Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-104-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-490-667/2019Nutarimas · 2019-12-30Kauno apylinkės teismas
  2. Apeliacija2020-02-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
AN2-104-954/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02043-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Giedraitis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-104-954/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02043-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo pakeistas Institucijos 2019 m. rugsėjo 30 d. priimtas nutarimas G. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį – 60 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur bauda, pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas paskirta galutinė nuobauda - 600 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 9.30 val. ir 10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėdamas iš kelio į parkavimo vietą nesilaikė saugaus tarpo iki kito priparkuoto automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė, apgadintos dvi transporto priemonės. Nesant įvykio vietoje kito automobilio valdytojo apie įvykį nepranešęs savininkui ar policijai iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 103, 222 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šį nutarimą G. B. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu G. B. skundą tenkino iš dalies ir Institucijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą pakeitė: administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukė. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paliko Institucijos nutarimu paskirtą 60 Eur baudą. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys patvirtina tai, kad G. B. nesuprato sukėlęs įvykį, todėl nesuvokė ir pasišalinimo neteisėtumo. Tikslo vengti administracinės atsakomybės jam nebuvo, apie įvykį jis sužinojo po savaitės laiko, savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam nevengia, kas rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų.

3. Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – G. B. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog G. B. atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje stovinčią transporto priemonę, ją apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs nei policijai, nei automobilio savininkui. Institucijos pareigūnas visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teisingai kvalifikavo padarytus pažeidimus ir paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

3.2. Apelianto teigimu, atsižvelgus į transporto priemonių apgadinimo mastą bei pobūdį, pažeidėjas negalėjo nepajusti automobilių kontaktų. Pažeidėjo veiksmai rodo, jog pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis siekė išvengti administracinės atsakomybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjas gana dažnai traukiamas atsakomybėn už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog jis įžūliai ir piktybiškai ignoruoja galiojančius įstatymus.

Atsiliepimas

4. G. B. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį G. B. atžvilgiu nutraukti, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.

7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

7.2. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

7.3. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, be kita ko, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

7.4. Pirmosios instancijos teismo nutarimu G. B. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutraukta, nesant šio nusižengimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. 9.30 val. ir 10 val. (duomenys neseklbtini), vairuodamas automobilį „Mazda“, išvažinėdamas iš kelio į parkavimo vietą nesilaikė saugaus tarpo iki kito priparkuoto automobilio „Audi“, ir jį kliudė, apgadintos dvi transporto priemonės. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų ir vaizdo įrašo matyti, kad po automobilių kontakto G. B. iš eismo įvykio vietos skubiai nepasišalino. Tiek jo parodymai, tiek ir byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad G. B. nejautė automobilių kontakto, nes pastatęs automobilį parkavimo vietoje, iš jo išlipo ir nesidarydamas nuėjo. Vaizdo įrašas rodo, kad po G. B. vairuojamo automobilio kontakto su automobiliu „Audi“, pastarasis nesujudėjo, todėl pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad G. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad po savaitės iš policijos pareigūnų sužinojęs apie buvusį įvykį, kaltės dėl eismo įvykio neneigė, paaiškino visas įvykio aplinkybes, atsakomybės nevengė. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai, išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ANK 426 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusižengimo tyčios turiniui nustatyti. Pažymėtina, kad Institucija apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant skundžiamą nutarimą ir kurios turėtų esminės įtakos įrodymų vertinimui. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. B. elgesyje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ANK 426 straipsnio 1 dalies prasme. Nesant subjektyvaus požymio – tiesioginės tyčios pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukė.

8. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis