Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorams Sigitui Kanaporiui ir Ingai Balkūnei, kaltinamajai J. K., jos gynėjui adv. Raimundui Gargasui, kaltinamajam S. A., jo gynėjui adv. Ignui Meškauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S., jo atstovui adv. Antanui Jarašiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyv. vieta deklaruota prie (duomenys neskelbtini), neteista,

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, nevedęs, pradinio išsilavinimo (5 klasės), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2016-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 62 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. ir S. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, 2016-07-16 apie 20.00 val., iš garažų bendrijos "Signalas" teritorijos, esančios P. Lukšio g., Kėdainiuose, slapta pagrobė svetimą, R. S. priklausantį bendros 570 eurų vertės turtą- 500 eurų vertės automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame buvusiai daiktais: 40 eurų bendros vertės 2 vnt. rankinių pjūklų, 10 eurų vertės kirvį, 20 eurų vertės gesintuvą.

Motyvuojamoji dalis

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymo, t. y. kad J. K. ir S. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, 2016-07-16 apie 20.00 val., iš garažų bendrijos "Signalas" teritorijos, esančios P. Lukšio g., Kėdainiuose, slapta pagrobė svetimą, R. S. priklausantį bendros 570 eurų vertės turtą- 500 eurų vertės automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame buvusiai daiktais: 40 eurų bendros vertės 2 vnt. rankinių pjūklų, 10 eurų vertės kirvį, 20 eurų vertės gesintuvą. J. K. be savininko sutikimo paėmusi automobilio užvedimo raktelį jį perdavė S. A. Siekdami pagrobti nukentėjusiojo automobilį, pasiskirstę vaidmenimis- ji užkalbinusi nukentėjusįjį ir dėl to jam atsitraukus nuo automobilio, S. A. nepastebėtas įsėdo į automobilį ir juo nuvažiavo. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamieji užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdytis, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Atlikdami tokius veiksmus kaltinamieji neabejotinai suvokė, jog pagrobia svetimą, jiems nepriklausantį automobilį, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jie šį daiktą turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamieji užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdytis, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Tai, kad kaltinamieji pagrobė automobilį, rodo didesnį nusikalstamos veikos ir pačios kaltinamosios pavojingumą, o tai yra vagystę kvalifikuojantis požymis. Nors kaltinamoji pareiškė, kad ji nusikaltimo metu buvo girta ir nesuprato daranti nusikaltimą, tačiau teismų yra praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2001, 2K-666/2003, 2K-250/2014). Todėl kaltinamųjų veikoje yra BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad abu kaltinamieji teigė, jog nesitarė pavogti automobilio, stengėsi sumažinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme (J. K. laikėsi pozicijos, kad S. A. ji perdavė raktelį tam, kad jis jį įdėtų į automobilio spynelę ir tik vėliau pripažino, kad prisidėjo prie automobilio vagystės; S. A. laikėsi versijos, kad perduodama raktelį J. K. sakiusi, kad tai jos automobilis, ir tik vėliau pripažino, kad J. ,,užkalbėjo dantis“ nukentėjusiajam, o jis tuo metu tuo metu pagrobė nukentėjusiojo mašiną). Todėl nepripažintina, kad toks kaltinamųjų elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisme elgesys atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančiai aplinkybei keliamus reikalavimus.

Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės- nusikalstama veika, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ką pripažino ir pati kaltinamoji.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika nuosavybei), pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), į savanaudiškus nusikalstamos veikos padarymo motyvus, padarytą žalą, tiesioginės tyčinės kaltės formą, į jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pagrobtas automobilis yra nedidelės vertės, kaltinamoji neturėjo tikslo jį grobdama pasipelnyti (jį išardyti parduoti ar pan.), Taip pat vertinama J. K. asmenybė. Ji nedirba (t. 3, b. l. 53), registruota darbo biržoje (t. 3, b. l. 55). J. K. psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų grupėje neregistruota, tačiau yra psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje, dgn. mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (t. 3, b. l. b. l. 52). Ji neteista, jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta (t. 3, b l. 38), tačiau eilę kartų buvo bausta adm. tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (t. 3., b. l. 39- 50). Kaltinamoji teismo nuomone savo padarytus veiksmus teismo posėdžio metu įvertino pakankamai kritiškai, nukentėjusiojo teisimo akivaizdoje atsiprašė ir pasižadėjo atlyginti padarytą žalą.

Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. J. K. nedirba, jai paskirtų administracinių nuobaudų- baudų, nemoka, todėl baudos skyrimas netikslingas. Nusikalstama veika padaryta prieš senyvo amžiaus asmenį, kuris turi negalią- sunkiai kalba, ką neabejotinai suprato ir kaltinamoji. Teismas mano, kad paskyrus vidutinio griežtumo už šią nusikalstamą veiką bausmę- laisvės apribojimą, bei skiriant BK 48 str. 6 d. 3 p., 5 p. numatytus įpareigojimus, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str.

Į bausmės laiką įskaitytinas J. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-08-03 09.26 val. (t. 2, b. l. 121- 124) iki 2016-08-04 13.22 val. (t. 2, b. l. 127), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

Kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 32- 33). Ši kardomoji priemonė paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės- nusikalstama veika, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ką pripažino ir pati kaltinamasis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į S. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika nuosavybei), pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), į savanaudiškus nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tiesioginės tyčinės kaltės formą, į jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pagrobtas automobilis yra nedidelės vertės, kaltinamasis neturėjo tikslo jį grobdamas pasipelnyti (jį išardyti, parduoti ar pan.), jis yra grąžintas nukentėjusiajam. Taip pat vertinama S. A. asmenybė. Jis nedirba (t. 4, b. l. 72, 73), darbo biržoje neregistruotas (t. 4, b. l. 70, 71). S. A. Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 4, b. l. 69). Jis sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, taip pat ir veikas nukreiptas prieš nuosavybę, dėl ko baudžiamas administracine tvarka (t. 3., b. l. 39- 50) baudos nemokamos. Jis teistas už 2016 m. nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš valstybės saugomą ir ginamą nuosavybę (už kvalifikuotą vagystę), bausmę yra atlikęs, teistumas neišnykęs (t. 4, b. l. 1- 16- 18, 35- 40).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti S. A. paskyrus straipsnio už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taikyti BK 75 str. nėra pagrindo, nes anksčiau paminėti bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Toks kaltinamojo elgesys nebegali būti toleruojamas, nes anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės (areštas) jo nuo pakartotinų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė- jis šią nusikalstamą veiką, vėl nukreiptą prieš valstybės saugomą ir ginamą nuosavybę, padarė praėjus vos keliems mėnesiams jo atžvilgiu priimto nuosprendžio, kas patvirtina jo neigiamą orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. S. A. atidėjus bausmės vykdymą tokia bausmės forma kaltinamojo nesulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, neapribos jam galimybių vėl daryti nusikalstamas veikas ir sudarys pernelyg švelnios bausmės įvaizdį bei nebaudžiamumo efektą. Taigi, teismo įsitikinimu, teisingo nubaudimo principas šioje byloje gali būti pasiektas tik jam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

S. A. buvo laikinai sulaikytas 2016-12-01, 09.00 val., jam 2016-12-02 teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė- suėmimas (t. 3, b. l. 65- 68, 135- 136). Ši kardomoji priemonė pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, kaltinamieji prisipažino esantys kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Byloje nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai dėl išnaudoto 40 ltr. kuro, 38,80 Eur vertės, sugadintos greičių dėžės remonto 250 Eur, suskaldyto priekinio stiklo, 100 Eur vertės, sulankstyto priekinio sparno, 200 Eur vertės, sudaužyto 10 Eur vertės dešinės pusės priekinio žibinto, sugadintų priekinių ratlankių, 40 Eur bendros vertės, sugadinto galinio vaizdo veidrodėlio, 10 Eur vertės, sulankstyto slenksčio, dėl ko jam padaryta 220 Eur žala, sugadinto oro aptakas, kurio vertė 100 Eur, nuplėštos rozetės, dėl ko padaryta 32 Eur žala; taip pat automobilyje pasigesto automobilio akumuliatoriaus, 100 Eur vertės, 20 Eur vertės gesintuvo, 2 vnt. rankinių pjūklų, 40 Eur bendros vertės, ir kirvio, 10 Eur vertės. Iš automobilio buvo pagrobta daiktų už 170 Eur, o dėl automobilio apgadinimo jam padaryta 1000,80 Eur turtinė žala, viso padaryta 1170,80 Eur žala. Kaltinamoji J. K. pripažino padarytą turtinę žalą dėl kuro išvažinėjimo, o padarytos žalos dėl automobilio mašinos apgadinimo ir daiktų paėmimo nepripažino, nes mašinos ji neapdaužė, ir daiktų nepaėmė; S. A. pripažįsta visą turtinę žalą. CK 6.279 str. numato deliktinę atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Pagal šio straipsnio nuostatas bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilį kaltinamieji pagrobė bendrininkų grupėje, vienam kaltinamajam užkalbinus nukentėjusįjį, o kitam tuo metu pasisavinant automobilį, po ko kaltinamieji kartu, tiek vienas, tiek ir kitas, vairavo šį automobilį, ir vėliau, pradžioje vienas, o po to ir kitas jį iš jo pasišalino ir paliko jį be priežiūros, todėl kaltinamųjų prievolė dėl turtinės žalos atlyginimo yra solidari. Nors kaltinamosios gynėjas ginčijo civilinio ieškinio dydį dėl automobilio apgadinimo nurodydamas, kad priteistina suma negali viršyti automobilio vertės, t. y. 500 Eur, tačiau su tokia pozicija nesutiktina, nes daikto (šiuo atveju automobilio) vertė ir jam padaryta žala nėra tapačios sąvokos. Bendras principas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai- CK 6.251 str. Žalos (nuostolių) sąvoka numatyta CK 6.249 str. 1 d.- tai turto netekimas ar sužalojimas, taip pat ir turėtos išlaidos. Taigi žalos sąvoka apima ne tik turto vertę, bet ir jo sužalojimą (apgadinimą). Kaltinamieji neginčijo nukentėjusiojo nurodomų sumų, susijusiu su konkrečių automobilio detalių apgadinimu, ar iš automobilio dingusių daiktų verte. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą dėl automobilio atstatymo išlaidų, pažymėtina, kad nurodyta ieškinio suma, teismo vertinimu yra protinga savo apimtimi, laikant kad tokios išlaidos galėjo būti taikomos sugadinto automobilio atstatymui. Taigi nukentėjusiajam padaryta žala, susidedanti iš turto apgadinimo ir daiktų netekimo, privalo būti atlyginta, nepaisant pagrobto automobilio vertės. Be to teismas pažymi, kad nukentėjusiojo automobilis yra pakankamai senas ir nedidelės vertės, todėl rinkos sąlygomis nukentėjusiajam įsigyti panašios kokybės ir vertės automobilį, gali būti pakankamai sudėtinga ar net neįmanoma. Šioje situacijoje tik nukentėjusysis gali spręsti, remontuoti ar ne iš jo pagrobtą ir surastą apgadintą automobilį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi kalbos negalią- jis kalba labai neaiškiai ir sunkiai suprantami, t. y. jo bendravimas yra apsunkintas, ką patvirtina ir šio automobilio registravimas kito asmens vardu (t. 1, b. l. 127- 128), todėl nukentėjusiojo apsisprendimas remontuoti 8 metus iki vagystės jo naudotą automobilį yra visiškai logiškas ir pateisinamas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, 1170,80 Eur suma priteistina iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis R. S., dėl kaltinamųjų iš jo atvirai pavogto automobilio, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus. Nukentėjusysis betarpiškai matydamas kaip pagrobiamas jo automobilis, taip pat patyrė stresą, o negalėdamas sustabdyti daromo nusikaltimo- ir pažeminimą. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta. Tačiau sukelti padariniai nėra itin sunkūs ir negrįžtami- pagrobtas automobilis nukentėjusiajam yra grąžintas. Nors kaltinamieji yra nedirbantys (kaltinamoji tik neseniai registruota darbo biržoje), tačiau jie yra jauni ir darbingi, t. y. iš esmės dėl esamos jų turtinės yra atsakingi tik jie patys. Gi nukentėjusysis yra senatvės pensijinio amžiaus, ir kaip jau minėta turi kalbos negalią (kalba sunkiai suprantamai), t. y. dėl vagystės patyrė didesnių nepatogumų, nei būtų patyręs kitas, be negalios asmuo (pradedant pranešimu apie padarytą nusikaltimą, kurį surašant dalyvavo kt. asmuo (t. 1., b. l. 10) ir jo apklausas, baigiant rūpesčiais dėl apgadinto automobilio). Tačiau padaryta turtinė žala nėra didelė- pagrobtas automobilis yra senas ir nedidelės vertės. Nors ir nurodoma, jog dėl padaryto nusikaltimo R. S. pašlijo sveikata, jį kankina nemiga, baimės jausmas, nerimas, jis vartoja įvairius homeopatinius vaistus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Aplinkybė, kad R. S. yra neįgalus nėra pagrindu didesnei neturtinei žalai priteisti, kadangi šis sveikatos sutrikimas nėra šios nusikalstamos veikos pasekmė.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, taip pat atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, pagal kurią prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės yra ties maksimalia neturtinės žalos atlyginimo sumos riba, teismų praktikoje priteisiama nukentėjusiesiems už vagystę, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus jo patirtiems išgyvenimams ir yra per didelis. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas teisiškai reikšmingas, byloje nustatytas aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam mažintinas iki 500 Eur, kuris priteistinas solidariai iš kaltinamųjų.

Dėl proceso išlaidų.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. A. (t. 4, b. l. 119), bei J. K. (t. 4, b. l. 147). Tačiau nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamiesiems gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios (BPK 51 str. 2 d. 4 p., 7 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo- 163,05 Eur iš J. K., ir 150,54 Eur iš S. A., netenkinti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-10-24 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-4385-17581 buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. S. Jo interesus šioje byloje atstovavo ir procesinius dokumentus ruošė advokatas Antanas Jarašius. Iš 2017-02-28 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2470 matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra 315,56 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tai yra advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidomis (antrinės teisinės pagalbos teikimas), jos yra pagrįstos, todėl teismo lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamų J. K. ir S. A. (BPK 103 str., 106 str.).

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. 1 d., 2 d. iš kaltinamųjų priteistinos proceso (pašto) išlaidos, valstybės naudai, iš kiekvieno atskirai po 11,22 Eur.

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 str.,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje nubausti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, arba būti registruotai darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, arba būti registruotai darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-08-03 09.26 val. iki 2016-08-04 13.22 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti, kad J. K. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę– panaikinti.

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-03-13.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-12-01 iki 2017-03-13.

S. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) kvapai perduoti saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Odoraloginių tyrimų ir kinologijos valdybai; tuščias cigarečių pakelis, laido dalis, daktoplokštelė su rankos delno pėdsaku, 2 vnt. lipnios juostos dalių su mikrodalelėmis, priduoti saugoti Kauno AVPK Kėdainių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) CD skaitmeninę laikmeną esančią prie apžiūros protokolo, palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Solidariai iš J. K. ir S. A. nukentėjusiojo R. S. naudai priteisti 1170,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų 80 ct) turtinės žalos atlyginimą. Solidariai iš J. K. ir S. A. nukentėjusiojo R. S. naudai priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš J. K. ir S. A. po 11,22 Eur (vienuolika eurų 22 ct) proceso išlaidų valstybei.

Valstybės naudai iš J. K. ir S. A. priteisti patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam teikimą- po 157,78 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 78 ct). Išaiškinti, kad priteistos valstybės patirtos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas– 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam– nuo jo kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.