ne visą darbo dieną, t.y. 11 val., o po pusę darbo dienos. Ji sutikdavo. Su O. jos nedraugavo, bendravo labai mažai, tik darbo reikalais, ilgą laiką jų darbo grafiką pildydavo pati O. Su grafiku ji sutikdavo ir jame pasirašydavo. Jų darbo grafikas buvo pildomas tiesiog ant A4 formato balto popieriaus lapo ir nebuvo rodomas vadovams. Grafiką pasirašydavo tik pardavėjos, jos vadovavosi šiuo grafiku. Dėl tokio darbo grafiko buvo jų su O. žodinis susitarimas. Parduotuvės direktorius ir V. D. apie tai nežinojo. Dažniausiai būdavo taip, kad O. dirbdavo iš ryto, o ji ateidavo vėliau ir darbo dienos pabaigoje ji už visą dieną pildydavo „z“ ataskaitą ir joje pasirašydavo kaip atsakinga visos dienos darbuotoja. Kad O. klastojo ataskaitos duomenis, ji nežinojo ir neįtarė. Nors su ja labai draugiškų santykių neturėjo, kaip žmogumi O. pasitikėjo. Po kažkurio laiko jai nusibodo dirbti po pusę dienos Toks darbo grafikas jos netenkino, tiesiog iš geros valios sutikdavo pagelbėti O. Kai apie tai sužinojo V. D., daugiau ji po pusę darbo dienos nedirbo ir O. daugiau jos to neprašė. Kas O. liepė taip nedaryti, ji nežino, nes šia tema su O. daugiau nekalbėjo. Dabar ji suvokia, kad O. buvo iš anksto suplanavusi dirbti po pusę dienos, kad visa atsakomybė tos dienos, kai jos dirbo pavaduodamos viena kitą, būtų tekusi jai (L. R.), nes vakare „z“ ataskaitą pildydavo ji pati ir joje pasirašydavo. Kartais, kai O. dirbdavo vakarais, ataskaitą „z“ pildydavo pati O. ir joje pasirašydavo. Ji (L. R.) visuomet savo darbo pabaigoje ataskaitas pildė tvarkingai. Jos klaida buvo ta, kad nesutikrindavo čekių sumų su „z“ ataskaita kasos aparato duomenimis. Šių duomenų ji nesutikrindavo, nes nebuvo išmokyta. Nei G., nei O. jai neminėjo, kad reikia sutikrinti šiuos duomenis, todėl ji ir nesutikrindavo. Galimai jau tada O. buvo viską suplanavusi. Visi čekiai negrynais pinigais ir kasos aparato duomenys, juosta būdavo pateikiami V. D. Pinigus inkasuodavo kiekvieną dieną V. D. arba parduotuvės direktorius A. J. Ataskaitos ir prekių pardavimo negrynais pinigais sumos turėjo būti pastebėtos iš karto, o ne po metų, kai ji išėjo iš darbo. Dirbant parduotuvėje jai pretenzijų nereiškė nei V. D., nei A. J..Jai atėjus į darbą, inventorizacija nebuvo atlikta. Ji buvo daryta jai jau dirbant parduotuvėje ir išėjus iš darbo. 2009 m. buvo atlikta inventorizacija ir pastebėti trūkumai, kurie buvo padalinti per pusę jai su O. Išėjus iš darbo prisimena, kad nuo atlyginimo buvo atskaičiuota virš 300 Lt. piniginė suma, kad padengti tuos trūkumus. Kaip O. sugebėjo daryti pinigines machinacijas, ji tiksliai nežino. O. to nepasakodavo. Su O. jos bendravo tik darbo reikalais. Būdavo, kad jos kartais susipykdavo. Kadangi ji nenorėjo veltis su O. į konfliktus, stengėsi bendrauti minimaliai (t. 1, b.l. 77-84). Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad O. jos prašydavo dirbti po pusę darbo dienos. Jos netenkino grafikas dirbti po pusę darbo dienos, nes turi du vaikus. Toks grafikas buvo neoficialus, jo niekas netvirtindavo, nes V. sakydavo jog svarbu tai, kad kažkas dirba, o kaip jos reguliuos savo grafiką, tai jau jų reikalas. Ji asirašė ant inventorizacijos akto. Jeigu būdavo nustatomas trūkumas, jis būdavo išdalinamas visoms.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad ji dokumentus matė, tačiau jų nenagrinėjo, nebuvo paskirtas tyrimas, ji nebuvo gavusi užduoties. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausta kaip specialistė, V. L. paaiškino, jog UAB A. Jonaičio firma „Miglė“ buhalterės už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2010-05-31 pateiktų lentelių duomenys gali būti teisingai paskaičiuoti remiantis banko terminalo ataskaitomis ir kasos žurnalo duomenimis. Tačiau norint nustatyti, ar tokie pažeidimai nebuvo daromi iki 2007-09-01, būtina tikrinti, nuo kada prasidėjo neatitikimai tarp kasos žurnalo duomenų ir banko terminalo ataskaitų. Remiantis turima medžiaga matyti, kad parduotuvės „Miglė“, esančios prekybos centre „Mandarinas“, Ateities g. 91, Vilniuje, vidinės ataskaitos kiekvieno mėnesio pabaigai, likutyje, figūruoja didelės sumos. Tokios sumos likutyje negali būti, nes pinigai iš kasos aparato kas mėnesį turi būti inkasuojami iki nulio. Tikslu nustatyti, nuo kada prasidėjo pažeidimai parduotuvėje „Miglė“, esančioje PC „Mandarinas“, tikslinga remtis tos ataskaitos duomenimis, kurios mėnesio pabaigai, likutyje, yra nurodytas nulis, t.y. nuo to momento, kada buhalterinis prekių likutis atitiko faktinį. Tik tokiu būdu galima tiksliai nustatyti, nuo kada parduotuvėje prasidėjo neatitikimai pagal dokumentaciją. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad pažeidimai buvo daromi, bet nėra nustatytas tikslus laikotarpis, nuo kada prasidėjo tokie pažeidimai. Norint nustatyti tikslų laikotarpį, būtina iš parduotuvės „Miglė“, esančios PC „Mandarinas“, Ateities g. 91, Vilniuje, išreikalauti papildomus dokumentus, susijusius su prekių judėjimu, t.y. prekių nurašymo aktus, prekių grąžinimo aktus, PVM sąskaitas-laklūras, prekių gavimo dokumentus, grynųjų pinigų inventorizacijos aktus. Tik atlikus UAB A. Jonaičio firma parduotuvės „Miglė“, esančios adresu Ateities g. 91, Vilniuje ūkinės finansinės veikios patikrinimą, bus galima nustatyti tikslų laikotarpį, nuo kada prasidėjo pažeidimai. Kad dar kartą patikrinti pateiktus duomenis reikia daug laiko, tai ilgai užtrunkantis ir kruopštus darbas, kurį atlieka specialistai paskyrus atskirą užduotį dėl ūkinės finansinės veikos patikrinimo (t. 1, b.l. 132-133). Visi jos parodymai teisingi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, dirbo pardavėja PC „Mandarinas“. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 1996 m. dirba UAB A. Jonaičio firma sandėlininkės pareigose. Iš viso yra 13 „Miglės“ parduotuvių. Visose parduotuvėse inventorizacijos buvo atliekamos kiekvienais metais. Parduotuvėje „Miglė“, esančioje prekybos centre „Mandarinas“, inventorizacijos irgi buvo atliekamos kiekvienais metais. Paprastai prieš atliekant inventorizaciją kompiuterio pagalba yra ištraukiamas prekių likutis tai dienai ir pagal tą atsargų likučių sąrašą tikrinama kiekviena pozicija. Remiantis atliktos inventorizacijos duomenimis sudaromas trūkstamų prekių nurašymo aktas ir rasto pertekliaus vidinis pąjamavimo dokumentas. Vėliau iš prekių pertekliaus atimamas prekių trūkumas ir gaunamas rezultatas: perteklius arba trūkumas. Dieną prieš atliekant inventorizaciją pardavėjos įspėjamos, kad bus atliekama inventorizacija. Nuo parduotuvės „Miglė“, esančioje prekybos centre „Mandarinas“ Ateities g. 9, Vilniuje, atidarymo, atliekant inventorizacijas parduotuvėje niekada nebuvo rasta didėlio prekių trūkumo. Parduotuvėje būdavo tik nedideli prekių trūkumai. Paskutini kartą, t. y. 2010 rn. inventorizacija buvo atlikta pardavėjoms iš anksto nežinant ir atlikus inventorizaciją bei patikimus visas prekes, buvo rastas labai didelis prekių perteklius. Didelė rastų prekių dalis buvo rasta iš­pardavimo salėje, o pagalbinėse patalpose, sukrauta į maišus. Tos prekes, kurios buvo rastos pagalbinėse patalpose, jau nesiskaitė likutyje. Ji nesuprato, kaip gali būti toks didelis rastų prekių kiekis, nesiskaitantis likutyje. Visos pardavėjos visuomet dalyvavo atliekant inventorizaciją ir būdavo supažindintos su inventorizacijos rezultatais. Jos pasirašo, kad sutinka su inventorizacijos rezultatu ant Patvirtinimo, t.y. Inventorizacijos aprašo. Visuose parduotuvėse „Miglė“ apskaitos sistema yra kiekinė. Prekių apskaitai yra naudojama „LABIS“ programa. Prekės yra pajamuojamos pagrindiniame sandėlyje pagal PVM sąskaitas faktūras. Toliau vyksta prekių išlaidavimas į tam tikras parduotuvės pagal išlaidavimo važtaraštį, kuriame matosi perduotų prekių į parduotuvę kiekis. Važtaraštyje yra nurodyta ne savikaina, o realizacijos kaina. Kiekvieną rytą nuimama parduotuvės realizacijos ataskaita už praeitą dieną, kurioje atsispindi parduotų prekių kiekis realizacijos kainomis. Pagal gautus duomenis matyti, kas buvo parduota parduotuvėje ir jeigu sandėlyje yra tų pačių prekių, parduotuvė papildoma tomis prekėmis (t. 1, b.l. 105-106). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja papildomai paaiškino, kad buvo nustatytas prekių trūkumas, prekių persirūšiavimas, pakeisti prekių artikulai. Maišuose buvo tos pačios „Miglė“ parduotuvės prekės. Nežino, kodėl tos prekės buvo maišuose, nes jos turėjo būti salėje. Maišuose buvo prekės, kurios pagal dokumentus buvo parduotos. Tai tikrai ne iš Gariūnų atvežtos prekės. Sandėlininkė su buhalterės pareigom nieko bendro neturi. Perteklius gali susidaryti todėl, kad pardavėja negalėjo įvesti prekės barkodo, galėjo nenuskaityti, papraščiausiai žmogiškas faktorius. O trūkumas susidaro nuo vagysčių. Buvo nustatytas trūkumas. Rastos prekės tikrai buvo parduotuvės „Miglė“. Maišuose rastos prekės buvo sudengtos su trūkumu, trūkumas sumažėjo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad jam sunku pasakyti, ar viskas jo ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose surašyta teisingai. Iš liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad jis dirba UAB A. Jonaičio firmoje „Miglė:, Žirmūnų g. 27A, Vilniuje ir yra atsakingas už visas įmonei priklausančias parduotuves, iš į ju ir už parduotuvę „Miglė“, esančią prekybos centre „Mandarinas“, Ateities g. 91, Vilnius. Buhaltere R. B. pastebėjusi neatitikimus tarp parduotuvės ataskaitos ir banko ataskaitos apie tai informavo. R. B. paminėjo, kad prieš tai buvusi buhalterė ją įspėjo, jog parduotuvėje „Miglė", esančioje PC „MANDARINAS“, yra problemų su banko ataskaitų neatitikimais. Tą pačią, dieną 2010 m. gegužės mėn. 10 d. nuvažiavus į parduotuvę „Miglė“, esančią PC „MANDARINAS“ ir patikrinus kasos operacijų žurnalą ir banko kortelių terminalo ataskaitas, buvo pastebėta grynųjų pinigų vagystė, t.y. kai pirkėjas atsiskaitinėjo grynais pinigais, pardavėja registravo kasos aparato pinigus ne į grynųjų pinigų skyrių, o į banko kortelių skyrių (paspausdama kasos aparate mygtuką atsakingą už pinigų registravimą iš banko kortelių terminalo). Pirkėjas gaudavo prekę ir kasos aparato kvitą su informacija, kad pinigai pateko į kortelių skyrių, o pardavėja grynuosius pinigus pasisavindavo. Pardavėja tuo pat metu suklastodavo parduotuvės vidinę ataskaitą, kad ji sutaptų su banko ataskaitomis. Todėl ilgą laiką jai pavykdavo apgauti įmonės buhalteriją. Nuo 2007 m. iki 2009 m. parduotuvėje „Miglė“, esančioje PC „MANDARINAS“, Ateities g. 91, Vilniuje dirbo keturios pardavėjos: G. M., O. J., L. R. ir I. Z. G. dirbo nuo 2005 m. iki 2007 m. gruodžio mėn. Po jos į parduotuvę atėjo L. R. ir dirbo iki 2009 m. balandžio mėn. V. L. atėjo I. Z., kuri dirbo iki 2010 m. rugsėjo mėn. O. J. parduotuvėje dirbti pradėjo nuo parduotuvės atidarymo 2005 m. iki 2010 m. gegužės mėn., kai buvo pastebėta vagystė. G. M. pretenzijų nebuvo todėl, kad atlikus buhalterinį patikrinimą jos darbo metu parduotuvėje pažeidimų nenustatyta. I. Z. jos darbo metu nustatytas pinigų trūkumas per banko kortelių terminalą buvo nurašytas todėl, kad 2010 m. gegužės 11 d. padaryta parduotuvės inventorizacija nustatytų perteklių suma viršijo pinigų trūkumą. L. R. darbo metu nustatytas pinigų trūkumas per banko kortelių terminalą nebuvo nurašytas todėl, kad jai išeinant iš darbo per parduotuvės inventorizaciją prekių pertekliaus rasta nebuvo. 2010 m. gegužes mėn. 11 d. atliktus parduotuvės inventorizaciją nustatyta, kad didelis prekių perteklius susidarė nuo 2009-04-27 iki 2010-05-11. O. J. liepdavo I. Z. prekę nuimti nuo parduotuves apskaitos (fiktyviai parduodant paspaudus kasos aparate banko kortelių skyriaus mygtuką), o prekė likdavo parduotuvės lentynoje. Tokiu būdu O. bandė nuslėpti nuo I. Z. savo vagystę aiškinant pastarajai, jog ji daro lygiai tą patį. Tuo tarpu pati O. mušdavo kasoje banko kortelių skyriaus mygtuką, o pinigus pasiimdavo sau. Todėl I. Z. pretenzijos nereiškiamos. Su grynųjų pinigų įnešimu į kasą problemų nebūdavo. Pardavėjos buvo materialiai atsakingos, su jomis buvo sudarytos visiškos materialinės atskaitomybės sutartys. Atleidžiant O. J. iš darbo, ji pasirašė ant darbo sutarties, kad yra atleista, o visiškos materialinės atsakomybės sutartis dingo. Jo manymu sutartį pavogė O. išeidama iš darbo. L. R. darbo sutarties bei sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės kopijos pridedamos. Todėl jie turi pretenzijų O. J. dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties vagystės. Inventorizacijos parduotuvėje buvo atlikinėjamos 2007 m. spalio mėn. 2 d., 2009 m. balandžio mėn. ir 2010 m gegužės mėn. (t. 1, b.l. 113-114). Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad jis nematė, jog O. J. imtų pinigus. Sunku pasakyti, ar viskas teisingai surašyta. Yra girdėjęs, jog pirkėjas prašydavo padaryti nuolaidą parduotuvėje „Europa“ ir sakydavo, kad PC „Mandarine“ daromos nuolaidos, pardavėjos sakydavo, kad savininkas leidžia imti pinigus be PVM, į kasą nemušti. Pats to nematė ir negali tvirtinti, kad kaltinamoji taip darė. Tik prielaida yra ir tai, kad buvo pavogta sutartis.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. T. parodė, kad kartu su kolege atliko inventorizaciją PC „Mandarinas“. Inventorizacijos metu paaiškėjo, kad kabo tokios prekės, kurių nėra parduotuvės likučiuose. Tai buvo parduotuvės „Miglė“ prekės. Buvo ir tokių prekių, kurios buvo dokumentuose, bet parduotuvėje jų nerado. Trūkumas buvo nustatytas pagal faktą, ko nebuvo parduotuvėje. Trūkumas buvo apie 15 000 Lt. Toks trūkumas neįprastas. Negali pasakyti, kodėl buvo rastas toks didelis prekių kiekis, kuris nesiskaitė likutyje. Negali pasakyti, koks galėjo būti tikslas. Trūkumas visada būna sudengiamas su pertekliumi. Rastas prekių perteklius lieka toje pačioje parduotuvėje, jeigu yra trūkumas, jį dengia pardavėjos. Iš pertekliaus atimamas trūkumas. Perteklius gali būti tik tokiu atveju, jeigu būna perrūšiavimas.Jei prekė pavogta, būna trūkumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 1991 m. dirba UAB A. Jonaičio firmoje „Miglė“' direktoriaus pareigose. Bendrovės pagrindinė veikla mažmeninė prekyba apatiniu trikotažu, maudymosi kostiumėliais. Nuo 2005 m. spalio mėn. atidarė papildomą parduotuvę PC „Mandarinas“ (adresu: Ateities g. 91,Vilnius). PC „Mandarinas“ parduotuvėje „Migle“ dirbdavo vienas žmogus, kuris ir buvo tą dieną materialiai atsakingas, nes dienos pabaigoje imdavo kasos ataskaitą, pasirašydavo už visas ataskaitas ir pildydavo visas tos dienos kasos ir kasos žurnale operacijas. 2010 m. gegužės mėn. iš PC „Mandarinas“ esančios parduotuvės buvo pristatyta mėnesio finansinė ataskaita, kuri sukėlė įtarimą, nes A. J. firmos „Migle“ buhalterei patikrinus šią ataskaitą, buvo nustatytas bendros parduotuvės apyvartos neatitikimas su grynaisiais pinigais ir kreditinėmis kortelėmis. Atlikus kasos žurnalo parodymuose esančių kredito sumų palyginimą su faktiškai gautomis sumomis, patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-05-20 nustatyti neatitikimai tarp kasos žurnale esančių duomenų ir faktiškai į įmonės sąskaitą gautų pinigų per banko terminalą. Skirtumas sudaro 116 954,07 lt. Per pardavėjos konsultantės O. J. darbo laiką parduotuvėje „Miglė“', esančioje PC „Mandarinas“, neigiamas skirtumas sudarė 110 700.44 lt., tačiau įvertinus prekių perteklių jos darbo laikotarpiu nusikalstama veika padarytos žalos bendrovei dydis sudaro 83971,85 lt. O. J. dirbo jų bendrovėje nuo 2005-06-21 iki 2010-05-17. Per pardavėjos - konsultantės L. R. darbo laiką parduotuvėje „Miglė“, esančioje PC „Mandarinas“ neigiamas skirtumas sudarė 1905,27 Lt. Buvusios parduotuvės „Miglė“ darbuotojos O. J. ir L. R. buvo materialiai atsakingos už prekes parduotuvėje bei kasos operacijų atlikimą. Tokiu būdu yra pagrindas teigti, kad O. J. ir L. R. pasisavino joms patikėtas ar jų žinioje buvusias prekes arba pinigus ir šia nusikalstama veika padarė bendrovei žalą 85877,12 Lt. O. J. savo darbo metu parduotuvėje „Miglė“ parduodama prekę ir gaudama grynuosius pinigus, jų neužpajamuodavo kasoje, o į banko terminalą pinigai tarsi būdavo sumokami per kreditinę kortelę. Klientas gaudavo čekį, tačiau pinigai nepakliūdavo į kasą, juos pasisavindavo O. J. Pinigų pasisavinimo ilgai nepastebėjo, nes mokėjimai per banko terminalą vėluodavo kelias dienas ir buhalterijoje esant neatitikimams buvo manoma, kad trūksta per banką pervestų pinigų, tačiau apie tai daugiau galėtų paaiškinti bendrovės buhalterė R. Inventorizacija nebuvo atlikinėjama nuo 2006 metų, nes tuo laikotarpiu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų (t. 1, b.l. 89-90). Parduotuvėje „Miglė“, esančioje PC „MANDARINAS“ adresu Ateities g. 91, Vilniuje visos trys darbuotojos parduotuvėje buvo materialiai atsakingos. Tiek O. J., tiek L. R., tiek I. Z. dirbant parduotuvėje buvo pasirašiusios visiškos materialinės atsakomybės sutartis, už sutartis yra atsakinga buhalterė R. B. Nuo 2006 m. inventorizacija nebuvo atlikinėjama, nes parduotuvėje nebuvo pastebėta pažeidimų ir buvo pasitikima pardavėjomis. Pirmus pažeidimus pastebėjo V. D., todėl buvo atlikta inventorizacija ir nustatytas prekių trūkumas bei prekių perteklius. Pinigus inkasuodavo jis pats ir V. D. Po inventorizacijos atlikimo parduotuvėje „Miglė“, esančioje Ateities g. 91, Vilniuje buvo rastas prekių perteklius ir nustatyta, kad perteklius susidarė nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. Kiekviena prekė turi kodus, pagal kuriuos ir buvo nustatytas perteklius už konkretų laikotarpį. Atliekant inventorizaciją parduotuvėje dirbo tik dvi darbuotojos I. Z. ir O. J., o L. R. tuo metu buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Vietoj jos į darbą buvo priimta I. Kiek jam yra žinoma, pas L. R. nebuvo nustatyta neatitikimų. Pagrindinai prekių bei pinigų grobstymu buvo įtariama O. J., todėl ji iš karto buvo atleista iš darbo. I. Z. irgi buvo atleista. Po šio įvykio patikrinimai yra vykdomi dažniau 2-3 kartus per metus (t. 1, b.l. 91-92). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas papildomai paaiškino, jog kaltinamoji suklastojo kasos žurnalą, nes buvo surašyti skaičiai, neatitinkantys realių pardavimų. Kaltinamoji buvo pasirašiusi materialinės atsakomybės sutartį.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. T. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nuo 2009 m. lapkričio men. 23 d. UAB „Atskaita“ vadovauja buhalterinei apskaitai įmonėje UAB „Miglė“. Jis yra įgaliotas asmuo įmonėje „Miglė“ tvarkyti finansinę atskaitomybę. Prieš tai nuo 2002 m., tiksliai nurodyti laikotarpio negali, dirbo įmonėje vyr. finansininku. Visą laiką jis buvo atsakingas už visą UAB „Miglė“ buhalterinę apskaitą pagal pateiktus dokumentus. Grynieji pinigai periodiškai, į savaitę 2-3 kartus, buvo inkasuojami įmonės darbuotojų. Įgalioti asmenys inkasuoti pinigus buvo V. D. arba pats vadovas A. J. Inkasacijos metu pardavėja išrašydavo pinigų priėmimo kvitą 2 egzemplioriais, iš kurių vienas likdavo parduotuvėje, o kitas su pinigais buvo pateikiami buhalterei. Be to, kasos aparato žurnale pasirašydavo asmenys, atidavę ir priėmę pinigus, pasirašę pinigų priėmimo kvite. Tuo operacija su grynaisiais pinigais pasibaigdavo ir problemų su jais nebūdavo. Ataskaitą apie parduotas sumas atsiskaitant negrynaisiais pinigais paruošdavo pardavėja būdama materialiai atsakinga vidaus nustatytoje formoje patvirtindama savo parašu. Šią ataskaitą tikrindavo buhalterė su faktinėmis pinigų įplaukomis per banko terminalą. Jos visuomet atitikdavo. Buhalterei nagrinėjant kasos aparato žurnalus parduotuvės „Miglė“ esančio PC „MANDARINAS" ir sulyginus su pardavėjos pateiktomis ataskaitomis buvo pastebėta, kad pardavėja sistemingai savo ataskaitoje mažindavo pardavimo kiekius negrynais pinigais bei atsiskaitymus kortelėmis. Tokiu budū pardavėja vykdydavo su kasos aparatu ne grynaisiais pinigais pardavimą neatliekant operacijos pardavimo per terminalą, t.y. neperbraukdavo banko mokėjimo kortele per banko terminalą, o tik per kasos aparatą. Tuo būdu fiksuodavo prekes lyg tai jos parduotos, o faktiškai prekės likdavo parduotuvėje. Kokiu būdu ir kur jos patekdavo, žino tik pardavėjos. Atlikus inventorizaciją, buvo rasta dalis prekių, kurios buvo parduotos be apmokėjimo. Kur yra kitos prekės, žino tik pardavėjos. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad pardavėja kasos aparato žurnale savo ataskaitoje sąmoningai klastodavo parodymus, tuo ilgai nesukeliant įtarimų apie galimą prekių grobstymą. Inventorizacija privalu atlikti kiekvienais metais, jeigu yra įtarimų, apie galimą prekių trūkumą arba perteklių. Inventorizacijos atlikimas yra vadovo kompetencija (t. 1, b.l. 110-112). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas papildomai paaiškino, kad kaltinamoji darė vienintelį pažeidimą – klastojo dokumentus. Įplaukos ir kreditas sutapdavo ir jokių pretenzijų neturi. Galimas variantas, kad buvo bandoma padidintirealizaciją, tačiau patikrinus paaiškėjo, kad ji nuėmė prekių už 116 000 Lt, tačiau prekių rado tik už 31 000 Lt. Kur likutis, tik ji gali pasakyti. Jei prekė būdavo parduodama, antrą kartą ji negali būti parduodama, nes sistemoje užsidegdavo raudona spalva.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas adv. V. Zenevskis paaiškino, jog buvo nurodyta bendra žalos suma 85 877,12 Lt, tačiau išanalizavus byloje esančią medžiagą matosi, kad R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl žalos dydis mažintinas 1905,27 Lt ir galutinė suma, kurią prašo priteisti, yra 83 971,85 Lt. Savo ieškinį grindžia rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, pačios kaltinamosios paaiškinimais, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m., klastodama dokumentus, iš kasos išėmė ir pasisavino 52 435,38 Lt, taip pat atlikus inventorizaciją nustatytas prekių perteklius ir trūkumas, suvedus buhalteriją nustatytas daugiau nei 32 000 Lt trūkumas, todėl bendra priteistina suma sudaro 83 971,85 Lt. Prašo civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti šią sumą iš kaltinamosios O. J. Pinigai buvo paimami, į kasą neįnešami, rodoma, kad klientas moka per banką. Tyrimo metu nustatyta, kad tokiu būdu kaltinamoji pasisavino 52 435,38 Lt, likusi pinigų suma yra prekių trūkumas, kuris sudaro daugiau nei 32 000 Lt. Veiklos laikotarpis apima nuo 2007 m. spalio iki 2009 m. balandžio. Kaip buvo atliekamos inventorizacijos, nežino. Kai iškilo reikalas, buvo paimtas penkių metų laikotarpis, nuosekliai patikrinta tiek kasa, tiek bankas, tiek sandėlio likučiai. Jeigu buvo kitos inventorizacijos, tai reiškia, kad kažkas neatliko savo pareigų ir to trūkumo nepastebėjo. Jeigu priežastiniame ryšyje būtų ir kitų darbuotojų veiksmai, tai ieškinys būtų reikalaujamas priteisti ir iš kitų asmenų.