Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. sausio 2 d. automobiliu „MERCEDES Benz 212“, priklausančiu Panevėžio rajono P. J. Z. vidurinei mokyklai, vežė P. kultūros namų darbuotojus į Pakruojo dvarą. Apie 16.10 val. išvyko iš Pakruojo dvaro. Važiavo keliu Pakruojis – Smilgiai link Smilgių. Eismo įvykis įvyko apie 16.40 val. Iš pradžių truputį dulkė lietutis, temperatūra buvo apie „nulinę“. Ant lango nesijautė, kad stingtų ledas. Buvo įjungtas tarpinis lango valytuvas. Vėliau pamatė priekyje važiuojant „fūrą`“. Priekyje jų važiuojančios „fūros“ priekabą sumėtė, jų automobilis paslydo, apsisuko iš pradžių skersas, į Pakruojo pusę, o po to nuslydo į griovį ir apvirto. Prieš įvykstant autoįvykiui, automobilio greitis buvo iki 70 km/h. Atrodo, tame kelyje leistinas greitis yra 70 km/h, tačiau toje vietoje vingiuotas kelias. Kaip ir kiek kartų virto jų automobilis, negali pasakyti, pamena tik pirmą vertimąsi, po to atsimena kaip išlindo iš autobusiuko. Kai automobilis virto, jį metė aukštyn. Kaip išropojo iš apvirtusio autobusiuko, irgi sunkiai atsimena, nepasakys net pro kur išrėpliojo. Jam atrodo, tuo metu automobilis tuo metu stovėjo ant ratų, visi tik rėkė. Jis paklausė, ar iškviesta „greitoji“. Jam atrodo, išropojo pro keleivio duris. Kas tuo metu vyko salone, jis nebematė. Dar viena moteris, sėdėjusi priekyje, irgi iš automobilio išropojo. Kiti žmonės jau buvo išlipę. Kažkas buvo iškvietęs „greitąją“. Automobiliu „MERCEDES Benz“ galima vežti 11 keleivių be vairuotojo. Vežė 12 keleivių, t.y. daugiau keleivių nei buvo galima. To daryti jo niekas neprivertė. Pripažįsta, kad turėjo įvertinti meteorologines sąlygas, pasirinkti saugų greitį. Automobilio nesuvaldė, kadangi nepajuto, kad kelias yra slidus. Kelyje buvo įspraustos provėžos, buvo prietema. Paprastai renkasi saugų greitį, o šį kartą nepavyko. Žalos nukentėjusiosioms neatlygino, nes tokių pinigų niekada neturėjo. Dirba vairuotoju, gauna 1100 Lt atlyginimą „į rankas“. Turi keturis vaikus. Visi vaikai pilnamečiai. Sūnus, nors ir pilnametis, dar moksleivis, mokosi profesinėje mokykloje specialybės. Dukros yra suaugusios. Žmona nedirba, yra neįgali, gauna 300 Lt pensiją. Dėl civilinių ieškinių pasakys tik tiek, kad niekada neuždirbs tiek, kad atlygintų visą prašomą žalą. Dėl žalos atlyginimo dydžio tartųsi. Nukentėjusiųjų aplankyti ligoninėje buvo žmona ir dukra. Atsiprašyti bandė, tačiau viena iš nukentėjusiųjų iš viso jo nenorėjo matyti. Dabar atsiprašo visų. Važiavo iki 70 km/h greičiu „fūrai“ iš paskos, jos priekabą sumėtė, po to jau sumėtė jų automobilį. Pienovežio jis nelenkė, nespėjo nė „gazo“ paspausti, sumėtė ir apsuko automobilį. Iš tiesų galėjo priekyje važiuoti benzovežis ar pienovežis su priekaba, ne „fūra“, tikrai nebepasakys, nes jis laiko, kad benzovežis ar pienovežis yra „fūra. Bandytų nukentėjusiosioms atlyginti po 100 Lt - 500 Lt per metus ar du.

Be paties kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2013 m. sausio 2 d., važiuojant iš Pakruojo dvaro, įvyko ši avarija, apie kurią ji nieko negali pasakyti, kadangi iš karto neteko sąmonės. Kas ten dėjosi, nežino. Atsigavo, gulėdama miškelyje ar kažkokiam šlaite, ant jos buvo užvirtusi mašina. Kada atsitokėjo, nežinojo nei savo vardo, nei pavardės. Paskui bendradarbė pradėjo ją judinti, kelti, ji atsitokėjo. Kai atvažiavo „greitoji“, pradėjo leisti vaistus, ji jau žinojo savo vardą, pasakė pavardę. Automobilyje ji sėdėjo vairuotojo pusėje, antroje eilėje prie praėjimo, buvo kraštinė. Koks avarijos metu buvo oras, neatkreipė dėmesio. Kas priekyje važiavo, ji nematė, tik pajuto, kad kažkas „bumptelėjo,“ ir jos nebeliko. Mašina buvo ją prispaudusi. Keturiese nukėlė nuo jos tą mašiną ir pastatė ant ratų. Į medicininius dokumentus dėl jos sužalojimų įrašyta „kaklo dalies stuburo antro slankstelio lūžis, raktikaulio lūžis, kairės rankos didžiojo piršto lūžis“. Priedo dar buvo dešinės kojos čiurnos sumušimas. Dar ji pati suvokia, kad jai dar buvo smegenų sutrenkimas, kadangi buvo savo vardą ir pavadę pamiršusi. Ligoninėje gydėsi 15 dienų. Yra pareiškusi 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio nenori atsisakyti, kadangi yra išgyvenimai, kurie lydi ją ir šiandien: „ligonlapį“ turi dar ir šiandien, kasdien lankosi poliklinikoje po kelias valandas, yra netekusi darbingumo. Žala pasireiškia tuo, kad ji savo profesijoje netenka kvalifikacinio lygio. Yra meno vadovė, koncertmeisterė. Šiandien turi dešinės rankos pirštą, į kurį įdėta metalinė konstrukcija ir sukalti keturi vinys. Turi sustingusį peties sąnarį, yra atrofavęsi raumenys. Turi dideles pasekmes, jaučia didelę moralinę žalą – nori dirbti ir dirbti gerai, bet nebegali. Prašo jai atlyginti neturtinę žalą dėl jos sveikatos sutrikdymo. Ji nėra pripažinta neįgalia, kadangi yra pensininkė. Tokiu ieškiniu įvertina ir savo artimųjų pergyvenimus. Jie turėjo išsiprašyti iš darbo, 8 kartus ją vežti į Vilnių į plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos centrą. Apie tai kalba kaip apie moralinę žalą. Ji negerai jaučiasi, kad artimieji dėl jos gaišo laiką. Jai ir šiandien dar skauda, ypač, kai daro procedūras. Sutinka, kad avarija yra neatsargus nusikaltimas, S. Š. tyčia šio nusikaltimo padaryti nenorėjo. Pasilieka prie savo civilinio ieškinio – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Laiko, kad kiekvienas žmogus turi atlikti savo darbą kaip reikalauja jo profesija. Sąnarių sustingimas neatsirado iš karto. Kojos čiurnos sumušimas pasireiškė iš karto. Buvo operuotas pirštas, raktikaulis. Kai išoperavo pirštą, jis šešias savaites buvo sukaltas vinimis. Dėl piršto tris mėnesius nebuvo judinama ranka, atrofavosi peties raumuo. Yra sužalojimų, kurie pasireiškė iš karto. Pavyzdžiui, tokios kraujosruvos iš karto matėsi. Kai kas pasireiškė tik po operacijų. Čiurną dabar nebe taip skauda, bet atsirado kiti liekamieji pažeidimai. Viena liga išprovokavo kitą – taip galima įvardinti abstrakčiai. Kai įvyko avarija, buvo dirbanti, tačiau jau sulaukusi pensinio amžiaus. Šiuo metu ji taip pat dirba P. kultūros namų meno vadove. Grojo pianinu ir akordeonu. Pianinu kažkiek groti dabar gali, tik ne kūrinius, kur reikalauja atlikimo technikos. Nežino, ar galėtų groti akordeonu, nes nebandė. Jai į ranką įdėjus metalą ,ji nebegalės darytis jai reikalingų medicininių tyrimų, pvz., magnetinio rezonanso. Kadangi iš draudimo gavo 2000Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo priteisti 8000Lt.

Nukentėjusioji K. N. parodė, kad ji su kaltinamuoju dirba toje pačioje mokykloje – P. J. Z. vidurinėje mokykloje. Ji dirba mokytoja, o jis – vairuotoju. Važiavo iš dvaro. Buvo prieblanda, krito migla, nesuprasi, tai sniegas ar lietus. Sėdėjo priekyje už vairuotojo sėdynėje prie durų. Priekinį langą matė. Kiek atsimena, langas labai rasojo iš vidaus. Lango valytuvas veikė. Ji su kolege šalia bendravo, ji tuo metu rašė SMS žinutę, jai pasirodė, kad vairuotojas pasiruošė lenkti. Pajuto, kad jis išvažiuoja į priešingą eismo juostą, tik negali pasakyti, ar tai jis slydo, ar kažką lenkė. Po to atsimena tik garsą, o po to – nieko. Po to atsimena tik momentą, kai lipo iš autobusiuko. Jai atrodo, išlipo pro langą. Jai tik truputį buvo sužaloti kelias ir petys. Dar galva truputį. Sužalojimai buvo lengvi. Ligoninėje nesigydė. Civilinio ieškinio nereiškia. Pretenzijų kaltinamajam neturi. Kitą dieną po eismo įvykio buvau užėjusi pas vairuotoją į ligoninę, kur jis pats gydėsi. Pabendravo ir viskas. Kiek bendravo po avarijos, matėsi, kad žmogus pergyvena, gailisi. Avarijos metu jis buvo blaivus. Kai išvažiavo iš dvaro, krito kažkokia migla, krituliai. Ar buvo sniego, neprisimena. Jai atrodo, kad tai buvo lietus.

Nukentėjusioji I. N. parodė, kad ji dirba P. kultūros centre orkestro vadove. Važiavo iš Pakruojo dvaro. Sėdėjo toje pusėje, kur ir vairuotojas, galinėje sėdynėje prie lango, praktiškai pačiame gale. Atrodė, kad pradėjo lyti, kai išvažiavo. Miške, pro kurį važiavo, jai atrodo, kad vairuotojas norėjo lenkti ir automobilį „sumėtė“. Tada jis ir nuvažiavo nuo kelio. Atrodo, kad du kartus vertėsi, po to išlindo per langą. Nebekreipė dėmesio į tai, kas aplinkui, nes jautė, kad nualps. Jai buvo lūžęs kaklo slankstelis, padaryti kūno sumušimai – mėlynės ant kojų, galvos sutrenkimas. Ligoninėje gydėsi 5 dienas. Civilinio ieškinio nereiškia. Mašina, kurią vairuotojas galėjo lenkti, tikrai atrodo kaip kažkoks pienovežis. Jis važiavo priekyje. Jai atrodo, kad kai išėjo iš dvaro, buvo pradėję krapnoti. Nežino, ar lango valytuvas veikė. Jos į ligoninę aplankyti ir atsiprašyti buvo atėjusi kaltinamojo žmona. Pretenzijų S. Š. neturi. Pats kaltinamasis jos neatsiprašė., su ja nesusisiekė. Jai atrodo, kad jų autobusiukas važiavo didesniu nei 70 km/h greičiu, 80 km/h greičiu tai tikrai, nes jai atrodė, kad važiavo greitai. Pati turi vairuotojo pažymėjimą. Greitis buvo kažkur iki 90 km/h. Man atrodo, kad autoįvykis įvyko dėl to, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio. Gal ir slidu buvo, dar ir dėl to.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad ji dirba kaip nepagrindinėje darbovietėje P. kultūros centre vyriausiąja buhaltere. Išėjo iš kavinės netoli Pakruojo dvaro, kur prieš tai papietavo, pasikeitė dokumentais, planais, tai buvo toks jų darbovietės susirinkimas. Išėjus jau temo, dulkė lietus. Sėdėjo pačiame autobuso gale krašte iš keleivio pusės. Kai važiavo, buvo tamsu, langai aprasoję. Kalbėjosi su kairėje sėdinčia kolege, buvo pasilenkusi, pakėlė galvą, tik iš priekio išgirdusi riksmą „ką jis daro?“ Dešine kelio puse važiavo didelis automobilis, negali pasakyti, ar tai buvo sunkvežimis ar kažkas kita. Jų automobilis kažkodėl buvo kairėje kelio pusėje. Po to jų automobilis slydo, vertėsi, ji pajuto, kad skrenda, žnekteli kažkur. Kai jau atsigavo, gulėjo tarp kelio ir automobilio, lauke. Nežino, ką darė vairuotojas, kai automobilis ėmė slysti. Jų automobilis tuo metu buvo ne savo eismo juostoje, dar atsisukę į Smilgių pusę. Kokiu greičiu važiavo vairuotojas, nelabai gali pasakyti. Be smulkių sumušimų, mėlynių ir viso kito jai buvo šonkaulio lūžis bei stuburo slankstelio lūžis. Ligoninėje gydėsi iki 2013 m. sausio 17 d. Yra pareiškusi 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Žalą atlyginti prašo dėl to, kad šiuo metu yra apriboti jos veiksmai – negali lenktis, sunkiai nešti, atsitūpti, turi prašyti kitų žmonių pagalbos. Sunkiai vaikščioja. Kol kas jai yra tęsiamas „biuletenis“ (nedarbingumo pažymėjimas), tačiau žadama siųsti neįgalumo lygiui nustatyti. 10 000 Lt žalą įvertino, kadangi nebegali atlikti darbų, turi prašyti kitų pagalbos, nebegali padėti savo senai motinai. Šiuo metu turi prašyti, kad kažkas ir jos motinai padėtų. Kol dar gulėjo ligoninėje, S. Š. matė išeinant iš ligoninės, tai jis tarpduryje pamojavo. Tai ir viskas. Civilinį ieškinį sutinka mažinti iki 5000 Lt. Bendravimo galimybių sumažėjimas jos atveju buvo tikrai, kadangi jai gydytojai sėdėti leido tik nuo gegužės mėnesio, todėl niekur negalėjo išeiti, turėjo visą laiką būti namuose, gulėti. Ji ir dabar nelabai kur išeina. Emociniai pergyvenimai susiję su sužalojimais, kuriuos patyrė eismo įvykio metu. Mano, kad automobilio greitis nebuvo mažesnis negu 70 km/h. Tą dieną sniego Panevėžyje tikrai buvo, o ar buvo Pakruojyje ir netoliese, nežino. Einant nuo kavinės link autobusiuko, slidu nebuvo, kadangi šaligatvis buvo švariai nuvalytas. Kadangi iš draudimo gavo 2000Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo jai priteisti 3000Lt.

Nukentėjusioji R. O. M. parodė, kad ji dirba P. kultūros centro filialo, B. bendruomenės namų vadove. Ji pati vairuoja mašiną jau 37 metus, yra turėjusi ir avarijų, tai važiuodama visada būna įsitempusi, žinučių rašyti negali. Sėdėjo už vairuotojo antroje eilėje per vidurį. Labai akylai stebėjo, matė, kad tas įvykis įvyks. S. Š. sako, kad jis automobilio nelenkė. Jis važiuodamas lenkė keletą lengvųjų automobilių. Po to tie patys aplenkti vairuotojai (po įvykio) sustojo, atvertė automobilį ir sako „kur tu lėkei, mes matėme, kad šitaip įvyks“. S. Š. aplenkė „fūrą“, ten buvo toks siauras tiltukas, galvojo „per tą tiltuką tai skrisime visi“. Ten buvo kelio ženklas, kad leidžiamas greitis iki 70 km/h, bet jų autobuso greitis tikrai buvo didesnis. Ant to žmogaus neturi jokio pykčio, bet jis neturėjo jokios atsakomybės. Jis privijo cinkuotą didelį pienovežį su priekaba bei pasiruošė jį lenkti. Tada mašiną pradėjo mėtyti. Vairuotojas dar bandė galynėtis. tada vertėsi du kartus , jeigu ne tris. Po to sekė mirtina tyla. Visos tylėjo. Ji buvo į žemę įsirėmusi smakru, jai labai atlaužė galvą. Trūko kaktikaulis, bet ne tiek, kad reikėtų daryti operaciją. Dabar turi dideles pasekmes. Nemiega be antidepresantų. Sustojusieji po eismo įvykio vairuotojai S. Š. klausė ‚kur tu lėkei?“, jis sakė, kad nelėkė, kad važiavo maždaug 80 km/h greičiu, tai tie vairuotojai dar jį „pasiuntė ant trijų raidžių“. Mat autobusas yra senas, visiškai nestabilus, jo masė menka, kaip degtukų dėžutė tiesiog. Dabartiniai „Mercedesai“ tai jau kitokie. Su tokiu automobiliu reikia būti labai atsargiam. Jai buvo pažeista abiejų ausų klausa – ausyse yra tokios svirtelės, tai svirtelės subyrėjo. Reikalingas klausos aparatas abiems ausims. Kol kas gydytojas nepatarė dėtis klausos aparatą, kol dar gali iškentėti be jo. Mat ausys ir prie klausos aparato pripranta. Jai labai apmaudu, kad vairuotojas neatėjo atsiprašyti. Atėjo atsiprašyti jo vargšė žmona, atnešė visoms po gėlę. Kai S. Š. jai paskambino, ji buvo poliklinikoje, pasakė „norėčiau su jumis susitikti“, o ji jam pasakė „aš tau blogo nelinkiu, geriau eik ir praeik pro mane“. Susitikti visai nenorėjo. Jis važiuodamas visai neturėjo atsakomybės. Mano, kad šiuolaikinio pienovežio, važiuojant 80 km/h greičiu, neįmanoma aplenkti. Reikia padaryti posūkį, po to padidinti greitį iki 90-100 km/h. Labai dėkinga vieta buvo, kad pravažiavo ąžuolą ir eglę, už keleto metrų vertėsi į lazdynus, o lazdynai kietas medis. Lazdynai dar kiek prilaikė. Būtų visos buvusios negyvos. Kai veidu krito į žemę, jai į burną pateko žemių ir samanų, ėmė dusti. Buvo ir žmonių, užkritusių ant viršaus. Gerai, kad ji išsikrapštė burną. Po to gelbėjo L. S., kuri buvo prispausta autobuso per kojas. Autobusas tuo metu buvo ant stogo. Visos kito moterys, jeigu neišskraidė per langus, tai išropojo. Po avarijos ji nebuvo lauke, ji išropojo, kadangi lango stiklo nebebuvo, taip per langą jai į burną pateko žemių. Kelias buvo be sniego, o miške buvo sniego. Buvo dulksna. Krito lietus ir tuojau pat sušalo. Prieš tai vairuotojas lenkė tris ar keturis lengvuosius automobilius ir didelę „fūrą“ su priekaba. Po to priešais buvo pienovežis su priekaba. Vairuotojas pasiruošė lenkti pienovežį, išvažiavo į priešingą eismo juostą. Tada automobilis ir vertėsi. Mano, jeigu nebūtų lenkęs to pienovežio, galbūt viskas būtų pasibaigę laimingai. Kai autobusas vertėsi, jis iš pradžių buvo ant stogo, po to vyrai jį atvertė. Jai buvo kaktikaulio trūkis, visa galva buvo sudaužyta, pažeidė ausis. Ligoninėje gydėsi 10 dienų. Ausis gydėsi Vilniuje. Yra pareiškusi 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jai reikalinga į abi ausis įsidėti klausos aparatus, kas kainuotų 7000 Lt. Ji negirdi, tai jai teikia diskomfortą. Pablogėjo sveikata. Turi slaugomą mamą 90 m. amžiaus, turi samdyti žmogų, kad ją prižiūrėtų, kadangi pati prižiūrėti negali. Turi vartoti antidepresantus, nes atsirado nemiga, depresija. Negali ir ilgai gulėti, kadangi skauda galvą. Pasilieka prie savo civilinio ieškinio. Mano, kad vairuotojas lenkdamas važiavo 90-100 km/h greičiu. Mano, kad ir tas pienovežis važiavo didesniu nei 70 km/h greičiu. Kažkur vairuotojas skubėjo. Iki Pakruojo atvažiavo sėkmingai. Policija pas ją atvažiavo po eismo įvykio antrą ar trečią dieną. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vairuotojas važiavo apie 80 km/h greičiu. Tvirtina, kad greitį jis viršijo. Jai skilo kaktikaulis. Dar iškilo problema dėl ausų, ši problema paaiškėjo ligoninėje po įvykio praėjus trejetui dienų – pajuto, kad nebegali susišnekėti, kai ateina vizituoti daktaras. Tiesiog ėmė nebegirdėti. Tai įrašyta išraše iš medicininių dokumentų, ligoninėje pildytų. Kaktikaulis buvo skilęs nedaug, gerai, kad dar kraujas neužėjo ant smegenų, nereikėjo daryti operacijos. Pusę metų buvo nedarbinga, šiuo metu jau dirba. Ji yra neįgali dėl išeminės širdies ligos. Dėl sužalojimų jai neįgalumas nustatytas nebuvo. Ji iš draudimo neturtinės žalos atlyginimo negavo. Prašo priteisti 8000Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad ji yra P. kultūros centro darbuotoja. Išvažiuojant iš Pakruojo dvaro aikštelės, dulkė lietus. privažiavo sankryžą, pasuko link Smilgių. Įvažiavo į miškingą vietovę. Tebedulkė. Matė, kad priekyje važiavo pienovežis su priekaba. Priekaba mėtėsi į šonus. Jų autobusiukas atsidūrė kitoje kelio pusėje prieš eismą. Negali pasakyti, ar jis lenkė, ar nuslydo. Vienu metu kažkas pokštelėjo, buvo tyla, pamatė, kad yra autobusiuko viduje. Šonu iššliaužė į lauką. Jai buvo nuplėšti nuo galvos plaukai, vadinamas skalpas, per veidą labai bėgo kraujas, negalėjo kvėpuoti, tai visą laiką gulėjo ant autobuso stiklo. Laukė, kol atvyks pagalba. Autobuse sėdėjo pirmoje eilėje už vairuotojo, per vidurį. Į langą priešais vairuotoją kartais žvilgčiodavo, bet šiaip bendravo su kolegėmis, ištisai nežiūrėjo. Vienu momentu suprato, kad vairuotojas lyg ir aplenkė kažką, bet neįsidėmėjo, ką. Mano, kad greitis buvo maždaug 80 km/h. Šiaip jis važiavo greitai. Pati yra vairuotoja, todėl gali įvertinti, kokiu greičiu važiuojama. Jai atrodė, kad labai greitai važiuoja. Greitį ribojančio ženklo ji ten nepastebėjo. Matė, kad priekyje važiuojančio pienovežio priekaba mėtosi į šalis, suprato, kad kažkas ne taip ant kelio. Tada pajuto, kad yra priešingoje kelio pusėje. Vertimosi neatsimena, tik atsimena, kad iš autobusiuko iššliaužė. Tuo metu autobusiukas dar nebuvo ant ratų. Vėliau sustojo automobiliai, atėjo žmonės, kažką darė. Ligoninėje gydėsi iki 2013 m. sausio 14 d., po to reabilitacijai vyko į Likėnų sanatoriją . Jai buvo lūžęs 7 slankstelis su stuburo smegenų pažeidimu, sužalota galva, teko siūti, liko didelis randas. Tiesiog jai buvo nuplėšti plaukai nuo galvos. S. Š. buvo atvažiavęs, jos klausė, ar reikš pretenzijas. Yra pareiškusi 5 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Žala pasireiškia tuo, kad nervinasi, kad nebegali vairuoti mašinos – gydytojų komisija nebeleidžia dėl pablogėjusios sveikatos. Jai iki darbo atstumas yra 7 km., todėl turi būti priklausoma nuo šeimos narių ar kitų asmenų, kad jie pavežtų. Sveikata yra šiek tiek gerėjanti, tik negali pakelti rankų, negali pasukti galvos į dešinę pusę, tenka visu „korpusu“ suktis. Dar yra tai, kad turi būti psichologe savo 14 metų sūnui - turėjo jį raminti, kad po sužalojimų neliks durna, nes jam kažkas taip pasakė, kad taip gali būti. Kadangi jai draudimas atlygino neturtinę žalą, ji atsisako nuo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad ji dirba B. kultūros centre, priklauso P. kultūros centrui. Kai ėjo į mašiną, atėjo į mašiną atsisėsti pati pirma. S. Š. su kažkuo kalbėjo telefonu. Jis sakė „šąla, slidu bus“. Tą tikrai girdėjo. Kai vairuotojas lenkė „fūrą“ ant tilto, sėdėjo prie R. O. M., prie lango. R. O. M. jai tada griebė už kojos, sakė „žiūrėk, Lina, kaip jis važiuoja“. Pasakė, kad mato. Ji sėdėjo įsikibusi sėdynės. Dar truputį pavažiavęs, vairuotojas tikrai bandė lenkti pienovežį. Matė, kaip automobilį sumėtė ir viskas. Kaip vertėsi, to nežino. Pajuto, kad kažkas pro ją išlindo per langą, bandė per langą ir pati išlįsti, bet negalėjo. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė po autobusiuku L. S.. Paprašė R. O. M., kad padėtų išlipti. Ji pasakė, kad pati negali, ieško kito išėjimo. Jos visi plaukai buvo užkritę ant veido, bėgo kraujas, po to suvokė, kad tai buvo nuplėšta galvos oda. Paskui pamatė kitą landą išlįsti į lauką, išropojo, bandė atsistoti, bet viena koja neklausė. Stojo ir griuvo. pagalvojo, kad autobusas gali sprogti, tai nuo jo nušliaužė. Sustojo pakeleivingos mašinos, jai visą laiką tokia viena moteris padėjo, kol „greitoji“ atvažiavo. Tikrai girdėjo vairuotojo žodžius „šąla, slidu bus“, nežino, ar čia jis kalbėdamas telefonu taip sakė, ar kitoms moterims, atėjusioms į autobusą. Tuo metu buvo dulksna. Kai ėjo į autobusą, tikrai matėsi, kad slidu. Matė, kad vairuotojas ant tilto aplenkė „fūrą“. Sėdėjo už vairuotojo prie lango. Nežino, koks greitis galėjo būti, kai lenkė. Ji išsigando, įsikibo į sėdynę, kai jis lenkė „fūrą“. „Fūrą“ jis aplenkė sėkmingai. Nepastebėjo, ar jis lenkė lengvuosius automobilius. Priešais važiuojantį pienovežį matė, matė, kad sumėtė jo priekabą. Matė, kad jų automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Ji mano, kad norėjo lenkti. Jai buvo padarytas galvos smegenų sutrenkimas, sumušta koja, nuplėšti nuo galvos plaukai, kojoje susidarė cista, gali būti, kad teks operuotis. Šiuo metu praktiškai yra nedarbinga, kadangi kai pasižiūri į viršų ar žemyn, jai darosi bloga, sukasi galva. Ligoninėje gydėsi 7-8 dienas. Yra pareiškusi 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Žala pasireiškia tuo, kad bijo važiuoti automobiliu, net autobusu, nebegali dirbti dėl pablogėjusios sveikatos. Dirba valytoja. Reikia lankstytis, o ji nebegali. Iki eismo įvykio jau buvo neįgali, dirbo ne visą darbo dieną. Dėl šio įvykio ji tebesigydo. Turiu nuolat lankytis pas gydytojus. Nebežino, ar toliau galės dirbti. Pasilieka prie savo civilinio ieškinio, bet tegul bus kaip teismas nuspręs. Neįgalumą turi dėl strumos, tai susiję su širdimi. Su patirtais sužalojimais tai nesusiję. Ji nežino, dėl ko ekspertas specialisto išvadoje nenurodė, kad jai buvo sukrėstos galvos smegenys. Kai atvažiavo „greitoji“, ji visą kelią vėmė. Kadangi iš draudimo gavo 2000Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo priteisti 8000Lt.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad P. kultūros centras, vykdydamas savo veiklą ir remdamasis nutarimais,, turi rašyti prašymus mokyklos direktorei, kad gautų transporto priemonę vežti meno mėgėjų kolektyvus, kolektyvo darbuotojus į edukacines keliones. Ji dirba P. kultūros centro direktore. Pasibaigus edukacinei kelionei, išvyko iš Pakruojo dvare esančios kavinės. Jau temo. Ji sėdėjo šalia vairuotojo. Kitoje pusėje sėdėjo kolegė. Kokiu greičiu važiavo vairuotojas, nežino ,į spidometrą nežiūrėjo, jau temo. Veikė valytuvai. aplenkė vieną mašiną. Mano, kad važiavo greitai. Privažiavo prie „fūros“, bet iš tikrųjų tai buvo tokia sidabrinė mašina . Jie taip greitai prie jos prilėkė, kad ji garsiai pasakė „ką jis daro?“, turėjo omenyje vairuotoją. Tada pamatė, kad automobilio priekaba suvinguriavo kaip gyvatė, pradėjo mėtytis. Ji nesuvokė, ar vairuotojas lenkia ar slysta. Tada vertėsi vieną kartą, antrą kartą, po to buvo tyla. Pagalvojo, kad autobusas gali sprogti. Pasakė lipti laukan. Galvojo, gal yra lavonų, mat tyli visos prislėgtos. Išlindo per langą ir išbėgo prie kelio stabdyti mašinų, rėkė, kad sustotų. Sustojo mašina, vairavo jauni žmonės. Jie greitai atbėgo. Pamatė, kad S. Š. bėgiojo nuo vienos moters prie kitos. Ji jam pasakė, kad reikia apversti autobusą, nes viena moteris prispausta guli. Tada atbėgę vyrai autobusą atvertė. Išsigando, kad versdami nuo L. S., autobusą užvers ant D. S. Buvo truputį sniego. Paskambino iš mobilaus telefono, atvažiavo trys „greitosios“ ir po to - policijos automobilis. Ji nebuvo sužalota. Paskambino vyrui ir dukrai, pasakė, kas nutiko. Buvo maždaug 17.06 val. Atvažiavo jos vyras, ji į „greitąsias“ nesėdo, su vyru važiavo iš paskos į Panevėžį. Buvo labai slidu, kadangi kol su vyru AUDI automobiliu nuvyko iki Panevėžio, matė gal dvi mašinas nulėkusias nuo kelio į griovius, jų automobilio ratai prasisukdavo. Jos sužalojimai buvo nežymūs, buvo jaudulys, baimė. Mėlynės nėra pavojingos. Ji (kaip įstaigos vadovė ) turi išvadas iš gydytojų, tai ten darbuotojų sužalojimai traktuojami kitaip negu kaltinamajam akte. Jai buvo krūtinės ląstos sumušimas ir galvos sumušimas. Ligoninėje nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia. Mano, kad nelaimę lėmė neatsargus vairavimas, neatsižvelgiant į kelio ir oro sąlygas. Nežino, ar vairuotojas, norėdamas lenkti, išvažiavo į priešingą eismo pusę. Negali atsakyti, ar tikrai norėjo lenkti. Ji vairuotoju pasitikėjo, ne pirmą kartą su juo važiavo ,todėl leido tiek žmonių vežti, kiek buvo sėdimų vietų, tiek vyko žmonių. Jai pasirodė, kad per greitai atsidūrė prie to pienovežio. Išsigando tuo metu, sušuko garsiai . Kelionę į Pakruojo dvarą organizavo ji.

Nukentėjusioji S. G. parodė, kad ji dirba P. kultūros centre valytoja. Kelionės metu sėdėjo už vairuotojo, visiškai nematė kelio, nes jai kelią užstojo vairuotojas. Paprasčiausiai į kelią nežiūrėjo, nes šnekėjosi su kolegėmis, dalijosi įspūdžiais. Staiga pajuto trenksmą, pramerkė akis, žiūri, kad medžiai prieš akis, ir dar kartą trenksmą išgirdo, pagalvojo, kad jau „viskas“. Tada tyla. Direktorė tada sušuko, kad liptų lauk. Išsikapstė, žiūri, kad autobusas aukštyn ratais ant stogo. Vienos moterys buvo lauke, viena moteris buvo prispausta. Direktorė, išbėgusi į kelią, stabdė vairuotoju, šaukė, kad apverstų autobusą. Daug ten vyrukų pribėgo ir apvertė autobusą. Po to pradėjo „greitosios“ važiuoti. Apie lenkimus ir greitį negali pasakyti, nėra vairuotoja. Jai pačiai buvo sumuštas kūnas, skaudėjo ilgai, kairio kelio sumušimas. Ligoninėje nesigydė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji N. V. parodė, kad ji dirbai P. apie 30 metų, ir mokykloje ir kultūros centre choreografe, S. Š. dažnai kaip vairuotojas ją su šokėjais veždavo. Pasitikėjo juo kaip vairuotoju. Sėdėjo gale, kalbėjo su J. Pasigirdo skausmingi „bum bum bum“ .Ji išgirdo, kaip direktorė D. sako „tave ištraukti ar pati išlipsi?“, nes prispausta L. S.. Ji pasakė, kad išlips pati. Nieko apie avariją negali pasakyti. Kai išėjo iš dvaro, parūkė ir įsėdo į automobilį. Nepastebėjo, kad lietus būtų lijęs. Sėdėjo pačiame gale. Pati nevairuoja, turėjo kažkada seniai avariją ir atsisakė vairuoti. Kokiu greičiu važiavo, apie lenkimus negali nieko pasakyti. Ji tik pajuto, kad verčiasi, o šiaip nieko nematė. Po apsivertimų, buvo autobusiuko viduje. Ligoninėje nesigydė. Lūžo vienas šonkaulis, labai skaudėjo vieną petį, ir dabar dešinę pusę nelabai jaučia. Ligoninės pati atsisakė. Civilinio ieškinio nereiškia, mano, kad tai nelaimingas atsitikimas.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad ji yra dirbusi P. kultūros centre, liko geri santykiai, todėl ją pakvietė važiuoti kartu. Išėjusios iš kavinės, su Nijole kartu rūkė. Buvo prietema. Negali pasakyti, ar lynojo, ar buvo dulksna. Kai važiavo, sėdėjo priekyje. Priekyje sėdėjo vairuotojas, D. ir ji. Kadangi šalia sėdėjo emocinga D., tai jos kalbėjosi, juokavo. Neatkreipė dėmesio, ar buvo lenkiamos mašinos. Priekyje tikrai važiavo didelė mašina ,kurios galas judėjo (nepasakys, ar tai „fūra“, pienovežis ar benzovežis), jų automobilis prie jos staiga priartėjo, galbūt ta mašina stabdė ir jie šliuožė, gal jie norėjo lenkti, ar stabdė, viskas įvyko gana greitai. Jie išvažiavo į priešingą eismo juostą. Kiek aktų vertėsi, nežino. Po avarijos liko autobusiuke, kadangi buvo prisisegusi. Niekaip nesuvokė, kur yra. Po to išgirdau D., kuri rėkė, kad greičiau išliptume, nes žmogus prispaustas. Vairuotojas lyg rėkė „ojezau, ojezau“, nes jam turbūt skaudėjo. Automobilis buvo apvirtęs ant stogo. Ji kažkaip išlindo. Jai buvo daugybiniai sumušimai, buvo sunku pajudėti, reikėjo vaistų nuo skausmo, pabuvo ligoninėje parą. Civilinio ieškinio nereiškia, nes mano, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad ji dirba P. kultūros centro D. padalinyje. 2013 m. sausio 2 d. turėjo edukacinę išvyką su kolegomis į Pakruojo dvaro sodybą. Iš Panevėžio išvykome anksti ryte. Važiavo 12 žmonių iš jų darbuotojų, viena moteris buvo ne iš jų kolektyvo, kaip papildomas asmuo, kadangi dar buvo vietos. Po edukacinės programos 16.00 – 16.30 val. pradėjo rengtis važiuoti link namų. Buvo prieblanda, nes buvo žiemos metas, temo anksti. Buvo pradėję šalenti, o dieną prieš tai buvo atlydis. Susėdo į autobusą. Ji sėdėjo gale, iš kairės jai sėdėjo I. N., o iš dešinės – N. V. ir J. M.. Kai išvažiavo, viso vaizdo, kas buvo priekyje, ji nematė, kadangi priešais ją sėdėjo kiti žmonės, jos tuo metu kalbėjosi. Kai išvyko iš Pakruojo, dar buvo šviesu. Važiuojant vairuotojo daromi manevrai buvo gana staigūs, nes gale sėdintys svyravo į šalis. Kai įvyko pats įvykis, ji buvo pasisukusi į dešinę pusę, į Nijolę, tada pamatė, kad jie skrieja į kitą kelio pusę, priešpriešinio eismo dalį. Tuomet apsivertė. Sąmonės nebuvo praradusi. Buvo tamsu. Ją iš visų pusių buvo apkritę kiti žmonės. Ji buvau viena paskutiniųjų, kol išlipo iš automobili pro šoninį automobilio langą, kuris buvo iškritęs. Išlindusi pradėjo ieškoti savo daiktų, padėjo I. atsisėsti, nes jai skaudėjo kaklą. Po to susirado telefoną ir pradėjo skambinti, I. davė skambinti jos mamai, o pati skambino savo tėčiui. Tuo metu, kai skambino, vaikinai buvo sustoję šalikelėje, padėjo atversti automobilį. Girdėjo, kaip direktorė skambino, kviesdama pagalbą. Ji ligoninėje nesigydė. Ji su tėčiu atvyko į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, jai buvo nubrozdintas veidas, konstatuotas dešiniojo raktikaulio lūžis, keli sumišimai ant kojų. Gydėsi namuose pusantro mėnesio gijo pats kaulas. Skausmą ir diskomfortą juto ilgiau. Civilinį ieškinį 4000 Lt dėl neturtinės žalos priteisimo palaiko. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad tuo metu, kai įvyko avarija, ji dirbo ir studijavo M. R. universitete, tuo metu buvo Viešosios politikos ir vadybos specialybės antrame kurse, vyko sesija, tuo metu turėjo laikyti egzaminus. Ji dėl sveikatos sutrikdymo iki dabar turi skolų, yra neišlaikiusi egzaminų, kilo problemų atsiskaitant kitus dalykus, turėjo pasivyti kitus. Turėdama nedarbingumo pažymėjimą, ji laikyti egzaminų ir lankyti paskaitų negalėjo. Taip pat man reikėjo labai daug važinėti į Vilnių iš Panevėžio, gaišo laiką. Su petimi turi problemų iki šiol. Pirmą mėnesį jai petį labai skaudėjo, o dabar retkarčiais nudiegia. Jai vis dar sunku valdyti ranką, jos negali iškelti į viršų ir iškėlusi laikyti, dėl to jau pusę metų lankosi pas šeimos gydytoją ir traumatologą. Patyrė išgąstį. iki dabar bijo važiuoti automobiliu, kai vairuoja kitas žmogus, kadangi nebepasitiki vairuotojais. Vairuoti pati galiu, nes savimi pasitiki. Jai iš naujo reikės mokėti už egzaminų laikymą, reikėjo gaišti laiką, patirti kitus nuostolius. 2013 m. sausio 2 d. visą dieną švietė saulė ir protarpiais buvo debesys. Nei lijo, nei snigo. Buvo atlydys, todėl buvo šlapia. Kai važiavo, prieš pat jų automobilį buvo kitas didelių gabaritų automobilis. Jie buvo arti jo, todėl jai atrodė, kaip pasiruošimas lenkti. Kadangi ji iš draudimo gavo 2000Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo priteisti 2000Lt.

Civilinio atsakovo P. J. Z. vidurinės mokyklos atstovas V. A. paaiškino, kad dalį žalos nukentėjusiosioms atlygino draudimo kompanija, kurioje buvo drausta mokyklai priklausantis automobilis. Mano, kad vairuotojas šio įvykio tikrai nenorėjo, gal neįvertino eismo sąlygų. S. Š. mokykloje dirba vairuotoju, su juo yra sudaryta darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis su juo nėra sudaryta. Mokyklos finansinė padėtis yra labai sunki, turi nuostolių, mokytojų algos yra sumažintos. Mokyklos steigėja yra Savivaldybė, dėl lėšų skyrimo reikėtų tartis su ja. Mano, kad iš prašomos neturtinės žalos turėtų būti išminusuotos jau iš draudimo gautos sumos, prašoma neturtinė žala turėtų būti pagrįsta.

Ekspertas H. D. paaiškino, kad visos išvados, byloje jų yra dešimt, buvo atliktos, remiantis medicininiais dokumentais, nes nukentėjusiosios apžiūrai kaip ir nebuvo atvykusios. Į išvadas įrašyti sužalojimai, remiantis ligos istorijos duomenimis ar priėmimo apskaitos kortelių duomenimis, kokie ten įrašai buvo padaryti. Ką parašė ar neparašė, o kas buvo, negali atsakyti konkrečiai, nes įrašyti turėjo gydytojai. Paprastai akcentuojami sunkiausi sužalojimai. Lūžiai paprastai visada yra surašyti, bent jau turėtų būti. Specialisto išvados buvo surašytos kovo ir balandžio mėnesiais, kai buvo pristatyti medicininiai dokumentai. Buvo pateiktos pradinės ligos istorijos dėl gydymosi stacionare arba kortelės iš ligoninės priėmimo skyriaus. Dokumentus turi pristatyti tyrėjas. Kokius jis pristatė dokumentus, iš tokių jie ir daro išvadas. Daugumoje atvejų, čia buvo lūžiai (stuburo, raktikaulio), tai sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas iš karto pagal turimus duomenis. Vadovaujasi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kur yra apibrėžta, kas yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Yra tam tikri kriterijai: ar sveikata buvo sutrikdyta mažiau ar ilgiau nei 10 dienų. Kiek buvo pateikta duomenų, taip ir buvo surašyta. Kad kas nors keistųsi, tokių duomenų neturėjo. Paprastai, jeigu dėl darbingumo netekimo, turi praeiti apie 4 mėnesius, jeigu išnaudotos visos reabilitacinės priemonės, o sveikata nesikeičia arba pablogėja, tada yra sprendžiama, ar tai yra pasekmės. Šiuo atveju R. O. M. medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota įskilusio kaktos kaulo. Iš dokumentų matyti, kad R. O. M. apžiūrėjo ausų – nosies – gerklės gydytojas, yra įrašas, kad klausa pablogėjo po traumos, o išvada yra, kad tai lėtinis abipusis klausos nervų uždegimas. Jeigu tai lėtinis uždegimas, tai nėra susiję su trauma, tai jau buvęs prieš traumą susirgimas. Toks yra įrašas. Jeigu tai būtų susiję su trauma, būtų įrašyta „ūmus trauminis uždegimas“. Įrašo apie trauminės kilmės uždegimą nėra. J. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės krūtinės pusės 12 šonkaulio lūžio, kompresinio stuburo juosmeninės dalies 1 slankstelio lūžio, stuburo krūtinės dalies 12 slankstelio lanko ir skersinės ataugos lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų. Jie (ekspertai) nustato sveikatos sutrikdymo mastą ir vadovaujasi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, o Darbo inspekcija ar ligoninė turi savo traumos sunkumo vertinimo kriterijus. Sveikatos sutrikdymo mastą nustato tik teismo medicinos ekspertai, o gydytojų iš ligoninės vertinimo kriterijų jis nežino. Savo išvadą tvirtina. Sveikatos sutrikdymo mastas ir traumos sunkumas yra skirtingi dalykai.

Iš 2013-01-02 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių bei autoavarijos vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vieta yra Pakruojo r., kelio „Smilgiai-Pakruojis“ 15 km 429 m (b.l. 5 – 9, t.1).

Iš 2013-01-02 protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas keleivinis autobusas „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti jo sugadinimai, patikrinta jo techninė būklė (b.l. 10 – 20, t.1).

Iš 2013-02-06 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK KPS tyrėjos E. K. nutarimo dėl daiktų perdavimo saugoti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK matyti, kad keleivinis autobusas „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK (b.l. 21, t.1).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad keleivinio autobuso „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas / naudotojas yra Panevėžio r. P. J. Z. vidurinė mokykla, adr. Panevėžio r, P. sen, P. k., Į. g. 1 (b.l. 22,t.1).

Iš 2013-01-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Toksikologijos Laboratorijos teismo medicinos eksperto A. A. Z. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 30, t.1).

Iš 2013-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. padarytas sužalojimas: odos nubrozdinimas dešiniojo peties srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas auto-įvykio metu. Sužalojimas padarytas kietu buku paviršiumi paveikus dešinį petį (b.l. 36, t.1).

Iš 2013-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. G. padaryta kairės šlaunies žaizda, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas autotraumos metu (b.l. 40, t.1).

Iš 2013-04-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. G 493/13(04) matyti, kad N. V. padarytas sužalojimas: kairės krūtinės ląstos pu-sės I šonkaulio lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės I šon-kaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas galėjo būti padarytas autotrau-mos metu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (b.l. 44, t.1).

Iš 2013-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. padaryti sužalojimai: dešinio raktikaulio pe-tinio galo lūžis, odos nubrozdinimai kaktos, skruosto, dešinio peties srityse, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalo-jimai galėjo būti padaryti autotraumos metu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (b.l. 48, t.1).

Iš 2013-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. padarytas sužalojimas: odos nubrozdinimas kairio peties srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas auto-traumos metu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (b.l. 52, t.1).

Iš 2013-03-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. D. padaryti sužalojimai: galvos dešinės pusės plėštinės žaizdos, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio kelio sąnario sumušimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos dešinės pusės plėštinės žaizdos, dešinio kelio sąna-rio sumušimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvy-kio metu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais (b.l. 55 – 56, t.1).

Iš 2013-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. S. padaryti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžis, kairio raktikaulio lūžis, kairės plaštakos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio, kairio rakti-kaulio lūžio, kairės plaštakos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais (b.l. 59 – 60, t.1).

Iš 2013-03-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. N. padaryti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies V ir VI slankstelių lankų lūžiai, stuburo kaklinės dalies I slankstelio panirimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo kaklinės dalies V ir VI slankstelių lankų lūžių, stuburo kakli-nės dalies I slankstelio panirimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais (b.l. 63, t.1).

Iš 2013-03-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto iš-vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. padaryti sužalojimai: krūtinės kairės pusės XII šonkaulio lūžis, kompresinis stuburo juosmeninės dalies I slankstelio lūžis, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio lanko ir skersinės ataugos lūžis, odos nubrozdinimai kaktoje, rankose, kojose, daugybinės poodinės kraujosruvos juosmens srityje, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šių sužalojimų jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais (b.l. 66 – 67, t.1).

Iš 2013-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. S. padaryti sužalojimai: stuburo kalinės dalies VII slankstelio kompresinis lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, galvos plėštinė žaizda, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais (b.l. 70 – 71, t.1).

Iš 2013-03-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisin-gumo ministerijos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. O. M. padarytas sužalojimas: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (b.l. 74, t.).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų dokumentų matyti, kad dėl 2013-01-02 autoįvykio kelyje Smilgiai- Pakruojis AB „Lietuvos draudimas“ dėl sužalojimų išmokėjo tokias sumas: L. S. 2000Lt neturtinės žalos, 575,59Lt gydymo išlaidų,393,50Lt kelionės išlaidų; L. D. 2000Lt neturtinės žalos, 92,71 Lt gydymo išlaidų; R. O. M. 812,80 Lt gydymo išlaidų; J. M. 2000Lt neturtinės žalos, 694,41 Lt gydymo išlaidų; D. S. 3464Lt neturtinės žalos, 405,19Lt gydymo išlaidų, 228,23Lt kelionės išlaidų; N. V. 2000Lt neturtinės žalos, 363,72 Lt gydymo išlaidų, 2944,66Lt negautų pajamų; A. M. 2000Lt neturtinės žalos, 97,56Lt gydymo išlaidų, 116,30Lt kelionės išlaidų; I. N. 2000Lt neturtinės žalos, 63,89 Lt gydymo išlaidų, 562,41 Lt negautų pajamų; Be to, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo Valstybinei ligonių kasai išlaidas, patirtas dėl minėto įvykio metu sužalotų asmenų gydymo, kompensavo VSDFV išlaidas, patirtas dėl nedarbingumo išmokų mokėjimo minėto įvykio metui sužalotiems asmenims (b.l.100-111, t.2 ).

Kaltinamojo S. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi jis, vairuodamas kelių transporto priemonę - vairuodamas keleivinį automobilį „M. B. 212“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Panevėžio rajono P. J. Z. vidurinei mokyklai, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles - nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 236 redakcija), 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet iš anksto numatomos kurios kliūties...) ir 201.1 punkto (draudžiama vežti keleivių daugiau negu numatyta transporto priemonės technikinėje charakteristikoje) reikalavimų, tai yra vairuodamas transporto priemonę ir veždamas daugiau keleivių nei numatyta transporto priemonės technikinėje charakteristikoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio „M. B. 212“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu dėl dešinio raktikaulio lūžio A. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl krūtinės kairės pusės XII šonkaulio lūžio, kompresinio stuburo juosmeninės dalies I slankstelio lūžio, stuburo krūtininės dalies XII slankstelio lanko ir skersinės ataugos lūžio J. M. nesunkai sutrikdyta sveikata, dėl stuburo kaklinės dalies V ir VI slankstelių lankų lūžių, stuburo kaklinės dalies I slankstelio panirimo I. N. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio, kairio raktikaulio lūžio, kairės plaštakos III pamatinio pirštakaulio lūžio L. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl galvos dešinės pusės plėštinių žaizdų, dešinio kelio sąnario sumušimo L. D. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl kairės krūtinės ląstos pusės I šonkaulio lūžio N. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl stuburo kaklinės dalies VII slankstelio lūžio su nugaros smegenų pažeidimu D. S. sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl kairės šlaunies žaizdos S. G. nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl odos nubrozdinimo kairio peties srityje D. K. nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo R. O. M. nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl odos nubrozdinimo dešiniojo peties srityje R. S. nežymiai sutrikdyta sveikata, K. N. sukeltas fizinis skausmas.

Taigi, jeigu S. Š. nebūtų pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimų (o tokias technines galimybes jis turėjo), nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus. Remiantis teismų praktika pažymėtina, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Šiuo atveju, jeigu S. Š. būtų laikęsis kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, būtų buvęs atidesnis, t.y. jeigu jis būtų pasirinkęs saugų važiavimo greitį, atsižvelgęs į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, važiavimo bei meteorologines sąlygas bei eismo intensyvumą, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę, būtų važiavęs neviršydamas leistino greičio ,jis nebūtų nesuvaldęs keleivinio automobilio, nebūtų nuvažiavęs nuo kelio ir apvirtęs ir nebūtų sutrikdęs keleiviniu automobiliu važiavusių keleivių sveikatos. Vadinasi, S. Š. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Taip pat pažymėtina, kad sugebėjimas tinkamai valdyti automobilį važiuojant leistinu greičiu, yra subjektyvi kiekvieno vairuotojo individuali savybė. Taigi leistinas greitis negarantuoja eismo saugumo.

Aukščiau nurodyti kaltinamojo S. Š. veiksmai buvo vienintelė 2013-01-02 apie 17:20 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio „Smilgiai- Pakruojis“ įvykusio eismo įvykio priežastis.

Nors S. Š. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai (eismo įvykis, kurio metu nukentėtų žmonės), tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes tai galėjo ir privalėjo numatyti, tai yra S. Š. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. Š. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. Š. teisiamas pirmą kartą ( b.l.147, t.1), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str. 3 d.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 148 – 151, t.1), Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro įskaitoje neįregistruotas (b.l. 153, t.1), Panevėžio rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio neturi, jis gyvena su žmona ir sūnumi (b.l. 155 – 156, t.1), dirba (b.l. 157,158,181-182, t.1), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 61 str.), todėl S. Š. baustinas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, kurios vykdymas atidėtinas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Parenkant bausmės ir jos vykdymo atidėjimo terminą atsižvelgtina ir į tai, kad S. Š. iki nusikalstamos veikos padarymo turėjo 3 galiojančias nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, lėmę eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nepriskiriami prie grubių pažeidimų, vien už kurių įvykdymą (nesukėlus pasekmių, kaip šiuo atveju) įstatymas (Administracinių teisės pažeidimo kodeksas) numato griežtas administracines nuobaudas (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, administracinį areštą ar dideles pinigines baudas).

Žalos atlyginimas

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. S. pareiškė 10000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 79, 81 – 82), teisiamajame posėdyje prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 8000 Lt, nukentėjusioji J. M. pareiškė 10000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 94, 96 – 97),teisiamajame posėdyje prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 3000 Lt, nukentėjusioji R. O. M. pareiškė 10000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 100, 102 – 103), teisiamajame posėdyje prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 8000 Lt, nukentėjusioji D. S. pareiškė 5000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 106, 108 – 109), teisiamajame posėdyje nuo ieškinio priteisimo atsisakė, nukentėjusioji L. D. pareiškė 10000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 112, 114 – 115), teisiamajame posėdyje prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 8000 Lt,nukentėjusioji A. M. pareiškė 4000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 130, 132 – 133), teisiamajame posėdyje prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 2000 Lt.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nukentėjusioji L. D. nurodė, kad dėl sužalojimo autoįvykio metu ji patyrė neturtinę žalą ir yra pareiškusi 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą atlyginti prašo dėl to, kad šiuo metu praktiškai ji yra nedarbinga, kadangi ,kai pasižiūri į viršų ar žemyn, jai darosi bloga, sukasi galva, ji bijo važiuoti automobiliu, net autobusu. Dirba valytoja, reikia lankstytis, o ji nebegali dirbti dėl pablogėjusios sveikatos, nebežino, ar toliau dar galės dirbti. Dėl šio įvykio ji tebesigydo, turi nuolat lankytis pas gydytojus. Prašo priteisti 8000Lt, nes 2000Lt gavo iš draudimo.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.