- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- e2-718-549/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00013-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Ričardas Noreika
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui J. G., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2008-02-20 įsakymu sūnui M. G. ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 įsakymu sūnui U. G. priteistą po 350 Lt (101 Eur) išlaikymo dydį, jį padidinant ir priteisti iš atsakovo J. G. po 200 Eur išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, bet ne mažiau kaip pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo teismo įsakymais priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams praėjo daug metų, padidėjo augančių nepilnamečių sūnų minimalūs poreikiai visapusiškam vystymuisi, padidėjo vaikų priežiūros išlaidos, pasikeitė (išaugo) prekių ir paslaugų kainos, taigi iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų išlaikymo galimybės ir sąlygos. Šiuo metu iš atsakovo priteista kiekvienam vaikui po 101 Eur išlaikymo suma yra per maža, jos nepakanka augančių vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovas be teismo priteisto išlaikymo, papildomai prie vaikų išlaikymo neprisideda, piniginių lėšų neskiria, su vaikais nebendrauja. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro atlyginimas, pajamos iš individualios veiklos, žemės (deklaruoja žemę kaip ūkininkė), tačiau faktiškai viena turi užtikrinti tinkamą ir kokybišką sūnų vystymąsi, išlaikymą. Dabar sūnūs yra to amžiaus kai ypatingai greitai auga, todėl jiems nuolat reikalingi nauji rūbai, avalynė bei atitinkamos priemonės, kad vaikai galėtų tinkamai vystytis ir augti. Ieškovė deda visas pastangas užtikrinti geresnį vaikų gyvenimą, taigi faktiškai visas rūpestis gula tik ant jos pečių – tiek vaikų priežiūra, tiek materialusis aprūpinimas, nors abu tėvai lygia dalimi prie to turėtų prisidėti. Vaikai gyvena su ieškove, taigi jai tenka didžioji dalis su jų išlaikymų susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į maisto produktų ir kitų prekių kainas, kiekvieną mėnesį ieškovė išleidžia vidutiniškai maistui ir higienos priemonėms mažiausiai 200 Eur vienam vaikui. Sparčiai augantiems sūnums reikalingi drabužiai, avalynė, šiems poreikiams kiekvieną mėnesį vidutiniškai ieškovė išleidžia apie 100 Eur kiekvienam. Ieškovė už sūnų įvairias išlaidas mokykloje, laisvalaikio pramogas, vaikų būrelius, mokesčius ir kitas nenumatytas išlaidas išleidžia apie 100 Eur kiekvienam. Vienas sūnus yra trumparegis, reikalingi akiniai, lęšiai, vien už vaiko akinius ieškovė mokėjo apie 260 Eur, taip pat vaikas turi odos problemų (akne, pleiskanojimas) dėl ko reikalingas specialus gydymas bei specialios odos priežiūros priemonės, kurios yra brangios. Kitas sūnus turi kalbos sutrikimų, lankosi pas logopedą. Taip pat tinkamai vaikų sveikatos priežiūrai palaikyti ieškovė vaikams perka vitaminus, maisto papildus, taigi vidutiniškai kas mėnesį išleidžia apie 40 Eur kiekvienam. Atsižvelgiant į vaikų išlaikymui būtinų lėšų poreikį, iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymui po 200 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės, bet ne mažesnę sumą kaip pusė vyriausybės nustatytos minimalios algos, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Ričardas Noreika ieškovės reikalavimus palaikė, prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad visi argumentai grindžiami rašytiniais įrodymais. Išlaikymas buvo priteistas seniai, vaikai užaugo, pasikeitė išlaikymo poreikis. Ieškovė abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1000 Eur, išlaidos detalizuotos ieškinyje, jos būna kasdienės ir vienkartinės. Atsakovas neskiria jokio papildomo išlaikymo, su vaikais nebendrauja. Iš atsakovo prašoma 200 Eur vienam vaikui. Atsakovo turtinė padėtis gera, turi butą, ne vieną sklypą, dirba. Vaikų būreliai nemokami, bet reikia specialios aprangos, avalynės, vitaminų, kainuoja vežiojimas pas logopedą. Odontologo paslaugos mokamos. Ieškovė pateikė nuolatines ir vienkartines išlaidas – akiniai, odontologas, kompiuteriai. Išlaidų vidurkis paskaičiuotas metams, mėnesio vidurkis yra apie 1043 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis nėra gera, jis turi tik nekilnojamojo turto. Kilnojamojo turto, pastovaus darbo ir pajamų neturi. Atsakovo pajamas sudaro lėšos gaunamos iš ūkinės veiklos, kurias vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 800 EUR. Be to, sukūrė naują šeimą, joje augina nepilnametį sūnų V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam taip pat reikia teikti išlaikymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog vaikų išlaikymui šiuo metu reikalinga didesnė pinigų suma dėl pasikeitusių jų poreikių. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, bei aplinkybę, kad jis sukūrė kitą šeimą ir augina kitą nepilnametį sūnų, atsakovas neturi galimybių skirti 200 EUR dydžio kas mėnesį mokamo periodinio išlaikymo kiekvienam vaikui ir sutinka teikti 150 EUR dydžio išlaikymą, o ateityje, pagerėjus finansinei padėčiai, geranoriškai teikti didesnį išlaikymą vaikams.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokato padėjėja E. A. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad turi būti vertinami vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ir tai, ar pasikeitė aplinkybės nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas. Pagal pateiktas deklaracijas matosi, kad atsakovo pajamos 2017 m. sumažėjo, nes derlius buvo prastas dėl orų sąlygų, ūkininkauja dviejuose sklypuose. Dėl derliaus žlugimo praeitais metais yra vieša informacija, todėl kitų įrodymų pateikti nereikia. Turtas, kurį įsigijo atsakovas, yra įgyti iš pinigų, kuriuos jis gavo pardavęs santuokinį turtą, ieškovei išmokėjo tokio pat dydžio kompensaciją. Apie gautas subsidijas atsakovas yra nurodęs pajamų deklaracijoje. Ar atsakovas yra ūkininkas, negali patvirtinti. Verčiasi grūdinių kultūrų auginimu, kitu laiku prižiūri sūnų, kitur nedirba. Atsakovas nurodė visas pajamas. Pagal teismų praktiką, reikia žiūrėti, kiek turi išlaikytinių – atsakovas turi dar vieną vaiką. Nėra pateikta objektyvių duomenų, kad L. G. išleidžia 1043 Eur, kai tuo tarpu jos pajamos iš viso yra 1146 Eur. Pagal čekius yra įtrauktos prekės, kurios naudojamos ne vienerius metus. Odontologo paslaugos buvo vienkartinės – uždėjus breketus, dantys sutvarkyti, todėl šių išlaidų negalima pridėti prie kiekvieno mėnesio. Pažymi, kad įtrauktos tokios išlaidos, kaip žemės mokestis, namo draudimas, ieškovė turi pati prisiimti tokių paslaugų apmokėjimą, nes ji yra savininkė. Atsakovas sutinka mokėti po 150 Eur kiekvienam vaikui, nes jo manymu, vaikų poreikiai pakilo iki šios sumos. Nesutinka, kad pirmokui būtina skirti 90 Eur dienpinigiams. Atsakovas nebendrauja su vaikais, nes tarp šalių yra gilus konfliktas. Atsakovo nuomone, 500 Eur vienam vaikui atostogoms yra per didelė suma. Ieškovė pateikė išlaidų suvestinę, o ne poreikių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Nustatyta, kad šalys turi nepilnamečius vaikus M. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir U. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena su ieškove motina L. G.. Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimu šalių santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta – panaikintas santuokos, įregistruotos 2002-09-14 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, apskaitos įrašas Nr. 1857. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-20 įsakymu sūnui M. G. ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 įsakymu sūnui U. G. iš atsakovo buvo priteista kiekvienam vaikui po 350 Lt (101 Eur) išlaikymo suma, mokama kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Ieškovė L. G. prašo padidinti vaikams iš atsakovo J. G. priteistą išlaikymo dydį, nes nuo teismo įsakymais priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams praėjo daug metų, padidėjo augančių nepilnamečių sūnų minimalūs poreikiai visapusiškam vystymuisi, padidėjo vaikų priežiūros išlaidos, pasikeitė (išaugo) prekių ir paslaugų kainos, taigi nuo teismo įsakymų priėmimo dienos iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų išlaikymo galimybės ir sąlygos.
Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. CK 3.201 str. nuostatos numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat jei yra pasikeitę vaiko poreikiai.
Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Vaikui augant, didėja ir išlaidos vaiko poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.), kuris bylos nagrinėjimo metu yra 400 EUR. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, procesiniai sprendimai, kuriais vaikų išlaikymui buvo priteista po 101,00 Eur (350 Lt) kiekvienam, buvo priimti 2008-02-20 (dėl M. G. išlaikymo) ir 2011-03-31 (dėl U. G. išlaikymo). Šiuo metu M. G. lanko 8 klasę, o U. G. pradėjo mokytis 1 klasėje, todėl darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų poreikiai neabejotinai išaugo.
Nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, tai yra ieškove, kuri užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą, rūpinasi kasdieniniu vaikų poreikių tenkinimu, tai yra ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, higienai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė nurodė, kad priteisto išlaikymo sumos, išaugus vaikų poreikiams, nepakanka net patiems minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad abu vaikai lanko futbolo treniruotes Palangos sporto centre. Ieškovės atstovas nurodė, jog dėl aktyvios vaikų fizinės veiklos vaikams reikalingas pagerintas, daug kalorijų ir vitaminų turintis maistas, todėl ieškovė kiekvienam vaikui maistui išleidžia apie 200,00 Eur per mėnesį. Treniruotėms būtina speciali apranga, avalynė. Ieškovė nurodė, kad M. G. turėjo traumą. Iš jos pateiktų dokumentų matyti, kad dėl sveikatos problemų jis gydėsi Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“, jam buvo teikiamos individualios kineziterapeuto paslaugos. Vaikams buvo reikalingas odotologinis gydymas. Taip pat, M. G. turi regėjimo problemų, nešioja akinius, turi kitų sveikatos sutrikimų. U. G. turi kalbos sutrikimų, lankosi pas logopedą. Vaikams būtinos mokymosi, ugdymo priemonės, kuriomis taip pat tenka rūpintis ieškovei. M. G. mokymuisi būtinas ir kompiuteris. Ieškovė rūpinasi ir vaikų laisvalaikiu, pramogomis, kultūriniu lavinimu, kartu lanko kino teatrus, spektaklius. Ieškovė detalizavo, kad 2018 m. vasario mėnesį vaikų poreikiams išleido ne mažiau, kaip 1575,20 Eur, kovo mėn. – 1011,42 Eur. Ieškovė nurodo, kad be darbo pagrindinėje darbovietėje, užsiima individualia veikla bei gauna pajamų iš žemės ir didžiąją dalį gaunamų pajamų skiria vaikų poreikiams, prie kurio atsakovas, be teismo priteisto išlaikymo, papildomai neprisideda.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. G. yra sudaręs kitą santuoką, turi sūnų V. G., gimusį 2011-11-04. Atsakovo pajamas sudaro vykdoma ūkinė veikla. Pagal pateiktas metines pajamų deklaracijas matyti, kad gaunamos pajamo 2017 m. sumažėjo (2015 m. atsakovas deklaravo gavęs 8029 Eur, 2016 m. – 10529,26, o 2017 m. – 2800 Eur). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi tris žemės sklypus: du – (duomenys neskelbtini) k., Palomenės sen., Kaišiadorių raj., bei vieną – (duomenys neskelbtini), Kaune, be to, jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2016-08-16 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas tvirtina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, tačiau pateikia tik dalį šią padėtį atspindinčių duomenų – atsakovas nepateikė išrašų iš banko sąskaitų, kad jose neturi sukaupęs indėlių, taip pat duomenų apie turimą kilnojamąjį turtą. Nepateikia duomenų ir apie savo sutuoktinės D. G. turimą turtą bei gaunamas pajamas. Taigi, atsakovo pateikti duomenys neparodo jo tikrosios turtinės padėties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų ar kitokių specialiųjų poreikių. Atsakovo atstovė teigia, kad atsakovo pajamos žymiai sumažėjo dėl nepalankių oro sąlygų, dėl kurių derlius buvo prastas, o atsakovas verčiasi tik ūkine veikla ir kito nuolatinio darbo neturi. Tačiau iš pateiktų pajamų deklaracijų matyti, kad šis pajamų sumažėjimas yra tik laikino pobūdžio, ankstesnėse deklaracijose atsakovas nurodė gavęs žymiai didesnes pajamas, taigi nepaneigta, jog atsakovas ateityje gali gauti didesnes pajamas. Kita vertus, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų ar kitokių specialiųjų poreikių, turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, todėl teismas atsakovo turtinę padėtį vertina vaikų interesų naudai, t.y. laiko, kad abu tėvai turi vienodas galimybes išlaikyti savo vaikus. Būdamas sveikas ir darbingas, J. G. turi galimybę gauti didesnes pajamas, kaip ir ieškovė, užsiimti papildoma veikla ar rasti geriau apmokamą darbą, ir teikti tokį išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Taigi, jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovas vaikų išlaikymui neturėtų galimybių teikti CK 6.461 str. 2 d. įtvirtintą minimalaus dydžio išlaikymą – kiekvienam vaikui po pusę vieno mėnesio minimalios algos, nenustatyta.
Nuo 2018 metų sausio mėnesio padidėjusi minimali mėnesinė alga (400,00 Eur) sąlygoja, kad šalių vaikams mažiausiai turėtų būti priteisiama kiekvienam po 200,00 Eur. Vadinasi, visapusiškam vystymuisi kiekvienam vaikui reikalingas išlaikymo dydis sudaro mažiausiai po 200,00 Eur. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, todėl akivaizdu, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ateityje tik didės. Svarbu įvertinti ir tai, kad vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaikus, nes tik jai tenka nuolatinė vaikų priežiūra ir kasdienis materialinis vaikų aprūpinimas. Be to, išlaikymas M. G. buvo priteistas 2008 m., kai šiam buvo tik 5 metai, o U. G. – 2011 m., kai jis buvo vos vienerių metų amžiaus, taigi, akivaizdu, jog augant vaikams, auga ir jų tiek kasdieniai, tiek specialieji poreikiai, tai yra didėja išlaidos ne tik maistui, rūbams, bet atsiranda papildomų išlaidų vaikų lavinimui bei kitiems būtiniems vaikų poreikiams, kurie paprastai tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ir kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė ir ekonominė situacija šalyje, tai yra padidėjo kainos ne tik maistui, rūbams, bet ir kitoms prekėms.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, tai, kad nuo teismo sprendimų, kuriais iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams, priėmimo praėjo atitinkamai dešimt ir septyni metai, šiuo metu M. G. yra beveik 15 metų, U. G. – 8 metai, abu vaikai lanko mokyklą, neabejotinai, kad paaugo šalių vaikų poreikiai, todėl teismo sprendimu priteista suma išlaikymui yra akivaizdžiai per maža ir jos nepakanka net patiems minimaliausiems jų poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, Lietuvos teismų formuojamą praktiką, kad vaiko išlaikymo būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 400 EUR, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant teismo sprendimais priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams – sūnums M. G. ir U. G. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.), todėl šis ieškovės
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikams periodiniais mokėjimais sudaro 53,00 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 6 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina antroji šalis, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurio pagrįstos pateiktu susitarimu su advokatu ir pinigų priėmimo kvitu (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2008-02-20 įsakymu nepilnamečiam vaikui M. G. ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-03-31 įsakymu nepilnamečiam vaikui U. G. priteistą po 350 Lt (101 Eur) išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir U. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos (t.y. 2018-01-15) iki M. G. ir U. G. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę L. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) ieškovei L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.