- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-200-200-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00466-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Angelė Ikasalienė (pirm.), Regina Pocienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- O. J.
- Civilinis ieškovas
- UAB A. J.
Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-200/2014
Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00466-2010-2
2014 m. kovo 27 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų Reginos Pocienės, Jūratės Damanskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB A. J. firma „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 12 MGL dydžio bauda; iš kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. O. J. išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo darant nusikalstamą veiką; UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 83 971,85 Lt žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. J. nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, o būtent ji, nuo 2005-06-31 dirbdama pardavėja A. J. firmos, į. k. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, laikotarpyje nuo 2008-02-01 iki 2010-04-30 klastojo tikrą dokumentą – parduotuvės vidinę mėnesio ataskaitą, didindama joje įplaukų grynaisiais pinigais sumas, tokiu būdu įrašydama netikras įplaukų grynaisiais pinigais sumas, kad sudėjus įplaukas banko mokėjimo kortelėmis ir įplaukas grynaisiais pinigais jos atitiktų sumas iš viso įplaukų per mėnesį pagal bendrųjų įplaukų skaitliuko rodmenis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Be to, ji nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, o būtent ji, nuo 2005-06-31 dirbdama pardavėja A. J. firmos, į. k. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, klastojo tikrą dokumentą – parduotuvės kasos operacijų žurnalus:
Nr. 1, modelio pavadinimas RS-28 MF, Korpuso Nr. B00406555, pradėtas pildyti nuo 2007-02-01, baigtas pildyti 2008-01-31;
Nr. 2, modelio pavadinimas RS-28 MF, Korpuso Nr. B00406555, pradėtas pildyti nuo 2008-02-01, baigtas pildyti 2009-01-31;
Nr. 3, modelio pavadinimas RS-28 MF, Korpuso Nr. B00406555, pradėtas pildyti nuo 2009-02-01, baigtas pildyti 2010-01-31;
Nr. 4, modelio pavadinimas RS-28 MF, Korpuso Nr. B00406555, pradėtas pildyti nuo 2010-02-01, baigtas pildyti 2010-09-12, grafoje „dienos įplaukos (Lt)“, perrašydavo sumas iš parduotuvės kasos aparato bendrosios „z“ ataskaitos, kurioje atsispindėjo fiktyvus prekės pardavimas, tokiu būdu laikotarpyje nuo 2007-10-01 iki 2009-04-31 įrašydama netikras įplaukų negrynaisiais pinigais (banko mokėjimo kortelėmis) sumas, kad mėnesio pabaigoje sudėjus įplaukas grynaisiais pinigais (inkasuotus grynuosius pinigus) ir įplaukas banko mokėjimo kortelėmis, jos atitiktų iš viso įplaukų per mėnesį sumai, pagal bendrųjų įplaukų skaitliuko rodmenis. Šiais savo veiksmais O. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB A. J. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 nuosprendžio dalį, kuria O. J. išteisinta pagal BK 182 str. 2 d., ir priimti naują nuosprendį – pripažinti O. J. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., tenkinti civilinį ieškinį – priteisti iš O. J. 83 971,85 Lt žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, kad O. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja parodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje PC „Mandarinas“, dirbdavo po vieną pardavėją pamainomis. Darbo grafiką nustatinėjo pačios darbuotojos. Iki paskutinės inventorizacijos 2010 m. pačios pardavėjos atlikdavo inventorizaciją (t. 2 b. l. 26 – 28). Civilinio ieškovo UAB A. J. firma „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. parodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje PC „Mandarinas“, dirbdavo vienas žmogus, kuris ir buvo tą dieną materialiai atsakingas, nes dienos pabaigoje fiksuodavo kasos ataskaitą, pasirašydavo už visas ataskaitas ir pildydavo visas tos dienos kasos ir kasos žurnalo operacijas. Atlikus kasos žurnalo parodymuose esančių kredito sumų palyginimą su faktiškai gautomis sumomis, patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-05-20 nustatyti neatitikimai tarp kasos žurnale esančių duomenų ir faktiškai į įmonės sąskaitą gautų pinigų per banko terminalą. Skirtumą sudaro 116 954,07 Lt. Per pardavėjos – konsultantės O. J. darbo laiką parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)” neigiamas skirtumas sudarė 110 700,44 Lt, tačiau įvertinus rastą prekių perteklių jos darbo laikotarpiu, padarytos žalos bendrovei dydis sudaro 83 971,85 Lt. Liudytoja R. B. parodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos dirba po vieną, tik išimtiniais atvejais po dvi, o jeigu dirba po dvi, vis tiek už kasą atsakinga tik viena darbuotoja. 2010-05-11 minėtoje parduotuvėje buvo atlikta prekių inventorizacija ir kasos žurnalo patikrinimas. Nustatytas trūkumas banko terminalo ataskaitose, o kasos žurnale – perteklius. Trūkumas nustatytas pagal tos dienos dirbusio darbuotojo pasirašytus ir užpildytus kasos žurnalus ir banko POS terminalo ataskaitas (t. 1 b. l. 95 – 97).
Liudytojų parodymais bei byloje esančiais dokumentais taip pat įrodytas nusikalstama veika padarytos žalos dydis bei pobūdis. Liudytoja R. B., dirbanti civilinio ieškovo firmoje buhalterės pareigose, parodė, kad O. J. savo darbo metu parduotuvėje, gaudama grynus pinigus už prekę arba norėdama pasisavinti prekę, įmušdavo fiktyvią pinigų sumą į banko kortelių skyrių be banko kortelės, tuo tarpu banko terminalo ataskaitose ši suma nefigūruodavo. Inkasuodami pinigus iš parduotuvės darbuotojai nesutikrindavo kasoje esančių pinigų su realiai išmuštais kasoje bei kredito kortelių gautų atsiskaitymų (t. 1 b. l. 95 – 97). Liudytojas G. T., vadovaujantis civilinio ieškovo įmonės buhalterinei apskaitai ir įgaliotas tvarkyti įmonės finansinę atskaitomybę, parodė, kad nagrinėjant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato žurnalus ir sulyginus jų duomenis su pardavėjos pateiktomis ataskaitomis, buvo pastebėta, kad pardavėja sistemingai savo ataskaitose mažindavo pardavimo kiekius ne grynais pinigais bei atsiskaitymus kortelėmis. Tokiu būdu pardavėja vykdydavo su kasos aparatu ne grynais pinigais pardavimą neatliekant pardavimo operacijos per terminalą, t. y. neperbraukdavo banko mokėjimo kortele per banko terminalą, o tik per kasos aparatą, taip fiksuodavo prekes lyg jos būtų parduotos, o faktiškai prekės likdavo parduotuvėje. Kur jos toliau patekdavo, žino tik pardavėjos. Byloje yra Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos Ekonominių tyrimų skyriaus specialistės konsultacija, kurioje specialistė, susipažinusi su pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, padarė išvadą, kad padarytas UAB A. J. firmai „(duomenys neskelbtini)“ 85 877,12 Lt nuostolis apskaičiuotas pagal atliktų inventorizacijų rezultatus ir patvirtintas faktiniais atsargų likučiais, todėl skirti specialisto užduotį prekių ir pinigų trūkumui ar pertekliui nustatyti yra netikslinga (t. 1 b. l. 116 – 120).
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, byloje neginčijamai įrodyta, kad O. J. kaltinime nurodytu laiku viena dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, klastojo tikrus dokumentus: parduotuvės vidinę mėnesio ataskaitą ir kasos operacijų žurnalus, įrašydama žinomai neteisingus duomenis. Į bendrovės sąskaitą banke kaltinime nurodytu laiku nepateko 52 435,38 Lt piniginių lėšų, nors pagal pateiktus duomenis prekės buvo parduotos bei prekių trūkumas 31 536,47 Lt sumai. Dokumentų klastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas buvo priemonė turtui įgyti, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis. Teismas išteisinamajame nuosprendyje remiasi liudytojų atskirais teiginiais, atskirtais nuo konteksto, nevertinant liudytojų parodymų viseto, arba grindžia išteisinamojo nuosprendžio motyvus tų liudytojų parodymais, kurie objektyviai negali patvirtinti tam tikrų aplinkybių buvimo, o būtent teismas nuosprendyje nurodė, kad nei vienas liudytojas nematė, kad kaltinamoji O. J. būtų ėmusi iš kasos pinigus ar pasisavinusi prekes. Tačiau byloje yra neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamoji parduotuvėje dirbo viena, todėl objektyviai nei vienas liudytojas ir negalėjo patvirtinti pinigų ar prekių pasisavinimo fakto. Teismas išteisinamajame nuosprendyje nenurodė motyvų, kuriais remiantis atmetė įrodymus, pagrindžiančius žalos atsiradimo faktą ir dydį bei kaltinamosios O. J. kaltę, liudytojų parodymus, atskleidžiančius žalos dydį ir pobūdį, todėl ieškinys iš esmės nebuvo nagrinėtas.
Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nuteistoji ir jos gynėjas – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio ieškovo UAB A. J. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad O. J. nepagrįstai išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. – teismas išteisinamajame nuosprendyje nenurodė motyvų, kuriais remiantis atmetė įrodymus, pagrindžiančius žalos atsiradimo faktą ir dydį bei kaltinamosios O. J. kaltę, liudytojų parodymus, atskleidžiančius žalos dydį ir pobūdį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus duomenis, konstatuoja, kad minėti civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Kolegijos nuomone, išteisindamas O. J. pagal BK 182 str. 2 d. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė skundžiamą nuosprendį, nepažeisdamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.
Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. BK 182 str. 2 d. nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui šiems veiksmams atlikti.
BK 182 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 str. atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį – kaltę, t. y. kad asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo.
Nagrinėjamoje byloje O. J. buvo kaltinama tuo, kad ji įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad ji, nuo 2005-06-31 dirbdama pardavėja A. J. firmoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančioje prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, užimamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už parduotuvės jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą bei valdydama jai patikėtą turtą, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, didelės vertės turtą, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2009-04-31, klastojant prekių pardavimo apskaitos dokumentus: vidines mėnesio ataskaitas ir parduotuvės kasos operacijų žurnalus, imituojant prekės pardavimą, nuskanuodavo prekę per prekių duomenų nuskaitymo aparatą, tokiu būdu nurašydama prekę iš gautų prekių likučio, fiktyviai įformindavo prekės pardavimą, t. y. klientui už prekę atsiskaitant grynaisiais pinigais, pastaroji paspausdavo kasos aparate mygtuką „kortelių skyrius“, funkcionaliai atsakingą už pinigų registravimą iš banko kortelių terminalo, tačiau neperbraukdavo banko mokėjimo kortele per Pos terminalą, kad pinigai už prekę būtų nuskaityti nuo kliento banko mokėjimo kortelės ir įplauktų į įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, kad prekės pardavimo operacija būtų galutinai užbaigta, tokiu būdu prekė pagal parduotuvės „z“ ataskaitą skaitėsi parduota atsiskaitant banko mokėjimo kortele, bet realiai pinigai į banką nepakliūdavo, nes prekės pardavimo operacija grynais pinigais buvo atliekama ne iki galo, tokiu būdu O. J.:
2007 m. spalio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 215,90 Lt grynųjų pinigų;
2007 m. lapkričio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 827,78 Lt grynųjų pinigų;
2007 m. gruodžio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 746,72 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. sausio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 3328,26 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. vasario mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 1488,74 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. kovo mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2205,88 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. balandžio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 1261,70 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. gegužės mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2178,40 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. birželio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2485,65 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. liepos mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2343,31 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. rugpjūčio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2787,54 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. rugsėjo mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 3726,68 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. spalio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 2247,36 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. lapkričio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 4935,21 Lt grynųjų pinigų;
2008 m. gruodžio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 5431,82 Lt grynųjų pinigų;
2009 m. sausio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 3643,71 Lt grynųjų pinigų;
2009 m. vasario mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 4206,88 Lt grynųjų pinigų;
2009 m. kovo mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 4845,00 Lt grynųjų pinigų;
2009 m. balandžio mėn. iš UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios prekybos centre „MANDARINAS“, adresu Ateities g. 91, Vilniuje, kasos paėmė 3528,84 Lt grynųjų pinigų, bendrai 52 435, 38 Lt grynųjų pinigų – tokiu būdu siekdama turtinės naudos apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB A. J. firmos parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“, esančiai prekybos centre „MANDARINAS“, priklausantį turtą – 52 435, 38 Lt, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas O. J. pagal kaltinimą sukčiavimu, konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių O. J. kaltę dėl BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas su šia išvada sutinka. Apylinkės teismas pagrįstai minėtą išvadą grindė nuosekliais O. J. parodymais, kad ji nei prekių, nei pinigų nepasisavino – ji, norėdama padidinti dienos parduotų prekių apyvartą, prekę perbraukdavo per prekių skanerį su BAR kodu, tokiu būdu nuimdavo nuo gautų prekių likučio, tuomet kasos aparate spausdavo mygtuką „kortelių sk.“, atsakingą už pinigų registravimą iš banko kortelių terminalo. Prekė pagal kasos aparato „z“ ataskaitą skaitėsi kaip parduota atsiskaitant už ją banko mokėjimo kortele, bet kadangi operacijos iki galo ji neatlikdavo (kam reikėjo perbraukti banko mokėjimo kortele per banko pos terminalą, kad pinigai pakliūtų į banko sąskaitą), prekę kabindavo atgal į lentyną, t. y. ji likdavo parduotuvėje. Pinigų pasisavinti ji negalėjo, nes jų nebuvo (t. 2 b. l. 26 – 28; t. 3 b. l. 34 – 42).
Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad pagal bylos duomenis pardavėjos parduotuvėje dirbdavo po vieną pamainomis, tačiau ši aplinkybė, apygardos teismo nuomone, vienareikšmiškai nepatvirtina O. J. kaltės apgaule užvaldant svetimą turtą. Liudytoja I. Z., dirbusi pardavėja kartu su nuteistąja, teisme patvirtino, kad O. J. nurodytu būdu buvo didinama apyvarta, tačiau ji niekada nepastebėjo, kad O. J. būtų išnešusi prekes iš parduotuvės (t. 2 b. l. 118 – 120; t. 3 b. l. 34 – 42). Apeliantas skunde pats pripažįsta, kad tik pardavėjos žino, kur toliau patekdavo prekės, tačiau nei viena iš jų, tame tarpe ir L. R. (t. 2 b. l. 74 – 76, 80; t. 3 b. l. 34 – 42) bei J. P. (t. 1 b. l. 105 – 106; t. 3 b. l. 43 – 47), šios faktinės aplinkybės teisme nenurodė, o taip pat ir O. J. veiksmų, pasisavinant pinigus ar prekes.
Iš bylos medžiagos matyti, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje PC „Mandarinas“, buvo atliktas kasos operacijų žurnale esančių kredito sumų palyginimas su faktiškai gautomis sumomis (laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-05-20), kurio metu nustatytas 116 954,07 Lt trūkumas (liudytojo A. J. parodymai, esantys t. 1 b. l. 89 – 90, 91 – 92; t. 3 b. l. 49 – 54; konsultacija dėl specialisto išvados skyrimo tikslingumo, esanti t. 1 b. l. 136 – 138). Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nei vienas byloje apklaustas liudytojas negalėjo vienareikšmiškai paaiškinti, iš kur atsirado toks trūkumas. Kitais bylos duomenimis ši aplinkybė taip pat nebuvo nustatyta. Visapusiškas ūkinis – finansinis tyrimas, kuris, anot specialistės V. L., buvo būtinas siekiant nustatyti objektyvius faktinius duomenis šioje byloje nebuvo atliktas, o išvada parengta remiantis tik nepilnai pateiktais dokumentais (t. 1 b. l. 132 – 133; t. 3 43 – 47, 49 – 54). Liudytojas V. D., komercijos direktorius, teisme, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad nematė O. J., imančios pinigus iš parduotuvės, nurodė, kad tai tik prielaida (t. 3 b. l. 43 – 47). Įvertinus liudytojos R. T. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme (t. 1 b. l. 108 – 109; t. 3 b. l. 49 – 54), darytina išvada, kad prekių trūkumas iš parduotuvės turėjo būti pastebėtas, kadangi, kaip parodė minėta liudytoja, gauti pinigai būdavo sutikrinami su prekių likučiais ir jeigu būdavo nustatomas trūkumas, trūkstama suma būdavo išskaičiuojama iš pardavėjų, o jei būdavo nustatomas perteklius – jis būdavo užpajamuojamas. Nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atidarymo atliekant inventorizacijas parduotuvėje niekada nebuvo rastas didelis prekių trūkumas, paprastai būdavo tik nedideli prekių trūkumai; 2010 m. atlikus inventorizaciją, kurioje dalyvavo ir liudytoja R. T., rastas labai didelis prekių perteklius, kas tik patvirtina O. J. nurodomą aplinkybę, kad atlikus pardavimo imitaciją prekės likdavo parduotuvėje. Liudytoja J. P. patvirtino, jog prieš tai atliktos inventorizacijos buvo atliktos teisingai. Kad 2007 ir 2009 m. atliktų inventorizacijų metu, kuomet būdavo sulyginamos realiai gautos pajamos ir prekės, esančios parduotuvės sandėlyje, viskas sutapdavo, patvirtino ir liudytoja I. Z.. Nors apeliantas pabrėžia tai, kad inventorizacijas atlikdavo pačios pardavėjos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė prokuroras teismo posėdžio metu, inventorizacijų skyrimas priklauso ne pardavėjų įgaliojimų sričiai – kada ir kokia apimtimi atlikti reviziją, sprendžia įmonės vadovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojos buhalterės R. B. parodymais (t. 1 b. l. 95 – 97;t. 3 b. l. 34 – 42), iš kurių matyti, kad apyvartos didinimą galima padaryti negaunant visų pajamų, o suklastojant duomenis (ką O. J. ir prisipažino dariusi). Liudytoja pardavėja L. R. teisme patvirtino, kad realiai prekių trūkumą, jei toks buvo, jau turėjo pastebėti iš anksto po pirmos inventorizacijos. Liudytoja abejojo paskutinės atliktos inventorizacijos tikslumu, objektyvumu, nes neaišku, kokiu principu buvo skaičiuojamos prekės sandėlyje.
Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konstitucijos 31 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013). Visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, sutikti su apeliacinio skundo išvada, kad dokumentų klastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas buvo priemonė O. J. turtui įgyti, nėra jokio pagrindo. Nesant pakankamai objektyvių ir patikimų kaltę neginčijamai galinčių patvirtinti įrodymų, kad O. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., teismas pagrįstai ją išteisino, o UAB A. J. firmos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį 83 971,85 Lt sumai atmetė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
civilinio ieškovo UAB A. J. firma „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. Z. apeliacinį skundą atmesti.