Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-20 · Administracinė byla Nr. AS-662-992-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
AS-662-992-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03442-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento
Pareiškėjas
D. J.
Administracinė byla Nr. AS662-992/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03442-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 69; 81; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento, dėl su tarnybos santykiais susijusių išmokų nepriemokų priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–15), prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. darbo užmokesčio nepriemoką – 25 022,60 Lt; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. darbo užmokesčio už kasmetines atostogas nepriemoką – 4 954,27 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 13 d. mokėto vidutinio darbo užmokesčio nepriemoką – 1 597,13 Lt; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemoką – 177,76 Lt, susidariusią dėl to, kad buvo taikomas per mažas bazinis dydis, per mažas pareiginės algos koeficientas ir per mažas priedo už kvalifikacinę klasę dydis, taip pat 16,61 Lt nepriemoką, susidariusią todėl, kad apskaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį nebuvo laikomasi Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, reikalavimų; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės išeitinių išmokų nepriemoką – 2 386,34 Lt; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės 8 160,14 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės už delsimą išmokėti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų nepriemokas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., jo vidutinį darbo užmokestį – po 283,77 Lt už kiekvieną darbo dieną skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 1 d.; 8) priteisti iš Lietuvos valstybės už visiško delsimo mokėti pirmąją išeitinę išmoką laikotarpį nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. kovo 14 d. – 6 685,62 Lt, už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 14 d. iki pilno pirmosios išeitinės išmokos išmokėjimo priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėtos pirmosios išeitinės išmokos dalies dydžio vidutinį darbo užmokestį – 1 193,17 Lt; 9) priteisti iš Lietuvos valstybės už visiško delsimo mokėti antrąją išeitinę išmoką laikotarpį nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. – 11 430,26 Lt, nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki pilno antrosios išeitinės išmokos išmokėjimo priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėtos antrosios išeitinės išmokos dalies dydžio vidutinį darbo užmokestį – 1 193,17 Lt (jei teismas laikytų, jog antroji išeitinė išmoka turėjo būti išmokėta ne 2012 m. vasario 29 d., o 2012 m. balandžio 14 d., tokiu atveju priteisti iš Lietuvos valstybės už visiško delsimo laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 14 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. – 4 744,64 Lt pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio, nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki visiško antrosios išeitinės išmokos išmokėjimo priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėtos antrosios išeitinės išmokos dalies dydžio vidutinį darbo užmokestį – 1 193,17 Lt); 10) priteisti iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės tarnybos departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime (t. I, b. l. 28–30, 32–33) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl neteisėto atleidimo iš Draudimo priežiūros komisijos buvo išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2891/2012, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų teisėtai, o dėl išeitinės išmokos priteisimo byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klausimas dėl išeitinės išmokos buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1060-121/2013.

Atsakovo atstovas Departamentas teismui pateikė prašymą (t. II, b. l. 29-30), kuriame, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti su darbo užmokesčiu susijusius praradimus viršijant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 301 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą, prašė bylą stabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas) bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013. Jei būtų netenkintas šis prašymas, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus sukurtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.

Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, jog iš atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybę sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos, priima šį įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Atsižvelgus į tai, kad kol kas yra tik kuriamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, šioje byloje yra neaišku, kokia apimtimi, per kokį terminą galėtų būti pareiškėjui kompensuoti su darbo užmokesčiu susiję praradimai.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, kad Konstituciniame Teisme gautas prašymas dėl DK 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), DK 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (Prašymo Nr. 19/2013). Šiame prašyme Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat prašė ištirti, ar DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas prašymui prieštaravo, taip pat pareiškė, kad, jo nuomone, ši administracinė byla nėra susijusi su atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodoma Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracine byla Nr. I-1060-121/2013.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė administracinę bylą Nr. I-1744-121/2013 sustabdyti iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka bus išnagrinėtas atsakovo atstovo Valstybės tarnybos departamento skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013 (bylos Nr. A662-1599/2013).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Departamento prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkinamas, nes aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. rugsėjo 19 dieną išties priėmė VTĮ 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-523 ir 2 straipsnio 2 punktu pasiūlė Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita), reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą, neatima iš asmenų, kurie mano, kad jų teisės turėtų būti ginamos teisme, reikalauti priimti sprendimus nelaukiant, kol Lietuvos valstybė tokį kompensavimo mechanizmą numatys specialiu įstatymu, o teismui – tokį prašymą išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą.

Netenkintas atsakovo atstovo prašymas sustabdyti bylą, iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas prašymas dėl DK 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), DK 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes pareiškėjo skundo reikalavimai atskirais laikotarpiais neviršija maksimalios 3 metų trukmės, taigi nei buvęs DK 298 straipsnis, nei dabartinis DK 301 straipsnis šioje byloje nebus taikomi.

Tačiau teismas manė, kad nagrinėjama byla stabdytina, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus apeliacine tvarka išnagrinėtas atsakovo atstovo Departamento skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013 (bylos Nr. A662-1599/2013). Šioje byloje D. J. inter alia prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 mėnesių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipiant vykdyti skubiai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendime pareiškėjo skundo reikalavimą išeitinės išmokos dalyje patenkino iš dalies, pareiškėjui D. J. iš Lietuvos valstybės priteisė 292,74 Lt išeitinės išmokos skirtumą neatskaičius privalomųjų mokesčių. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės išeitinių išmokų nepriemoką – 2 386,34 Lt, susidariusią dėl, anot pareiškėjo, nepagrįstu, neteisėtu išmokų, susijusių su tarnyba, sumažinimu. Šis reikalavimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su reikalavimo administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013 patenkinimo pagrįstumu ar nepagrįstumu, dydžiu ir t. t.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjas bei atsakovo atstovas, manydami, jog Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nenagrinėjo ir nepriėmė sprendimo dėl teisės normų, kuriomis būtent valstybės tarnautojams kelis kartus buvo mažinamas bazinės algos dydis, atitikimo Konstitucijai, turi teisę teismui ABTĮ nustatyta tvarka reikšti prašymus, susijusius su šiuo reikalavimu.

III.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės tarnybos departamentas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje netenkintas Departamento prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus sukurtas ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, ir patenkinti Departamento prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus sukurtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.

Mano, kad teismas priimdamas sprendimą turi vadovautis kooperacijos ir šalių procesinio lygiateisiškumo principais bei visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Ši administracinė byla, prašant pareiškėjui, teismo sprendimu buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta Konstituciniame Teisme byla, turinti reikšmingų aplinkybių šiai administracinei bylai. Tačiau Departamentui paprašius atidėti atnaujintos bylos nagrinėjimą, iki kol bus sukurtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, kurio sukūrimas yra inicijuotas įstatymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas tokį prašymą ignoravo, todėl buvo pažeisti kooperacijos ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, įtvirtinant tik vienos proceso šalies – pareiškėjo, dominavimą šioje byloje. Teismas, atsisakydamas atidėti bylos nagrinėjimą, iki kol taps aiškios visos bylos aplinkybės (taps aiškus kompensavimo mechanizmas), pažeidė ABTĮ 81 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą nuostatą – teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Šiuo konkrečiu atveju ginčo santykį reglamentuoja Neišmokėto darbo užmokesčio kompensavimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 19 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodo, kad bus nustatytas tikslus kompensavimo mechanizmas, ir taip bus tiksliai sureguliuoti galimai kilsiantys ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Neišmokėto darbo užmokesčio kompensavimo įstatymas nėra pripažintas antikonstituciniu ir dėl jo nėra kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl atitikimo Konstitucijai.

Įstatymų leidėjas Neišmokėto darbo užmokesčio kompensavimo įstatymu numatė galimybę valstybės tarnautojams nuo 2013 m. spalio 1 d. turimą skaičiuoti darbo užmokestį išmokėti per tam tikrą laikotarpį, įvertinus esamas asignavimų valdytojų finansines galimybes ir atsižvelgiant į 2014 m. valstybės biudžeto išlaidų planavimą. Kompensuoti visiems asmenims neišmokėtą darbo užmokestį valstybei prireiks papildomų lėšų, todėl minėtas kompensavimo mechanizmas turi būti kuriamas lygiagrečiai su tvirtinamu kitų metų valstybės biudžetu.

Dėl lygybės prieš įstatymus ir proporcingumo principų taikymo nurodo, jog Konstitucinio Teismo nuomone, 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytų kategorijų asmenų (į jas patenka ir pareiškėjas) patirtų praradimų kompensavimas negali būti vykdomas neatsižvelgiant į kitos šalies bei tų asmenų, kurie, elgdamiesi solidariai su valstybe, nesikreipė į teismą, o laukia darbo užmokesčio dalies kompensavimo bendra tvarka, teisėtus interesus ir pirmiausiai turi būti grindžiamas bendra valstybės patvirtinta tvarka. Departamento nuomone, užtikrinant šalyje finansinę rimtį bei ekonominį stabilumą, šiuo konkrečiu atveju įstatymo leidėjo patvirtinta negautų pajamų kompensavimo tvarka turi būti laikoma prioritetine prieš bylinėjimąsi teismuose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Valstybei pripažinus pareiškėjo nurodomą jos teisių pažeidimą ir įvardijus pasirengimą susitaikyti, t. y., kompensuoti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, teisės aktais nustatant darbo užmokesčio kompensavimo tvarką, teismas turėtų atsižvelgti į juose nustatytas kompensavimo sąlygas ir tokia pat tvarka nustatyti (išdėstyti) mokėjimus pareiškėjui. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą iki 2014 m. gegužės 1 d.

Teismui priteisus pareiškėjui jo nurodytą sumą, o vėliau valstybei įvykdžius Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytą pareigą ir nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kuris galimai neatitiks pareiškėjo nurodytų sumų, kiltų poreikis peržiūrėti teismo sprendimą siekiant užtikrinti visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Kita vertus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai būtų pažeisti, jei teismo sprendimo nulemtas pareiškėjo praradimų kompensavimo laikotarpis nesutaptų su valstybės nustatytuoju, reguliuojant bendrą praradimų kompensavimo tvarką. Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms, pareiškėjui bei kitiems asmenims teisminiu keliu išsireikalaujant jiems neteisėtai neišmokėtų darbo užmokesčių skirtumus, tai atitinkamai apsunkintų asmenų, kuriems patirti praradimai bus kompensuojami bendra tvarka, padėtį.

Atsiliepimas

Pareiškėjas D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal atsakovo atskirąjį skundą nutraukti, jei teismas manytų, kad nutraukti apeliacinį procesą pagal Departamento atskirąjį skundą nėra pagrindo, tuo atveju prašo Departamento atskirąjį skundą atmesti, o Departamento atskirąjį skundą pasirašiusiam Departamento atstovui O. Š. skirti 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Mano, kad atsakovo atskirasis skundas buvo priimtas nagrinėti nepagrįstai, kadangi ABTĮ 80 straipsnis nenumato, jog prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkinimas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d. 1 p.). Be to, Departamento prašymo netenkinimas neužkirto kelio tolesnei bylos eigai (ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p.). Tai, jog nutartis sustabdyti bylą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, expressis verbis numato ABTĮ 98 straipsnio 2 dalis. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-754/2013). Dėl Departamento atskirojo skundo nepagrįstumo iš esmės nurodo, jog bylos nagrinėjimo atidėjimas teismui nėra privalomas (ABTĮ 80 str.). Departamento atskirajame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti, pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija, Departamentas iškraipo faktus ir klaidina teismą. Pažymi, kad sukūrus kompensavimo mechanizmą bus numatytas tik alternatyvus – neteisminis – problemos sprendimo būdas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011). Šiuo atveju Departamentas neturėjo pagrindo paduoti atskirąjį skundą, todėl pareiškėjas tai vertina kaip piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir mano, kad yra pagrindas atskirąjį skundą pasirašiusiam Departamento atstovui O. Š. skirti 2 000 Lt baudą (ABTĮ 84 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo atstovas Departamentas teismui pateikė prašymą (t. II, b. l. 29-30), kuriame, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti su darbo užmokesčiu susijusius praradimus, viršijant DK 301 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą, prašė bylą stabdyti, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013. Jei būtų netenkintas šis prašymas, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus sukurtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo sustabdyti bylą, iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas prašymas dėl DK 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), DK 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes pareiškėjo skundo reikalavimai atskirais laikotarpiais neviršija maksimalios 3 metų trukmės, taigi nei buvęs DK 298 straipsnis, nei dabartinis DK 301 straipsnis šioje byloje nebus taikomi. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus apeliacine tvarka išnagrinėtas atsakovo atstovo Departamento skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013 (bylos Nr. A662-1599/2013).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės tarnybos departamentas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas Departamento prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus sukurtas ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, ir patenkinti Departamento prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus sukurtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, iš paminėtos įstatymo normos matyti, jog atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, šiuo atveju Departamentas, kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą atskiruoju skundu, nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nebuvo tenkintas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Iš minėtų nuostatų matyti, jog ABTĮ nepateikia išsamaus bylų atidėjimo pagrindų sąrašo, tačiau iš šios ir kitų ABTĮ nuostatų akivaizdus šio instituto išimtinis pobūdis. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ABTĮ 80 straipsnio taikymo požiūriu nėra teismui privalomas, t. y. savaime neįpareigoja teismo tenkinti tokį prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas turi išsamiai išnagrinėti prašymo priežastis ir motyvuotai nuspręsti, ar proceso šalies nedalyvavimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą visais atvejais turi būti motyvuotas ir pateiktas su įrodymais, patvirtinančiais atidėjimo būtinybę, nes tik taip užtikrinimas proceso koncentruotumo bei operatyvumo principų įgyvendinimas, užkertamas kelias bylos vilkinimui. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimas išsprendžiamas nutartimi, kuri atskiruoju skundu neskundžiama. Tokią pačią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-754/2013. Todėl įvertinus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo tikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, kadangi toks klausimas negali būti atskirojo skundo objektu ir pagal ABTĮ nuostatas aukštesnės instancijos teismo negali būti vertinamas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bylos nagrinėjimas sustabdytas, iš esmės gali būti skundžiama atskiruoju skundu, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, nevertinant argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimu.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą mano, kad Departamento atstovui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu turėtų būti skirta 2 000 Lt bauda. Tačiau teisėjų kolegija pareiškėjo nuomonei nepritaria. ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta administracinio teismo teisė skirti baudas už piktnaudžiavimą procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Teisėjų kolegija Departamento atstovo veiksmuose paduodant atskirąjį skundą minėto straipsnio dispozicijoje nurodyto piktnaudžiavimo administraciniu procesu nenustatė, todėl nemato pagrindo skirti nuobaudą.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento, atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasVeslava Ruskan Arūnas Sutkevičius