- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-229-290/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistosios R. G. gynėjo advokato V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausta 120 MGL, tai yra 6 000 Eur bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. G. paskirta galutinė bausmė – 80 MGL, tai yra 4 000 Eur bauda.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. G. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „BMW X6 x Drive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 981 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą), o automobilį „BMW X6 x Drive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui R. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. G. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 02 val. 42 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. V. nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį ,,BMW X6 xDrive35d”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (apsvaigusi nuo alkoholio), kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai jos kraujyje nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.
2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. G. kaltė padarius jai inkriminuotą veiką visiškai įrodyta ir kvalifikuota teisingai, todėl ji pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės. Pagrindo atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nuteistosios R. G. gynėjas advokatas V. R. skundžia šį Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą iki 2 metų; konfiskuoti automobilį „BMW X6 xDrive35d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškant iš R. G. jo vertės; atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti V. G..
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 4 metams terminas yra per ilgas, neatitinkantis bausmės skyrimo tikslų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad anksčiau ji nebuvo bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos nuobaudos buvo sumokėtos. Šis nusikaltimas buvo atsitiktinis, anksčiau tokių pažeidimų nėra dariusi. Skirdamas baudą, teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatė sunkinančių, tačiau, skiriant specialiosios teisės atėmimą, nustatė maksimalų jo terminą. Tokiu būdu bausmė nuteistajai buvo individualizuota netinkamai, skiriant minimalią bausmę – baudą ir tuo pačiu skiriant maksimalią poveikio priemonę. Gynėjo teigimu, R. G. turėjo būti paskirtas ne ilgesnis kaip 2 metai specialiosios teisės atėmimo terminas. Be to, gynėjo vertinimu, atsižvelgiant į ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą (nuo 1 iki 1,5 metų), neteisinga, kad neblaivumo, už kurį kyla administracinė atsakomybė ribą viršijant tik 0,5 prom., baudžiamojo poveikio priemonė skiriama 4 metams.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai pasisakė, kad automobilis „BMW X6 xDrive35d“ priklausė ne R. G., todėl iš jos turi būti išieškoma šio automobilio vertė. Automobilio savininkas R. V. teismui pateikė prašymą/sutikimą, kad ši transporto priemonė būtų konfiskuota. Jis nurodė, kad iš R. G. nereikalaus atlyginti šio automobilio vertės, todėl nesuprantama, kodėl teismas nusprendė išieškoti šio automobilio vertę, o ne taikyti automobilio konfiskavimą. Skundžiamame nuosprendyje visiškai nebuvo įvertinta tai, kad nuteistoji savo vardu neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, verčiasi individualia veikla bei gauna nedideles pajamas, dėl ko iš jos neturėtų būti išieškota automobilio vertė (11 981 Eur). Dėl to ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga ir neadekvati.
3.3. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas R. G. prašymo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apsiribojo vieninteliu teiginiu, kad tai prieštarautų teisingumo principui. Tai motyvuodamas, teismas dar kartą aprašė veikos padarymo aplinkybes ir nevertino nei vieno argumento ir įrodymo, kuriuos buvo pateikęs nuteistosios brolis laiduotojas V. G.. Nors jis buvo atvykęs į teisiamąjį posėdį apylinkės teisme, tačiau apklaustas nebuvo. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su šio laiduotojo tinkamumu, ir dėl jų nepasisakė, dėl to netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji R. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistosios R. G. gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės. Nagrinėjamu atveju nuteistoji, o tuo pačiu ir jos gynėjas apeliaciniame skunde, neginčija pastarosios kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos veiksmų kvalifikavimo, tačiau kelia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrįstumo klausimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
8. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir neatleido R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo nuosprendžio motyvais, apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuota, kad laidavimo institutas R. G. netaikytas visiškai teisėtai ir pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Be to, aptariamo straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik egzistuojant visų šių sąlygų visumai teismas turi teisinį pagrindą atleisti nusikalstamą veiką padariusi asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai. Ji nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė dėl savo veiksmų besigailinti. Be to, nors ji nusikalstamos veikos įvykdymo metu vairavo jai nuosavybės teise nepriklausančią transporto priemonę, kurią apgadino, ir įvažiavo į pakelėje augusius medžius, tačiau joks civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai laidavimui taikyti. Tačiau, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra aptariamo straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkte numatytų laidavimo instituto taikymo pagrindų.
11. Iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio matyti, kad R. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Šiuos du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus ji padarė 2018 m. gegužės 8 ir 9 d., taigi daugiau nei prieš metus iki naujo tyčinio nusikaltimo nagrinėjamoje byloje padarymo. Taigi ji negali būti laikoma pirmą kartą padariusia nusikalstamą veiką. Be to, byloje duomenys apie R. G. administracinius nusižengimus patvirtina, kad ji, turėdama teisę vairuoti nuo 2013 metų, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. net kelis kartus buvo bausta už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) darymą. Nors skunde pagrįstai teigiama, jog nuteistosios padaryti administraciniai nusižengimai (teisės pažeidimai) nepriskiriami itin šiurkštiems, tačiau juos įvertinus visų bylos duomenų kontekste, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji iki eismo įvykio, kaip pati nurodė, važiavo miesto teritorijoje apie 100 km/h greičiu, tikėtina, neprisisegusi saugos diržo, šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti R. G. galimybes savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog ji laidavimo laikotarpiu ir vėliau ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals.
12. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti nuteistajam laidavimo institutą, vertino išimtinai tik padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau vis tik, nustačius jau aptartas aplinkybes, užkertančias kelią atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, tokia pirmosios instancijos teismo ydinga motyvacija savaime nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir nuteistajai taikyti laidavimo institutą. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, skundo argumentai dėl laiduotojo tinkamumo ir galimybės daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra pakankami tam, kad nustatytos aplinkybės būtų vertinamos priešingai ir neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl specialiosios teisės atėmimo termino
13. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas taip pat išreiškė prašymą sutrumpinti jai pirmosios instancijos teismo nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatant jį ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui. Pagrindo tenkinti šią apeliacinio skundo dalį taip pat nėra.
14. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų (BK 68 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Taigi konkretaus uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo diskrecijos teisė.
15. Šioje byloje R. G., pripažintai kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, be kita ko, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Gynėjas, nesutikdamas su nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir prašydamas jį sutrumpinti, apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmė nuteistajai buvo individualizuota netinkamai, skiriant minimalią bausmę – baudą ir tuo pačiu skiriant maksimalią poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu. Bausmė nuteistajai buvo parinkta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui įprastai neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Nei šios bausmės rūšies, nei dydžio klausimas apeliaciniame skunde nekeliamas.
16. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, ja kilusius padarinius, kaltininko kaltės laipsnį ir asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog R. G. nustatytas uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas yra pagrįstas byloje esančiais tiek nuteistąją, tiek jos padarytos veikos pavojingumą apibūdinančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo jį trumpinti skunde nurodytais argumentais.
17. Pažymėtina, kad nuteistoji baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį patraukta už tai, kad ji vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam (2 prom.), apsvaigimo laipsnis. Nusikalstamą veiką ji padarė nakties metu miesto teritorijoje, kaip pati nurodė, važiuodama apie 100 km/h greičiu tamsiu paros metu vingiuotame kelyje, rizikuodama ne tik savo, tačiau ir kitų eisme dalyvavusių asmenų sveikata, gyvybe ir nuosavybe. Nors ji savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pirmosios instancijos teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jos turimų administracinių nuobaudų skaičius suponuoja pagrindą teigti, jog nuteistoji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų normų ir įstatymo reikalavimų.
18. Minėta, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo vienų iki penkerių metų terminui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino, išsamiai ir objektyviai įvertino aptartas nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį apibūdinančias aplinkybes, jai nustatytą apsvaigimo laipsnį, todėl padarė motyvuotą išvadą, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kurio trukmė artima vidutiniam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, yra tinkamas BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams pasiekti. Uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones nuteistosios patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, o nuteistosios gynėjo skundo argumentai, jog ji pirmą kartą teisiama už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir švelnesnio pobūdžio administracinio poveikio priemonės maksimalus terminas yra 1,5 metų, nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto šios poveikio priemonės taikymo termino.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
19. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo netinkamai pritaikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, kadangi transporto priemonės vertės išieškojimas iš nuteistosios šiuo atveju nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
20. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
21. Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. G. kalta padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir už šios veikos padarymą paskyręs jai bausmę, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurį ji vairavo, nuosavybės teise priklauso R. V., pagrįstai nusprendė, kad nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nurodė išieškoti iš nuteistosios konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas R. G. gynėjo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo paskirto automobilio vertės išieškojimo nepagrįstumo R. V. sutikus, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų konfiskuojama, pažymi, kad trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik griežtai laikantis BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonės, kurią vairavo R. G., savininkui buvo ar turėjo ir galėjo būti žinoma, kad naudojantis jo nuosavybe bus daroma nusikalstama veika. Šių duomenų nepateikė nei pati R. G., nei R. V.. Nuteistoji teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad automobilis, kurį ji vairavo, anksčiau priklausė jos tėvui, tačiau dar iki nusikalstamos veikos įvykdymo buvo perleistas jos sugyventiniui R. V.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien artimų asmeninių ryšių buvimas ir savininko sutikimas dėl konfiskavimo savaime nesudaro galimybės konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, kai nėra nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punkte numatytos sąlygos, kad turtas trečiajam asmeniui buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ar kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
24. Vertinant išieškotiną konfiskuotino turto vertės dydį pažymėtina, kad anksčiau aptarti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, necharakterizuoja nuteistosios kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų asmens, taigi visos R. G. vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra teisingas ir atitinka įstatymo leidėjo suformuotus tikslus kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės ir argumentai pagrindžia sprendimą taikyti visos automobilio vertės konfiskavimą, šis sprendimas pakankamai individualizuotas ir nesuvaržo nuteistosios teisių daugiau negu yra būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant visą transporto priemonės vertės atskaičius PVM (11 981 Eur) išieškojimą, pakankamai atsižvelgta į nuteistosios individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Nuteistoji yra jauno amžiaus, darbinga (nurodė vykdanti individualią veiklą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo teiginiai nepagrindžia vertinimo, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš nuteistosios šiuo atveju yra neproporcingas. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, nustatyto dydžio konfiskuotino turto vertės išieškojimas, nors ir turės neigiamą poveikį nuteistosios turtinei padėčiai, tačiau, įvertinus ir tai, jog nuteistajai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, numatytam BK 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos dydžiui, darytina išvada, jog tik tokiu būdu bus įgyvendinti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslai ne tik atgrasyti asmenį nuo naujų nusikaltimų darymo, tačiau ir siekti kitų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti baudžiamojo poveikio priemone siekiamus tikslus – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, darytina išvada, jog jie nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti išieškant iš nuteistosios visą konfiksuotino turto – transporto priemonės – vertę atitinkančią pinigų sumą, ją nustačius remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, atskaičius PVM. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą iš nuteistosios išieškotino konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ar taikyti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimą šiuo atveju nėra.
26. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistosios R. G. gynėjo advokato V. R. apeliacinį skundą.