Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su pareiškėjos L. U. D. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja antstolė L. U. D. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-11-30 įsakymą Nr. 1R-327 „Dėl drausminės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teismo vertinimu, skundžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-11-30 įsakymas Nr. 1R-327 „Dėl drausminės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“ jokių teisinių pasekmių nesukelia, jame pareiškėjai nesuformuluoti jokie privalomi nurodymai (įpareigojimai). Nagrinėjamu atveju ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai iškeliama drausmės byla, traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ( ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui.

Drausminės bylos iškėlimo etapas yra neišvengiamas žingsnis siekiant išspręsti pareiškėjos drausminės atsakomybės klausimą, tačiau šiame etape drausminės atsakomybės klausimas iš esmės nėra nagrinėjamas, ginčijamas įsakymas savarankiškai, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia pareiškėjos teisinio statuso. Taigi ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjos teisinis statusas gali pasikeisti (LVAT 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010).

Nustačius, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, skundą atsisakytina priimti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti L. U. D. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti L. U. D. 2016-01-04 AB SEB banke sumokėtą 28 EUR žyminį mokestį.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.