- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- 2-109-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00807-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Elektros zona“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kautros nekilnojamasis turtas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Elektros zona“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2418-324/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kautros nekilnojamasis turtas“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektros zona“ dėl sutarties kainos sumažinimo, kainų skirtumo ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Elektros zona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Autokausta“ 82 959,63 Eur skolą už atliktus darbus, 20 194,91 Eur delspinigių, viso 103 154,54 Eur, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė UAB „Autokausta“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti ieškovės pagal 2016 m. vasario 24 d. statybos subrangos sutartį Nr. 16-0224 atliktų darbų kainą nuo 589 416,27 Eur iki 386 350,27 Eur; priteisti iš ieškovės 131 123,28 Eur kainos skirtumą, 256 749,72 Eur dydžio delspinigius, iš viso 387 873 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei priklausantį ir trečiųjų asmenų naudai neįkeistą 387 873 Eur vertės turtą; jei tokio turto nėra ar nepakanka, pinigines lėšas ir/ ar turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ją ir/ ar trečiuosius asmenis. Prašyme nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl tai savaime lemia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės finansinės galimybės įvykdyti palankų atsakovei sprendimą kelią pagrįstų abejonių. Iš ieškovės finansinio ataskaitų rinkinio už 2016 m. matyti, kad bendrovės veikla, lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis, yra nuostolinga: 2016 m. ženkliai sumažėjo gaunamos pajamos, o grynasis nuostolis siekė 266 803 Eur. Ieškovės turimo turto ir įsipareigojimų santykis kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės mokumo ir galimybe atsiskaityti su atsakove priešieškinio patenkinimo atveju.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi areštavo 387 873 Eur vertės ieškovei UAB „Elektros zona“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamai ieškovės pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis; areštavus ieškovės pinigines lėšas, leido iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su atsakove. Teismas nurodė, kad atsakovė, savo reikalavimams įrodyti pateikdama priešieškinį grindžiančius dokumentus bei priešieškinio motyvus, priešieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindė. Pagal 2017 m. liepos 3 d. įmonės finansinės ataskaitos duomenis, 2017 m. gegužės 31 d. ieškovės balanse įrašytas turtas vertas 2 178 924 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 080 250 Eur, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos viršija pusę turto vertės. Teismo teigimu, tokią finansinę būklę preliminariai vertinant pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, jeigu įmonės mokėtinos sumos, viršijančios pusę jos turto vertės, būtų pradelstos, ji galėtų būti laikoma nemokia. Ieškovės galimybė realizuoti turtą, kad į jį negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį neįmanomą. Teismas nurodė, kad apie teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo grėsmę priešieškinio patenkinimo atveju manytina ir dėl didelės priešieškinio sumos, ir tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB ,,Elektros zona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skunde nurodo, kad apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymas įpareigoja teismą formaliai įvertinti ieškinį, jo pagrįstumą, kartu pateiktus dokumentus ir tik tada spręsti apie laikinosios apsaugos priemonės taikymą, t. y. teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas nėra akivaizdžiai pagrįstas, kai dar ieškinio priėmimo stadijoje yra galimybė daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas. Atsakovės priešieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybes nevertino. Su priešieškiniu atsakovė pateikė tik statinių elektromontavimo darbų audito ataskaitą, tačiau visiškai nėra aišku, kokia darbo projekto versija buvo vadovautasi atliekant auditą ir kada jis buvo atliekamas. Pateikti tarpiniai atliktų darbų aktai, kurie yra pasirašyti atsakingo atsakovės asmens, kurie patvirtina, jog darbus ieškovė atliko. Trečiasis asmuo UAB ,,Kautros nekilnojamasis turtas“, patvirtino, jog objektas yra priduotas, veikia, su atsakove užsakovas pilnai atsiskaitęs ir šiuo metu defektiniais aktais nustatyti defektai yra šalinami. Atsakovė UAB ,,Autokausta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškovės argumentais, jog priešieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti. Ieškovė taip pat nepaneigė teismo išvados, jog egzistuoja grėsmė galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-251-330/2017; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-221-178/2017 ir kt.). Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė, savo reikalavimams įrodyti pateikdama priešieškinį grindžiančius dokumentus bei priešieškinio motyvus, priešieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindė. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ieškovei nurodė tik deklaratyvų teiginį dėl vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimo, nepateikiant motyvų, kuriais vadovaudamasis padarė tokią išvadą. Ieškovė atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos išvadą dėl atsakovės pateikto priešieškinio tikėtino pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti atskirajame skunde nurodytus argumentus ir vertinti faktinę situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui išsamiau nepasisakius dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos – atsakovės priešieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti klausimą iš esmės, pasisakydamas dėl tokių aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Dėl to klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo turi būti nagrinėjamas iš naujo pirmosios instancijos teisme, nes priešingu atveju, šį klausimą išsprendus apeliacinės instancijos teisme, byloje dalyvaujantys asmenys prarastų galimybę apskųsti šį teismo procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai pirmosios instancijos teisme turės būti išspręstas su atskiruoju skundu pateiktų papildomų įrodymų priėmimo klausimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.