- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-64-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00715-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2251-959/2018 pagal ieškovų V. V. bei V. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės D. V., ieškinį atsakovei R. M. dėl mirusiojo asmens palikimo dydžio nustatymo bei atsakovės R. M. priešieškinį ieškovams V. V. bei V. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti, kad J. M. palikimą sudaro ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune; ½ dalis transporto priemonės GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , ½ dalis AUDI 80, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , 2700,764 vienetai pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Swedbank“ sąskaitoje; 336,41 Eur skola VMI prie FM.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune (toliau – butas), jos asmenine nuosavybe. Kitą ieškinyje nurodytą turtą atsakovė laikė J. M. asmenine nuosavybe, o skolą – jo asmenine skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinio netenkino. Nustatė, kad J. M. palikimą sudaro 1/5 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune; ½ dalis transporto priemonės GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN(duomenys neskelbtini) ; ½ dalis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) ; 2700,764 vienetai pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Swedbank“ sąskaitoje; 336,41 Eur skola trečiajam asmeniui AB „Swedbank“. Kitoje dalyje – ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovų V. V. bei V. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės D. V., atsakovei R. M. 375 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės R. M. valstybei 309 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, 50 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, 10,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad ieškovai V. V. bei V. V. yra J. M., mirusio 2010-10-19, vaikai bei pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (I t., 10-12 b. l.); jie yra priėmę J. M. palikimą paduodami pareiškimus notarui apie palikimo priėmimą (I t., 9 b. l.). 1992-06-11 atsakovė sudarė santuoką su J. M. (I t., 13 b. l.); 1992-11-11 iš atsakovės taupomosios sąskaitos nurašyta 18765 talonų suma, taupomojoje knygelėje įrašant atžymą „92 11 11 už butą 18765“ (I t., 193 b. l.); 1992-11-16 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė pagal 1991 m. gegužės 28 d. LR butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, už 21371 taloną, iš kurių 2606 talonus sumokėjo grynaisiais ir 18765 talonus sumokėjo valstybinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (I t., 21, 131-136 b. l.); J. M. vardu registruotos nuosavybės teisės į transporto priemones GAZ 21, 1963 m. gamybos, bei AUDI 80, 1989 m. gamybos, abi transporto priemonės išregistruotos ir jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (J. M. paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 19 b. l.); J. M. su AB „Swedbank“ buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį, jo sukauptų fondo vienetų likutis 2012-01-25 buvo 2700,764 (J. M. paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 18 b. l.); 2009-05-02 J. M. su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią liko skolingas 336,41 EUR (I t., 24, 38-40 b. l.). D. V. su J. M. kartu gyveno nuo 2000 m. iki 2005 m. balandžio mėn.
5. Teismas, nustatęs, kad atsakovė ginčo butą įsigijo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir būdama santuokoje su J. M., bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, ginčo butą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo įgytas už asmenines atsakovės lėšas. Todėl priešieškinio reikalavimą pripažinti butą asmenine atsakovės nuosavybe laikė nepagrįstu ir netenkino.
6. Teismas darė tikėtiną išvadą, jog J. M. ginčo bute niekada negyveno, į jį niekada nereiškė jokių pretenzijų, jo nevaldė, juo nesinaudojo ir juo nedisponavo, t. y. realiai neįgyvendino savo nuosavybės teisių. Apie 88 procentus buto kainos atsakovė apmokėjo lėšomis, įgytomis iki santuokos sudarymo ir laikomomis jos asmenine nuosavybe. Kitą buto kainos dalį ji apmokėjo lėšomis, kurioms taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją, nepateikta) bei bendro turto lygių dalių prezumpcija ir kurių ½ dalis taip pat laikytina jos nuosavybe. Taigi, atsakovės indėlis įsigyjant ginčo butą sudarė apie 96 procentus buto kainos. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir, kadangi sprendžiamas klausimas yra susijęs ir su nepilnamečių vaikų (ieškovų) turtiniais interesais, pripažino, jog J. M. jo mirties dieną priklausė 1/5 dalis atsakovės vardu registruoto buto, kuri atitinkamai sudaro ir jo palikimo dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2013).
7. Teismas atmetęs priešieškinį kitais pagrindais, sprendė, kad ieškovų nurodytos CK 3.89 str. 2 d. normos taikymo klausimas šiai bylai nebeaktualus.
8. Kadangi byloje nėra ginčo dėl transporto priemonių, ir jos yra išregistruotos, jų dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas, ieškovams jų buvimo vieta nežinoma, teismas sprendė, kad šių transporto priemonių pripažinimas asmenine J. M. nuosavybe, labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, nei bendro turto prezumpcijos taikymas. Šioje dalyje ieškinio reikalavimą patenkino tokį, koks buvo pareikštas.
9. Nesant byloje ginčo, teismas turtą – 2700,764 vienetus pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Swedbank“ sąskaitoje pripažintino J. M. asmenine nuosavybe CK 3.89 str. 1 d. 7 p. pagrindu ir, atitinkamai, jo palikimo dalimi.
10. Teismas ieškinio reikalavimą, kad J. M. palikimą sudaro ir 336,41 Eur skola, iš esmės tenkino, tačiau, nesant duomenų, kad yra jog J. M. būtų buvęs skolingas valstybei, vietoje VMI nurodant tinkamą kreditorių pagal šią prievolę – trečiąjį asmenį AB „Swedbank“.
11. Teismas nurodė, kad apskaičiuoti ieškinio patenkintos dalies ir atmestos dalies santykį šioje byloje neįmanoma. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčas byloje kilo dėl ieškinio reikalavimo dalies, susijusios su butu, kuris yra vertingiausias iš ieškinyje išvardintų daiktų, bei į tai, kad 1/5 šio buto dalis sudaro 40 procentų nuo ½ dalies, teismas laikė, jog yra patenkintina pareikšto reikalavimo dalis 50 procentų. Teismas atsižvelgdamas į tai, atitinkamai ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė R. M., kurios interesams atstovauja advokatė R. L., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad J. M. palikimą sudaro 1/5 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune; 1/2 dalis transporto priemonės GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) ; 1/2 dalis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, priklauso atsakovei R. M. asmeninės nuosavybės teise ir J. M. palikimą sudaro transporto priemonės GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) ; AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , 2700,764 vienetai pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Swedbank“ sąskaitoje; 336,41 Eur skola trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, kad iš esmės byloje yra sprendžiamas sutuoktinių turto padalijimo klausimas vienam iš jų esant mirusiam. Bylos aplinkybės patvirtina, kad faktiškai sutuoktiniai santuoką buvo sudarę tik formaliai, tačiau bendro ūkio niekada nevedė, dėl ko sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis tiek bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimą, tiek ir santuokos nutraukimą. Apeliantė mano, kad byloje yra teisinis pagrindas pripažinti, jog santuokos sudarymas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių padarinių nesukėlė ir, kad visas šalių santuokoje įgytas turtas turėtų būti pripažintas asmenine jų nuosavybe arba mažu mažiausiai santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentas turėtų pripažintinas nuo 1992 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn., t. y. kai atsakovė su J. M. nutraukė visus ryšius. Tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybių, ar šalys vedė bendrą ūkį, o jei vedė, kada faktiškai nustojo jį vesti, byloje nenustatinėjo, ko pasėkoje ir priėjo visiškai nepagristos išvados, kad dalis už Butą sumokėtu grynųjų pinigų (2606 talonai) buvo sumokėti iš lėšų, šalims priklaususių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
12.2. Priešingai nei sprendė teismas, byloje surinkta pakankamai įrodymų, įrodančią faktą, jog ginčo butas buvo įgytas išskirtinai iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, kas sudaro neginčytiną pagrindą pripažinti butą asmenine atsakovės nuosavybe.
12.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad butas negali būti pripažintas asmenine atsakovės nuosavybės vien dėl to, kad buvo įgytas Butų privatizavimo nustatyta tvarka.
12.4. Apeliantės įsitikinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją ir įrodė, kad ginčo butą ji įgijo asmeninės nuosavybės teise. Tos pačios faktinės aplinkybės buvo nagrinėtos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-606-302/2008, todėl atsakovės nuomone, būtent šiuo precedentu ir turėtų būti vadovaujamasi nagrinėjant šią civilinę bylą.
12.5. Taip pat teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl šios normos taikymo. Visų pirma, priešingai nei sprendė teismas, atsakovė prie ginčo buto kainos prisidėjo ne 96 proc., o 100 proc. Antra, teismas visiškai nepagrįstai dalinant santuokoje įgytą atsakovės ir J. M. turtą vadovavosi nepilnamečių vaikų interesais. Trečia, visą laiką, net 26 metus, butą išlaikė ir prižiūrėjo tik atsakovė, o ieškovų tėvas prie buto išlaikymo visiškai neprisidėjo. Be to, byloje galima konstatuoti faktą, kad atsakovas visą jo vardu registruotą turtą ir gautas pajamas iššvaistė ne šeimos, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kas taip pat vadovaujantis teismų praktika sudaro neginčytiną pagrindą nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai, kurių interesams atstovauja advokatė V. P., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė pati sau prieštarauja dėl bendro ūkio vedimo ir santuokinių ryšių. Kauno miesto apylinkės teisme atsakovė užvedė santuokos nutraukimo bylą Nr.2-8910-475/2011 jau po J. M. mirties, nurodydama kad J. M. gyvena (duomenys neskelbtini) , Kaune, kad 17 m. negyvena kartu, vadinasi iki 1994m. m. balandžio mėn. gyveno kartu šeimyninį gyvenimą. Be to, ieškovė neprašė santuokos metu įgytą ginčo butą pripažinti jos asmenine nuosavybe.
13.2. Atsakovė turėjo elgtis rūpestingai ir jau 1994 m. turėjo reikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir buto pripažinimo asmenine nuosavybe, tai yra iki jos pačios aiškinimu pradėjo gyventi skyrium. Ieškinio senatis dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe prasidėjo pagal SŠK 23 str. 2 d. ir 24 str. per trijų metų ieškinio senaties laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
4. Bylos duomenimis atsakovė ir J. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. 1992m. lapkričio 16d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal L R Butų privatizavimo įstatymą, atsakovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune. Nustatyta, kad pinigines lėšas įsigydama butą mokėjo viena atsakovė. J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Sutuoktinių santuoka buvo nutraukta vienam iš sutuoktinių mirus ir taip pasibaigė jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3. 100 straipsnio 1 punktas). Ieškovai yra mirusiojo J. M. pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą, yra priėmę mirusiojo palikimą ir kreipėsi į teismą prašydami nustatyti, kad J. M. palikimą sudaro ½ dalis ginčo buto su rūsiu, ½ dalis transporto priemonės GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , ½ dalis AUDI 80, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , 2700,764 vienetai pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Swedbank“ sąskaitoje; 336,41 Eur skola VMI prie FM. Atsakovė priešieškiniu prašė ginčo butą pripažinti jos asmenine nuosavybe.
5. Apylinkės teismas nustatė, kad J. M. palikimą sudaro 1/5 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune; ½ dalis transporto priemonės GAZ 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) ; ½ dalis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) ; 2700,764 vienetai pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , AB „Swedbank“ sąskaitoje; 336,41 Eur skola trečiajam asmeniui AB „Swedbank“. Atmesdamas atsakovės priešieškinį teismas motyvavo tuo, kad nepriklausomai nuo to, jog butas buvo įgytas už asmenines atsakovės lėšas, butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
6. Apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė ir apeliacinio skundo argumentais ginčija teismo sprendimo dalį dėl ginčo buto nepripažinimo jos asmenine nuosavybe nurodydama, kad apylinkės teismas nagrinėdamas byla neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenagrinėjo ginčui reikšmingų aplinkybių bei padarė neteisingą išvadą, kad ginčo butą įgijus pagal Butų privatizavimo įstatymą apeliantei į jį negali būti pripažinta asmeninė nuosavybės teisė.
7. Kasacinis teismas aiškindamas dėl buto dalies, įgytos pagal Butų privatizavimo įstatymą pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe nuostatas yra akcentavęs, kad pagal bendrąją galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe; sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (SŠK 21 straipsnio 1 dalis (1969 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. VII-327 redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d.) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017m. gegužės 24d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-237-916/2017).
8. Be to, Kasacinis teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, savo praktikoje yra nurodęs, kad nors iki Butų privatizavimo įstatymo papildymo ( Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą ar namą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas arba butas) nebuvo aiškiai išreikštos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotą butą, o pagal bendrą įstatymų galiojimo taisyklę civilinis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios tačiau butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999).
9. Atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką kasacinio teismo praktika toliau buvo plėtojama išaiškinant, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012 ir jose nurodyta praktika).
10. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus pažymi, kad butų privatizavimo tvarką reglamentavo atskiras Butų privatizavimo įstatymas, tačiau sutuoktinių teisėms į privatizuojamus butus turėjo būti taikomos SŠK normos, kurios šiuo atveju laikytinos specialiosiomis normomis. Taip pat akcentuotina, kad vadovaudamasi teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai ginčo butas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pagrįstai atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti butą atsakovės asmenine nuosavybe.
11. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad J. M. ginčo bute negyveno, prie buto išlaikymo niekada neprisidėjo, sutuoktinių santuokiniai ryšiai privatizuojant butą buvo nutrūkę. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės sudarė pagrindą vienai atsakovei pripažinti ginčo butą asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apeliantės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės pagal Butų privatizavimo įstatymo, SŠK ir CK nuostatas bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negali būti pagrindu ginčo butą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017m. gegužės 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-237-916/2017).
12. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas, taigi vadovautis apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civiline byla, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad šios nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodomos bylos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios.
13. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir neatsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką priimdamas sprendimą pažymėjo, kad atsakovės indėlis privatizuojant ginčo butą buvo didesnis ir nustatęs nurodytas aplinkybes sprendė, jog tai sudaro pakankamą pagrindą taikant CK 3. 117 straipsnio 1 dalį nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir nustatyti, kad J. M. jo mirties dieną priklausė 1/5 dalis atsakovės vardu registruoto ginčo buto. Dėl tokio priimto sprendimo ieškovai apeliacinio skundo nepateikė ir sprendimo neginčija.
14. Apeliacinį skundą yra pateikusi tik atsakovė, tačiau pagal CPK 313 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Blogesniu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises, nustato jam daugiau pareigų ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; ir kt.).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus ginčo butą bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir nelaikant galimu taikyti CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatą, reglamentuojančią lygių dalių prezumpciją dalinant sutuoktinių bendrąjį turtą, apeliantei būtų priimtas blogesnis negu jau skundžiamas teismo sprendimas, todėl taikant CPK 313 straipsnyje įtvirtintą principą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Apeliantė byloje kelia ir neteisingo įrodymų vertinimo problemą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ginčo butas buvo pagrįstai pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
17. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tačiau bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą taikant CPK 93, 99 straipsnių nuostatas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pateiktą 2018-07-31 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-4563 ieškovei D. V. buvo teikiamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos ir jos sudaro 91 Eur. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos už tokių paslaugų suteikimą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės R. M. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 91 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.