- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- A-62-1389-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01209-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Pareiškėjas
- P. P., G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Tomas Šedbaras
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjams P. P. (P. P.) ir G. K. (G. K.), jų atstovui advokatui Tomui Šedbarui, įgaliotai atstovei Neringai Adomaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. P. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. P. ir G. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Vidaus tyrimo skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus informaciją apie galimus neteisėtus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų veiksmus, naudojanti Vilniaus apskrities VPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportą degalinėse „Lukoil“ pilamą kurą (b. l. 40).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų P. P. ir G. K. veiksmuose įžvelgus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje numatytos neteisėtos veikos požymius, 2009 m. gruodžio 4 d. tarnybinis patikrinimas sustabdytas, surinkta medžiaga perduota Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui priimti sprendimą (b. l. 34-39).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pareigūnams P. P. ir G. K. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 50 straipsnį, medžiaga išsiųsta į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą (b. l. 43-48).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutarimu G. K. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, t. y. už tai, kad jis neteisėtai davė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio tarnybos grupės postiniui P. P. debetinę magnetinę kortelę kurui įsigyti Nr. 7083574000024819, skirtą Vilniaus apskrities VPK priklausančiam automobiliui VW Transporter, valstybinis numeris JVS 026, tam, kad pastarasis galėtų neteisėtai įsipilti automobilį kurą ne į tarnybinį transportą, ir tokiu būdu, padedant P. P., sukčiavimo būdu pasisavino 24,41 Lt Vilniaus apskrities VPK lėšas skirtas tarnybiniam automobiliui VW Transporter, valstybinis numeris JVS 026 kurui įsigyti (b. l. 25).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010m. kovo 19 d. nutarimu P. P. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, t. y. už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 29 d., apie 16 val. 25 min., degalinėje „Lukoil“, esančioje Sodų gatvėje, apmokėdamas už į asmeninį automobilį supiltą kurą 25,41 Lt magnetine kortele, skirta Vilniaus apskrities VPK kurui pirkti, apgaulės būdu pasisavino svetimą kurą, tuo padarydamas 25,41 Lt žalą (b. l. 26).
2010 m. kovo 30 d. tarnybinis patikrinimas atnaujintas (b. l. 23-24).
2010 m. balandžio 1 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-3461 (b. l. 16- 21, toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog G. K. ir P. P., būdami policijos pareigūnais, kurių vienas pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje, yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas bei tyrimas, aptariamu atveju patys padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, be to nusižengė Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 10-V-654 patvirtintų Vilniaus apskrities VPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių 85 punkto nuostatai, jog degalai pilami tik į tarnybinio automobilio kuro baką (b. l. 7-9).
2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-165 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo jaunesniajam policininkui P. P. ir vyresniajam policininkui G. K.“ (b. l. 6, toliau – ir Įsakymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalimi, G. K. ir P. P. buvo atleisti iš tarnybos, paskyrus tarnybinę nuobaudą ? atleidimą iš tarnybos ? už neteisėtus veiksmus, naudojantis Vilniaus apskrities VPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportą pilamą kurą.
II.
Pareiškėjai P. P. ir G. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 10-TE-165 1 punktą ir paskirti švelnesnes nuobaudas, taip pat grąžinti juos į anksčiau turėtas pareigas, t. y. G. K. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio tarnybos grupės postinio pareigas, P. P. grąžinti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės postinio pareigas.
Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda ? atleidimas iš tarnybos – yra per griežta. Jie tiesioginės tyčios pasisavinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą neturėjo. Teigė, kad nebuvo atsižvelgta į jų paaiškinimą, jog 2009 m. rugsėjo mėn. pradžioje jie tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valstybinis numeris JVS 026, iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyko į areštinę paimti sulaikytus asmenis. Neprivažiavus areštinės, baigėsi tarnybiniame automobilyje dujos, todėl, perjungęs į benziną, G. K. nuvažiavo į degalinę „Lukoil“, esančią Vilniuje, Olandų g. Į tarnybinį automobilį, G. K. įpylė 16 litrų dujų, o kai reikėjo degalinėje susimokėti už kurą, suprato, kad nepasiėmė „Lukoil“ magnetinės kortelės Nr. 7083574000024819. Kadangi nepasiėmė ne tik kortelės, bet visos piniginės ir neturėjo asmeninių pinigų, reikiamą sumą paskolino grynaisiais (apie 32 Lt) P. P.. G. K. neprisimena, ar paėmė kvitą, tiesiog nepagalvojo apie jo svarbą. Mėnesio pabaigoje P. P. priminė G. K., kad atsiskaityti už į tarnybinį automobilį pilamą kurą buvo paskolinęs pinigų. Kadangi tuo metu G. K. neturėjo pinigų, o minėtas kuras buvo įpiltas į tarnybinį automobilį, manydamas, kad elgiasi teisingai, davė P. P. „Lukoil“ magnetinę kortelę, skirtą užmokėti už kurą, pilamą į tarnybinį automobilį, kad už tą pačią sumą P. P. įsipiltų kuro į savo automobilį. P. P. minėtą kortelę grąžino tą pačią dieną, kai įsipylė dujų, ir pateikė kvitą, kurį vėliau G. K. pridavė su ataskaita į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato autoūkį. Pažymėjo, kad prašyme sutiko, jog padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 10-V-654, patvirtintų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių atitinkamas nuostatas, tačiau teigė, kad pasinaudoti tarnybine kortele asmeniniais tikslais neketino, nesiekė gauti neteisėtų pajamų, kadangi degalų kiekis per mėnesį kiekvienam tarnybiniam automobiliui yra ribotas ir netgi yra numatyta galimybė savo lėšomis įpilti degalus į tarnybinį automobilį. Tačiau, kaip vėliau išsiaiškino, reikia pateikti kasos čekį ir motyvuotą prašymą jas susigrąžinti. Pažymėjo, kad savo paaiškinimuose, pateiktuose tarnybinio patikrinimo metu, sąžiningai išdėstė visas aplinkybes, kaip ir kas buvo iš tiesų. Jeigu būtų galėję bent numanyti iki kokių kaltinimų išsirutulios visa ši istorija, būtų tikrai iš anksto pasirūpinę visais įmanomais įrodymais, pagrindžiančiais išdėstytas įvykio aplinkybes. Tačiau pasielgė neapdairiai, nieko blogo negalvodami, manė, kad visai teisinga padengti kuro išlaidas atsiskaitant tarnybine kortele, jei prieš tai už atitinkamą sumą pilant kurą į tarnybinį transportą buvo mokėta ne tarnybai priklausančiomis lėšomis. Dėl savo neapgalvotų veiksmų neteko svarbaus ir patinkančio darbo, taip pat ir pragyvenimo šaltinio.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjų P. P. ir G. K. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškino, kad vertinant G. K. ir P. P. veiksmus pažymėtina, jog aptariamu atveju G. K. sąmoningai, t. y., tyčia sudarė sąlygas P. P. pasinaudoti jam tarnybos tikslams patikėta magnetine kortele, o šis sąmoningai pasinaudojo kortele, atsiskaitydamas už degalus, kuriuos įsipylė į savo asmeninį automobilį. Be to, degalinėje P. P. gautą degalų įsigijimo kvitą G. K. vėliau pridėjo prie tarnybinio automobilio VW TRANSPORTER, valstybinis numeris JVS 026, kelionės lapo bei nurodė kelionės lape, kad įsigytas degalų kiekis buvo supiltas į šio tarnybinio automobilio kuro baką. Tokie G. K. ir P. P. veiksmai, anot atsakovo, akivaizdžiai priešingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams, žeminantys policijos pareigūno vardą, todėl vertintini kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, padarytas iš anksto susitarus bei tyčia (tiesioginė tyčia, kai asmuo supranta savo veikos žalingumą, numato jos padarinius ir jų nori), už kurį jiems tikslinga skirti griežčiausias tarnybines nuobaudas – atleidimą iš vidaus tarnybos. Anot atsakovo, pareigūnų veiksmų tinkamą ir teisingą kvalifikavimą bei įvertinimą patvirtina ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimas, kuriame teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 31 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, pripažino G. K. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė 300 Lt baudą. G. K. kaltę pripažino, dėl pažeidimo gailėjosi. Patikrinimo metu negauta duomenų, kad sprendimas per nustatytą terminą skųstas. Taip pat Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarimu, kuriame vadovaudamasi ATPK 21 straipsniu, 24 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 puntu, pripažino P. P. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė 300 litų baudą. P. P. kaltę pripažino, nurodė žinojęs, jog magnetinė kortelė Nr. 7083574000024819 skirta atsiskaityti už į tarnybinį automobilį pilamą kurą, dėl pažeidimo gailėjosi. Atsakovas pabrėžė, kad minėti nutarimai turi prejudicinę galią ir neginčytinai patvirtina Išvadoje konstatuotų pažeidimų teisingumą. Atsakovo nuomone, pareiškėjai šioje byloje tiesiog bando suklaidinti teismą ir kitaip apibūdinti savo veiksmus nei yra iš tikrųjų. Pažymėjo, kad Išvadoje pareigūnų veiksmai įvertinti ne tik kaip tarnybinis nusižengimas, bet ir tuo pačiu kaip veiksmai, žeminantys policijos pareigūno vardą. Todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, turėdamas diskrecijos teisę ir įvertinęs visus pažeidimo aspektus, priėmė sprendimą pareiškėjus atleisti iš vidaus tarnybos.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjų P. P. ir G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, Vidaus tarnybos statuto ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A146- 470/2009) konstatavo, jog Išvadoje nurodyti pareiškėjų veiksmai, konstatuoti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimais, yra akivaizdžiai priešingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams, žeminantys policijos pareigūno vardą, todėl vertintini kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, padarytas iš anksto susitarus bei tyčia (tiesioginė tyčia, kai asmuo supranta savo veikos žalingumą, numato jos padarinius ir jų nori), už kuriuos jiems atsakovas pagrįstai skyrė griežčiausias tarnybines nuobaudas – atleidimą iš vidaus tarnybos. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjų atžvilgiu turėjo būti skirtas vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. už pareigūno vardo žeminimą. Išanalizavęs Statuto ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas, teismas laikė, kad policijos pareigūnų priešingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai priešingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų tikslams bei uždaviniams, žemina pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba, Teigė, kad Išvada, ginčo Įsakymas patvirtina pareiškėjų padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. savo neteisėtais veiksmais jie pažemino policijos pareigūnų gerą vardą, todėl teisėtai atleisti iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pažymėjo, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, anot teismo, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Teismas, pripažinęs, kad pareiškėjai pažemino pareigūno vardą, sprendė, kad nėra pagrindo paskirti jiems švelnesnes nuobaudas.
IV.
Pareiškėjai P. P. ir G. K. apeliaciniu skundu su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismas, priimdamas šį sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABT) 86 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir sprendime nurodė, kad jie buvo atleisti Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, taip pat nepagrįstai padarė išvadą, jog atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, kad pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Teigia, kad Įsakymu buvo atleisti iš tarnybos paskyrus tarnybinę nuobaudą (atleidimą). Šis įsakymas paremtas tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje nurodoma, kad Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnams gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos. Pažymi, kad toje pačioje Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardintos visos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos, tame tarpe ir atleidimas iš tarnybos. Teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma skirti tarnybines nuobaudas – atleidimus iš tarnybos, o šis siūlymas, suformuluotas rezoliucinėje Išvados dalyje, buvo patvirtintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko K. L. Taigi, anot pareiškėjų, atleidimo pagrindas, pritaikius tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, numatytas ne Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, o Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Tai visiškai skirtingi juridiniai atleidimo pagrindai.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjų G. K. ir P. P. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjų argumentai yra klaidingi. Anot atsakovo, pareiškėjai neatsižvelgė, kad Išvadoje nurodyta, jog tiek G. K., tiek P. P. prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti jiems patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Be to, konstatuota, kad tokie pareiškėju veiksmai yra akivaizdžiai priešingi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems tikslams bei uždaviniams, žemina policijos pareigūno vardą. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad policijos pareigūnų įvykdytas smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, todėl teismas tinkamai ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 10-TE-165 1 punkto, kuriuo pareiškėjai G. K. ir P. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi, buvo atleisti iš tarnybos, paskyrus tarnybinę nuobaudą ? atleidimą iš tarnybos? už neteisėtus veiksmus, naudojantis Vilniaus apskrities VPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportą pilamą kurą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjai, kvestionuodami Įsakymą, prašė švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą, teigdami, kad jie tiesioginės tyčios pasisavinti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą neturėjo, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnį teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamas ginčas, visų pirma, yra kilęs iš drausminės atsakomybės taikymo vidaus tarnybos pareigūnams teisinių santykių, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Teisės aktais nustatytos statutinio pareigūno tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas paprastai yra pagrindas pradėti pareigūno tarnybinį patikrinimą ir taikyti jam teisinės atsakomybės priemones pagal atitinkamą tarnybos statutą. Tačiau pareigūno veika gali būti pagrindu pradėti ne tik tarnybinį patikrinimą. Pareigūnas gali padaryti ir nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą. Šie pažeidimai tiriami specialia, įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi, tais atvejais, kai ta pati pareigūno veika yra (turi būti) ne tik tarnybinio patikrinimo, bet ir ikiteisminio tyrimo, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso ar administracinio teisės pažeidimo teisenos dalyku (tyrimo objektu), iškyla atitinkamų teisinių tyrimų (procesų) santykio klausimas. Kaip sprendžiamas šis klausimas atliekant tarnybinius patikrinimus nustato Tvarkos 10, 11, 31 punktai, kuriuos analizuojant matyti, kad jei dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų būti sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir sulaukiama galutinių kompetentingų institucijų tyrimo rezultatų.
Konkrečiu atveju 2009 m. gruodžio 4 d. tarnybinis patikrinimas, įžvelgus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų P. P. ir G. K. veiksmuose ATPK 50 straipsnyje numatytos neteisėtos veikos požymius, buvo sustabdytas, surinkta medžiaga perduota Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui priimti sprendimą (b. l. 34-39). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui 2010 m. kovo 19 d. nutarimu P. P. ir 2010 m. kovo 3 d. nutarimu G. K. pripažinus kaltais padarius pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, 2010 m. kovo 30 d. tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas, negavus duomenų, kad minėti sprendimai per nustatytą terminą buvo apskųsti (b. l. 23-24), o 2010 m. balandžio 1 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-3461 (b. l. 16- 21). Įvertinus Išvadą, kuri yra sudėtinė ginčijamo Įsakymo dalis, matyti, kad pareiškėjams P. P. ir G. K. tokia griežta tarnybinė atsakomybė (atleidimas iš pareigų) buvo taikoma, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo pripažinti kaltais padarę ATPK 50 straipsnyje įvardintus administracinius teisės pažeidimus. Palyginusi nagrinėjamos administracinės bylos medžiagoje ir jau minėtuose Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimuose užfiksuotas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos pareiškėjai buvo traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį, objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutampa su tais jų veiksmais, dėl kurių jie buvo atleisti iš tarnybos kaip padarę tarnybinius nusižengimus.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjo, kad pareiškėjas P. P. jo atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apskundė apeliacinio proceso tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-4757/2010 P. P. prašymą patenkino ir atnaujino apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarimo, apeliacinį skundą priėmė nagrinėti. Apeliacinis skundas P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje iki šiol neišnagrinėtas. Tokiu būdu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarimas, kuriame konstatuoti faktai (P. P. kaltė dėl ATPK 50 str. padaryto administracinio teisės pažeidimo) sudarė pagrindą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui užbaigti tarnybinio patikrinimo procedūrą ir taikyti pareiškėjui P. P. tarnybinę atsakomybę, jį atleidžiant iš tarnybos, yra neįsiteisėjęs. Pažymėtina, kad minėta aplinkybė yra teisiškai reikšminga ir sprendžiant pareiškėjo G. K. patraukimo tarnybinės atsakomybėn klausimą. Išvadoje pareiškėjų veiksmai vertinti kompleksiškai, kaip tarnybiniai pažeidimai, padaryti tyčia iš anksto susitarus, todėl administracinio teisės pažeidimo byloje paneigus P. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu turėtų būti iš naujo išanalizuoti ne tik P. P., bet ir G. K. veiksmai.
Pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Administracinė byla šiuo pagrindu sustabdoma, kai tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A438 - 624/2008).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamo Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 10-TE-165 1 punkto, kuriuo pareiškėjai G. K. ir P. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi, buvo atleisti iš tarnybos, paskyrus tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš tarnybos ) už neteisėtus veiksmus, naudojantis jiems Vilniaus apskrities VPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportą pilamą kurą, visapusiškas įvertinimas, galutinai neišsprendus klausimo dėl P. P. administracinės atsakomybės už ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, negalimas. Dėl šios priežasties administracinė byla sustabdoma iki įsiteisės galutinis sprendimas P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1397-170/2010.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Administracinę bylą Nr. A62-1389/2011pagal pareiškėjų P. P. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. P. ir G. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus sustabdyti iki įsiteisės galutinis sprendimas P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1397-170/2010.
Nutartis neskundžiama.