- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- I-1060-121/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento, Valstybės tarnybos departamento
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjui D. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento, ir atsakovo Valstybės tarnybos departamento atstovui Dariui Bradūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento, ir Valstybės tarnybos departamentui dėl išeitinės išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. J. 2012-02-01 skundu teismui prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau – Komisija) neteisėtai jį atleido iš Juridinio skyriaus pavaduotojo pareigų, ir panaikinti Komisijos likvidatoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. P-106 (toliau – Įsakymas) 1 punktą; 2) priteisti 3 mėnesių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, nukreipiant vykdyti skubiai; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo visiškai atsiskaityti su pareiškėju laiką, sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipiant vykdyti skubiai; 4) jei teismas nuspręstų, kad atleidimas iš pareigų yra teisėtas, pripažinti, kad nukelta atleidimo iš pareigų data yra 2012 m. vasario 28 d.; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 28 d.; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės 2 537,64 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad Įsakymu jis 2011 m. gruodžio 31 d. buvo atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, nukeliant atleidimo datą į 2012 m. vasario 13 d. Komisija jam, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau –VTĮ) 43 str. 1 dalyje, nesuteikė informacijos apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, t.y. kad Komisijos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė iki 2012 m. sausio 1 d. buvo laisva, kol ji nebuvo suteikta V. G. Kadangi VTĮ nenustato konkrečių teisinių pasekmių neteisėto atleidimo atveju, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 297 straipsnis. Pareiškėjo nuomone, Įsakymo dalis, kuria nukeliama jo atleidimo data laikotarpiui, kai darbo santykiai tarp jo ir Komisijos jau yra pasibaigę, nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Be to, atleidimo datos nukėlimą buvo galima taikyti tik pareiškėjo reikalavimu.
Dėl tokių savavališkų Komisijos veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą – prarado galimybę be konkurso užimti kitas valstybės tarnautojo pareigas. Patirtą žalą apibūdino kaip negautas pajamas. Teigė, kad Komisija neįvykdė pareigos visiškai atsiskaityti su pareiškėju jo atleidimo dieną, todėl ji turėtų sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Bet, jei teismas vis dėlto manytų, kad pareiškėjas atleistas teisėtai, tai jo atleidimo data turėtų būti nukelta teismo sprendimu iki 2012 m. vasario 28 d. Pažymėjo, kad dalį įspėjimo termino pareiškėjas atostogavo, todėl įspėjimo terminas turėjo būti pratęstas darbuotojo atostogų laikui.
Pareiškėjo nuomone, yra visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK) numatytos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Dėl neteisėtų Komisijos veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, o neturtinės žalos atsiradimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su minėtais neteisėtais Komisijos veiksmais. Todėl teigė, kad iš Lietuvos valstybės priteistina 50 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 1-9).
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Valstybės tarnybos departamentas (toliau - Departamentas) prašė pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Komisijos likvidatorius priėmė sprendimą įstaigoje palikti tik 3 pareigybes: Finansų skyriaus vedėjo, Bendrojo skyriaus vedėjo ir Bendrojo skyriaus Ūkio poskyrio vedėjo pareigybes. Šios pareigos buvo siejamos su konkrečiais asmenimis, kurie vykdė įstaigai likviduoti reikalingas funkcijas, vykdydami šias funkcijas įgijo didelę patirtį būtent šiose srityse, žinojo ir išmanė įstaigos finansinius, ūkinius, personalo, dokumentų tvarkymo reikalus. Gi pareiškėjas jo pareigybės panaikinimo procese buvo visiškai pasyvus, nepareiškė noro likti likviduojamoje Komisijoje. Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymas (toliau – FRPSPĮ) įsigaliojo 2011 m. gruodžio 1 dieną, todėl įstaiga objektyviai neturėjo realios galimybės įspėti pareiškėją apie jo pareigybės panaikinimą prieš 2 mėnesius, todėl buvo atidėtas atleidimas iš tarnybos. Atleidimo iš tarnybos datos nukėlimo laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis, nors pareiškėjas nebedirbo.
VTĮ 44 str. 5 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią atleisti valstybės tarnautoją iš valstybės tarnybos, kai panaikinama valstybės tarautojo pareigybė, jo atostogų metu nėra draudžiama. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų ir pažeminimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 43-48).
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundo reikalavimą dėl išeitinės išmokos palaikė, prašė priteisti išeitinės išmokos skirtumą, kuris susidarė dėl to, kad, apskaičiuojant išeitinę išmoką, už pagrindą neteisingai buvo imamas 209,01 Lt dydžio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, kai tuo tarpu turėjo būti skaičiuojama už pagrindą imant 215,98 Lt dydžio vidutinį vienos dienos darbo užmokestį. Neneigė, kad Finansų ministerija jam pervedė 4 389,21 Lt išeitinę išmoką už antrą mėnesį. Į apskaičiavimą buvo įtrauktas 2012m. sausio mėnuo, nors jis tuo metu jau nebedirbo ir buvo mokamas ne darbo užmokestis, o vidutinis darbo užmokestis. Jis 2012 m. sausio mėnesį neatostogavo, atostogavo nuo 2011-12-13 iki 2011-12-27 dienos.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas prašė reikalavimo netenkinti, nes vidutinis darbo užmokestis būtent išeitinei išmokai išmokėti yra apskaičiuojamas skirtingai, nei įprastas vidurinis darbo užmokestis, bet šio teiginio teisės aktų normomis nepagrindė. Be to, pareiškėjas 2012 m. sausio mėnesį atostogavo ir tai sumažino vidurkį. Teigė, kad, kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teismo pirmojo sprendimo neskundė, skundo reikalavimo patenkinimo atveju būtų pabloginta atsakovo padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės.
1. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2111-624/2012 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino jo atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, laikė jį atleistu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės 12 749,61 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. vasario 14 d. iki 2012 m. gegužės 11 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 209,01 Lt už kiekvieną darbo dieną, dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis, 4 389,21 Lt išeitinę išmoką, 200 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b.l. 118-128).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. A-626-2891/2012 šį teismo sprendimą pakeitė: sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjo D. J. atleidimas iš valstybės tarnybos Komisijos likvidatoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P-106 „Dėl D. J. atleidimo“ pripažintas neteisėtu, pareiškėjas D. J. laikytas atleistu iš Komisijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygis, 15 kategorija) pareigų pagal DK 297 str. 4 dalį (teismo sprendimu) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui D. J. 12 749,61 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. vasario 14 d. iki 2012 m. gegužės 11 d., vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjo dienos, skaičiuojant po 209,01 Lt už kiekvieną darbo dieną, dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis, 4 389,21 Lt išeitinė išmoka, 200 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikino; sprendimo dalį dėl išeitinės išmokos priteisimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
LVAT konstatavo, kad pareiškėjo stažas Komisijoje buvo iki penkerių metų. Nors išeitinė išmoka yra susijusi su valstybės tarnybos teisiniais santykiais (šių santykių nutraukimu), tačiau ji negali būti tapatinama su valstybės tarnautojo darbo pajamoms, kurias jis gauna kaip darbo užmokestį (VTĮ 23 str.) už atliktą darbą. Byloje esant prieštaringiems duomenims dėl pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio, VAAT nepagrindė, kodėl rėmėsi būtent vėlesnėmis Komisijos pateiktomis pažymomis, kuriose nurodytas 209,01 Lt vienos dienos vidutinis darbo užmokestis (t. 1, b.l.165-174).
2. Komisijos likvidatorius 2011-12-29 įsakymu Nr. P-106, vadovaudamasis FRPSPĮ, VTĮ 44 str. 1 d. 9 punktu, 41 str. 2 ir 4 dalimis, DK 130 str. 5 dalimi, 177 straipsniu, 2011-12-31 atleido D. J. iš Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų, nukeliant atleidimo datą į 2012-02-13, t.y. kai pasibaigs įspėjimo terminas. Įsakyme nustatyta, kad nuo 2012-01-01 Finansų ministerija arba jos pavedimu likviduojama Komisija D. J. mokės: 1) įspėjimo laikotarpiu iki 2012-02-13 – vidutinį darbo užmokestį; 2) atleidimo dieną – kompensaciją už 4,51 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų; 3) 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, mokant ją kas mėnesį lygiomis dalimis, praėjus vienam mėnesiui nuo atleidimo datos (t. 1, b.l. 10).
Pagal likviduojamos Komisijos 2012-03-01 pažymą Nr. (1.1)S-37, D. J. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 215,98 Lt. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, taikant 2012 m. vidutinį darbo dienų skaičių – 21, sudaro 4535,58 Lt (t. 1, b.l. 49).
Pagal likviduojamos Komisijos 2012-04-25 pažymą Nr. (1.1)S-51, D. J. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis, skaičiuojant išeitinę kompensaciją yra 4389,21 Lt (neatskaičius privalomų mokesčių), o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 209,01 Lt (neatskaičius mokesčių). Išeitinė kompensacija, D. J. nuo 2012-03-14 buvo sumokėta 4389, 21 Lt (neatskaičius mokesčių) (t.1, b.l. 91).
Žemesnės instancijos teismas
3. Valstybės tarnybos departamentas 2012-10-22 raštu Nr. 27D-2512 teismui paaiškino, kad pažymoje Nr. (1.1)S-37 yra pateikti duomenys apie vidutinį vieno mėnesio ir dienos darbo užmokestį, apskaičiuojant D. J. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-13, tačiau ne vidutinį mėnesio ir dienos darbo užmokestį, skirtą apskaičiuoti išeitinę kompensaciją. Pažymoje Nr. (1.1)S-51 yra pateikti duomenys skirti būtent apskaičiuoti išeitinę kompensaciją. D. J. 2012-05-15 buvo priskaičiuota 4389,21 Lt dydžio išeitinė išmoka už laikotarpį nuo 2012-03-14 iki 2012-04-14. Išmoka buvo išmokėta (t.1, b.l. 185).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 41 str. 2 dalyje nustatyta, kad pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas): iki penkerių metų – 2 mėnesių (1 p.).
Draudimo priežiūros komisija buvo likviduota 2011-11-17 dieną priimtu Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymu, kuris įsigaliojo 2011-12-01 dieną, t.y. pareiškėjo pareigybė de jure buvo panaikinta 2011-12-01, o pagal šio įstatymo 3 str. 1 dalį likviduojama komisija savo funkcijas galėjo atlikti iki 2011-12-31 dienos; į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2011-12-31 dieną (de facto) ir buvo atleistas iš tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
Detaliau vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką ginčo metu reglamentavo Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo aprašas (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31), kurio 1 punkte buvo nustatyta, jog Aprašas nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau vadinama – darbuotojas) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos.
Kas yra įskaitoma į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, išvardinta Aprašo 3 punkte, 5 punkte – kas neįskaitoma į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, inter alia: apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos išmokos) (Aprašo 5.1 p.); išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bedarbio pašalpa, kitos (iš jų ir materialinės) pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį (Aprašo 5.2 p.). Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šios Tvarkos 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas (Aprašo 6.1 p.). Įvertinus reglamentavimą, numatytą cituotoje VTĮ 41 str. 2 dalyje, skaičiuojamasis laikotarpis pareiškėjo atveju yra 2011m. spalio – 2011 m. gruodžio mėnesiai. Pagal atsakovo išduotą Kasmetinių atostogų apskaičiavimo lapą (t.1, b.l. 92) pareiškėjo darbo užmokestis 2011m. spalio mėnesį buvo 4 535,60 Lt, 2011 m. lapkričio mėnesį - 4 535,60 Lt, 2011m. gruodžio mėnesį – 1 943,84 Lt (nes atostogavo), viso 11 051, 04 Lt, vidutinis darbo dienos užmokestis – 215,98 Lt. Atsakovo nurodomas vidutinis darbo dienos užmokestis 209,01 Lt buvo imamas už pagrindą apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (t.1, b.l. 94), t.y. kitu tikslu. Atsakovo atstovas teigė, kad apskaičiuojant išeitinės išmokos dydį taikoma kitokia tvarka, nei įprastai apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, bet nurodytame Apraše išlygų išeitinės išmokos dydžio apskaičiavimui nėra. Įvertinus, jog vidutinis 2012 metų mėnesio darbo dienų skaičius buvo 21, pareiškėjui mokėtina 4535,58 Lt (215,98 Lt x 21) dydžio vieno mėnesio išeitinė išmoka, gi faktiškai buvo už kiekvieną mėnesį išmokėta po 4389,21 Lt neatskaičius privalomųjų mokesčių. Skirtumas yra 146,37 Lt (4535,58 Lt - 4389,21 Lt), už du mėnesius - 292,74 Lt, kurie priteistini pareiškėjui.
Skundo reikalavimo patenkinimo atveju atsakovo padėtis nėra pabloginama, nes jis turi teisę į apeliaciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., teisėja
nusprendė:
skundą patenkinti iš dalies. Pareiškėjui D. J. (a.k (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės priteisti 292,74 Lt (du šimtus devyniasdešimt du litus 74 centus) išeitinės išmokos skirtumą neatskaičius privalomųjų mokesčių.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.