Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo S. A. ape­liacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuos­prendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nu­ma­tytą Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nu­teistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulai­ky­me ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 13 d.

Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Solidariai iš J. K. ir S. A. nukentėjusiojo R. S. naudai priteista 1 170,80 Eur turtinės žalos at­ly­ginimui. Solidariai iš J. K. ir S. A. nukentėjusiojo R. S. naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Iš J. K. ir S. A. priteista po 11,22 Eur proceso išlaidų valstybei.

Valstybės naudai iš J. K. ir S. A. priteistos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam teikimą – po 157,78 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista J. K., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas ben­dri­nin­kų grupėje su J. K., 2016 m. liepos 16 d. apie 20 val. iš garažų bendrijos „S.“ teri­to­rijos, esančios P. L. g., (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, R. S. priklausantį ben­dros 570 Eur vertės turtą – 500 Eur vertės automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame buvusiai daiktais: 40 Eur bendros vertės 2 vnt. rankinių pjūklų, 10 Eur vertės kirviu, 20 Eur vertės gesintuvu.

Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad kal­tinamieji užvaldė svetimą turtą. Kaltinamieji suvokė, jog pagrobia svetimą, jiems nepriklausantį automobilį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į S. A. padarytos nusikalstamos vei­kos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į savanaudiškus nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tiesioginės tyčinės kaltės formą, į jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertino S. A. asmenybę.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. A. prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas arba sumažinti bausmę. Teigia, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Nurodo, jog pri­si­pažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nusikaltimo padarymo metu jam nebuvo skirtas lais­vės apribojimas, ankstesnę bausmę buvo atlikęs. Teigia, jog alkoholiu dažnai nepikt­nau­džiauja, su­tiktų lankyti kursus, susijusius su alkoholio daroma žala. Laisvėje turėjo draugę, su kuria žada kurti šeimą. Nurodo, kad jau yra atlikęs pusę paskirtos bausmės.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorė I. B. pateikė atsiliepimą į nuteistojo S. A. apeliacinį skundą, kuriame prašoma ape­liacinį skundą atmesti.Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis S. A. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo paskirti jam švel­nesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respub­li­kos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas S. A. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pa­tik­rin­tais duo­menimis. Nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, juos išanalizavo ir įver­tino, bei padarė fak­ti­nes aplinkybes atitinkančias išvadas. Indivi­dua­li­zuodamas ir skir­damas S. A. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tą nusikaltimą pirmos instancijos teismas ben­drų­jų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straips­nyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nu­si­kaltimo pavojingumo laipsnį, nu­teis­tojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į pa­daryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo as­me­ny­bę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplin­ky­bes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskir­ties ir paskyrė tin­ka­mos rūšies ir dydžio bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. A. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas, ankstesnę nusikalstamą veiką, už kurią anks­čiau buvo teistas, padarė kėsindamasis į nuosavybę. Be to jis daug kartų buvo baustas už administracinius teisės pa­žei­di­mus, iš bylos duomenų matyti, kad paskirtų baudų S. A. nemoka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Visos teismo nustatytos aplin­ky­bės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteis­to­jo pa­da­ry­ta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nu­lemta susiformavusių neigiamų ver­ty­binių nuos­ta­tų, kad anksčiau paskirtos bausmės nepa­darė po­veikio S. A. elgesiui. At­si­žvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesnės bausmės nepa­keitė kal­ti­na­mojo po­linkio nusi­kals­ti, ir jam parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atė­mimą. Nus­ta­ty­da­mas laisvės atėmimo bausmės trukmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė, jog nuteistojo at­sa­ko­mybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nu­sikalstamą veiką padarė bū­da­­mas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors nu­teistasis skunde nurodo, jog pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, kaip tei­singai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, abu kaltinamieji teigė, jog nesitarė pavogti au­tomobilio, stengėsi sumažinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, S. A. laikėsi versijos, kad perduodama raktelį J. K. sakiusi, kad tai jos automobilis, todėl tokio nuteistojo elgesio pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybe.Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apri­bo­ji­mu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės dy­dis yra mažesnis, negu sank­ci­jo­je numatytas bausmės vi­dur­kis, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos bendrosios baus­mių skyrimo taisyklės, numa­tytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikiamoms sąly­goms, nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė su­ma­žinta trečdaliu.Skunde pažymėta, jog nuteistasis turi draugę, su kuria žada kurti šeimą. Pasisakydamas dėl šio argumento, aukštesnysis teismas sprendžia, jog dėl šios aplinkybės nėra pagrindo mažinti S. A. paskirtą bausmę. Ši aplinkybė jau buvo darant skundžiamu nuos­prendžiu kons­ta­tuotą nu­si­kaltimą, tačiau neturėjo įtakos S. A. apsisprendimui nusikalsti. Pažymėtina, kad S. A. paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo asme­ny­bei, nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, o visuomenės interesas būti apsaugotai nuo S. A. nusikalstamo elgesio nusveria nuteistojo reikalavimus sušvelninti baus­mę skunde nurodytais motyvais.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikyti S. A. BK 75 straipsnį nėra pagrindo, nes bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės (areštas) jo nuo pakartotinos nusikalstamos veikos darymo nesu­lai­kė – jis šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos keliems mėnesiams po anksčiau priimto nuos­prendžio, kas patvirtina susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įsta­ty­mų. Toks nuteistojo elgesys nebegali būti toleruojamas. Įvertinus aukščiau paminėta, teisingo nu­bau­dimo principas šioje byloje gali būti pasiektas S. A. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti es­mi­niai BPK pa­žeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teis­tojo teisės ir kurie būtų su­kliudę teis­mui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teis­mas apkal­ti­na­majame nuos­prendyje išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duo­me­nimis ir pa­kan­ka­mai motyvavo. S. A. paskirta bausmė nėra nepropor­cin­gai griež­ta ir neprieš­ta­rauja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apelia­ci­nis skundas at­metamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.