- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-335-109/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-24797-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- akcine bendrove „Lietuvos draudimas“, S. J.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovo atstovei N. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. ir atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2507-717/2010 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui su trečiaisiais asmenimis akcine bendrove „Lietuvos draudimas“, S. J. dėl neturtinės žalis atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. ieškiniu (b. l. 3-8) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato 48 274 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1800 Lt turėtų nuostolių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju dėl 2007-02-13 autoįvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo. 2009 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą paskelbė nuosprendį, kuriuo pripažino kaltu S. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d. ir pritaikius BK 38 str. atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi byla buvo nutraukta ieškovui susitaikius su kaltinamuoju, pareikštas civilinis ieškinys civiliniam atsakovui Kauno apskrities VPK paliktas nenagrinėtu, o ieškovui palikta teisė dėl padarytos žalos kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Dėl Kauno apskrities VPK tuometinio Kauno rajono PK darbuotojo S. J. kaltės ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios dalį (turinę žalą) jam atlygino pats S. J. bylos nagrinėjimo teisme metu susitaikant ir prašant kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi žala pilnai nėra atlyginta, ji priteistina iš atsakovo Kauno apskrities VPK.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu (b. l. 64-68) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui V. B. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 28 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1 800 Lt nuostolių ir 570 Lt advokato atstovavimo išlaidų, viso 30 643,60 Lt, priteisė valstybei iš ieškovo V. B. valstybei 13 Lt, iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 19,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas iš baudžiamosios bylos ir civilinės bylos medžiagos nustatė, jog ieškovas įrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo (CPK 178 straipsnis), tačiau, atsižvelgdamas į šios žalos pobūdį, mąstą, teismas vertino jos dydį vadovaudamasis teismine praktika. Teismas nurodė, kad autoavarijos metu ieškovui buvo sužaloti vidaus organai, dėl ko įvyko vidinis kraujavimas, hemoraginis šokas, kas rodo, kad stipriai buvo sumuštas visas kūnas. Akivaizdu, kad dėl tokio stipraus kūno sumušimo ieškovas kentė didelius skausmus. Iki į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, reikėjo laukti beveik valandą laiko, nes greitosios pagalbos mašina pasiklydo ir ilgai ieškojo avarijos vietos. Taip pat užtruko ieškovo medicininė apžiūra nuvežus jį į klinikas. Užtrukus medicininės pagalbos suteikimo laikui, ieškovas buvo priverstas ilgai kęsti fizinį skausmą. Iki operacijos jo būklė buvo kritiška, pavojinga gyvybei. Jis jautė, kad gali neišgyventi. Ieškovas dvasinius išgyvenimus patyrė ir po operacijos, kai jį turėjo slaugyti neįgali žmona, kuriai pačiai reikalinga kito asmens pagalba, kai jis negalėjo rūpintis savo sergančiu senu tėvu jo priešmirtiniu gyvenimo laikotarpiu, negalėjo su tėvu atsisveikinti prieš jo mirtį. Taip pat ieškovas patiria pastovius išgyvenimus iki šiol, t. y. dėl to, kad jis prarado fizines jėgas, palyginti su ta būkle, kuri buvo iki avarijos. Jam reikalinga kito kolegos pagalba darbe, o dėl to jis jaučiasi nepatogiai, suprasdamas, kad jis apsunkina savo kolegą. Dėl to jis jaučia pažeminimą, stipriai emociškai išgyvena. Dėl nurodytų aplinkybių sutriko jo emocinė būsena, sutriko miegas, jis papildomai gydosi, naudoja medikamentus. Spręsdamas žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo gaunamas atlyginimas yra apie du tūkstančiai litų, jis išlaiko nedarbingą neįgalią žmoną, dėl prastos sveikatos būklės negali imtis papildomų darbų, prarado klientus kaip veterinarijos gydytojas. Taip pat atsižvelgė į tai, kad šiuo metu yra sunki ir atsakovo kaip vidaus reikalų sistemos institucijos finansinė būklė, todėl laikė, kad ieškovui turėtų būti atlyginta 30 000 Lt neturtinė žala, iš jos atimant 1 726,40 Lt neturtinę žalą, atlygintą AB „Lietuvos draudimo“. Teismas atmetė atsakovo motyvus, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos buvimo fakto bei atsakovo ir trečiojo asmens S. J. motyvą, kad tretysis asmuo S. J., sumokėdamas baudžiamoje byloje 7 000 Lt ieškovui, pilnai su juo atsiskaitė.
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai (b. l. 71-73). Nurodė, kad yra netekęs 30 proc. darbingumo, tai sukelia papildomas problemas tiek šeimoje, tiek darbe, dėl patirtų traumų negali pilnavertiškai gyventi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau netiksliai įvertino patirtos žalos dydį. Lietuvos aukščiausiasis teismas (Teismų praktika Nr. 29) pažymėjo, kad neturtinės žalos nustatymas ir jos piniginis įvertinimas yra sąlyginio pobūdžio ir teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ženkliai mažesnį neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu yra sunki ir atsakovo kaip vidaus reikalų sistemos institucijos finansinė būklė. Tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų apie atsakovo finansinę padėtį. Be to ieškovas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino ir ieškinyje nurodė, kokia pinigų suma galėtų bent iš dalies kompensuoti jo patirtus fizinius skausmus, išgyvenimus, darbingumo praradimą, nepatogumus ir kt. Prašoma priteisti suma nėra nepagrįstai didelė, todėl negali iš esmės pažeisti atsakovo turtinių interesų. Teismas nepakankamai įvertino apelianto, kaip nukentėjusiojo fizinio asmens interesus, neįvertino pagrindinį kriterijų, t. y. kad pakankamai neatsižvelgė į patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b. l. 69-70). Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai išsiaiškinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius materialines teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Nurodė, kad iš bylos duomenų ir ieškovo parodymų matyti, kad ieškovas po eismo įvykio patyrė sužalojimus, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovo sveikatos sutrikdymo fakto atsakovas neginčija. Ginčijamas klausimas dėl ieškinio dydžio. Ieškovas po eismo įvykio buvo paguldytas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir po 9 dienų išrašytas namo. Daugiau į gydytojus nesikreipė, gydėsi savarankiškai. Invalidumo neturi. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl eismo įvykio atsirado kokių nors pasekmių, nepateikė. Dėl nurodytų priežasčių teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, sutriko jo emocinė būsena, miegas, jis papildomai gydosi, vartoja medikamentus, sumažėjo jo pajamos, nepagrįstai vadovavosi ieškovo parodymais, nes šie parodymai buvo tik žodiniai, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Kiekvienas civilinis ieškinys turi būti grindžiamas rašytiniais įrodymais, kurių ieškovas nepateikė ir neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto. Be to, teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, neatsižvelgė į tai, kad tretysis asmuo nusikalstamą veiką padarė neatsargia kaltės forma, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Tretysis asmuo S. J. atlygino ieškovui už jam padarytą žalą dėl eismo įvykio ir turėtas išlaidas dėl bylinėjimosi - iš viso 7 000 Lt, ir su juo susitaikė (Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendis). Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovui už padarytą neturtinę žalą išmokėdamas 1 726,40 Lt. Be to apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1 800 Lt advokato, atstovavusio baudžiamojoje byloje, atlyginimo išlaidų. Advokato atlyginimo išlaidos negali būti priteisiamos naujoje civilinėje byloje, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (CPK 98 str.). Teismas, priimdamas sprendimą, net nenurodė, kokiu įstatymu vadovavosi priteisdamas iš atsakovo 1 800 Lt advokato, atstovavusio baudžiamojoje byloje, atlyginimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais (b. l. 80-81).
Ieškovas V. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 82-84).
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas šioje byloje - teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atveju atlyginimą nukentėjusiajam, aiškinimas ir taikymas. Ginčas iš esmės kilęs dėl neturtinės žalos dydžio.
Ieškovas neturtinę žalą kildina iš atsakovo buvusio darbuotojo, padariusio avariją, kurios metu buvo sužalota ieškovo sveikata, padarytos žalos.
Ieškovas apeliaciniu skundu pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino pinigais apelianto neturtinio pobūdžio praradimus, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą bei jo šeimos išgyvenimus dėl jo sužalojimo. Atsakovas skunde nurodo, kad atsakovo buvęs darbuotojas S. J. atlygino ieškovui už jam padarytą žalą dėl eismo įvykio ir turėtas išlaidas dėl bylinėjimosi - iš viso 7 000 Lt, ir su juo susitaikė, AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovui už padarytą neturtinę žalą išmokėdamas 1 726,40 Lt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad ieškovui neturtinė žala padaryta dėl atsakovo įvykdyto nusikaltimo ieškovo sveikatai, todėl teismas teisingai nustatė, kad neturtinė žala turi būti priteista iš atsakovo.
Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaro fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis.
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius (ieškovas) privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijaus sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, kaltės forma. Nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas nusikaltimą padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Kaip jau buvo paminėta, neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų bei paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Kadangi ieškovo išgyvenimai sukelti dėl jam gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, teismas sprendžia, kad jo išgyvenimai yra dideli. Nepaisant to atsižvelgtina ir į tas aplinkybes, kad ieškovas po eismo įvykio buvo paguldytas į Kauno medicinos universiteto klinikas ir po 9 dienų išrašytas namo, duomenų, kad buvo kreiptasi dėl patirto sužalojimo į gydytojus, nėra, invalidumas nenustatytas.
Teisėjų kolegija, sprendžia, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus ieškovo sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus duomenis, civilinėje byloje esančią medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad autoavarijos metu ieškovui buvo sužaloti vidaus organai, dėl ko įvyko vidinis kraujavimas, hemoraginis šokas, kas rodo, kad stipriai buvo sumuštas visas kūnas. Todėl akivaizdu, kad dėl tokio stipraus kūno sumušimo ieškovas kentė didelius skausmus. Iki į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, reikėjo laukti beveik valandą laiko, nes greitosios pagalbos mašina pasiklydo ir ilgai ieškojo avarijos vietos. Taip pat užtruko ieškovo medicininė apžiūra nuvežus jį į klinikas. Užtrukus medicininės pagalbos suteikimo laikui, ieškovas buvo priverstas ilgai kęsti fizinį skausmą. Iki operacijos jo būklė buvo kritiška, pavojinga gyvybei. Jis jautė, kad gali neišgyventi. Ieškovas dvasinius išgyvenimus patyrė po operacijos, kai jį turėjo slaugyti neįgali žmona, kuriai pačiai reikalinga kito asmens pagalba, kai jis negalėjo rūpintis savo sergančiu senu tėvu jo priešmirtiniu gyvenimo laikotarpiu, negalėjo su tėvu atsisveikinti prieš jo mirtį. Taip pat ieškovas patiria pastovius išgyvenimus dėl to, kad jis prarado fizines jėgas, palyginti su ta būkle, kuri buvo iki avarijos. Jam reikalinga kito kolegos pagalba darbe, o dėl to jis jaučiasi nepatogiai, suprasdamas, kad jis apsunkina savo kolegą. Jaučia pažeminimą, emociškai stipriai išgyvena. Dėl nurodytų aplinkybių sutriko jo emocinė būsena, miegas, jis papildomai gydosi, naudoja medikamentus. Šiems argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Tik liudytojais apklausti ieškovo bendradarbiai patvirtino, kad ieškovas po įvykio pasikeitė, tapo uždaresnis, nervingesnis (b. l. 8, 9). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2007 m. balandžio 20 d. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatė, kad ieškovas yra netekęs 35 proc. darbingumo, yra darbingas, rekomenduojama dirbti pagal turimą kvalifikaciją 6 ir daugiau valandų per dieną ar penkias dienas per savaitę, suteikiant papildomas 15 min. pertraukas kas 3 valandos (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00194-07, 2 t. b. l. 117).
Nagrinėjant civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dabartinę jo sveikatos būklę bei po sužalojimo išlikusius liekamuosius reiškinius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad po patirto sužalojimo autoavarijoje invalidumas jam nenustatytas.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimti, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kurie kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Volniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. rugienė v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-604/2005, kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas ginčo teisiniam santykiui reikšmingas faktines aplinkybes: sužalojimų pobūdį - ieškovui dėl atsakovo buvusio darbuotojo sužalojimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikimas, jo patirtą didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sužalojimo pasekmes, - šiuo metu yra darbingas, atsakovo kaltės formą - ieškovas buvo sužalotas dėl kito asmens neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), atsakovo kaip valstybės institucijos turtinę padėtį, atsižvelgdama į teisminę praktiką, ir siekdama nustatyti kiek įmanoma sąžiningesnį ir teisingesnį atlygintinos žalos dydį kartu nepažeidžiant tiek ieškovo, tiek atsakovo teisinės interesų pusiausvyros, mano, kad teismo priteista neturtinė žala ieškovui yra adekvati jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, fiziniam skausmui.
Atsakovas skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu priteisti 1 800 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, atlyginimą, nurodydamas, kad šis klausimas turėjo būti išnagrinėtas pačioje baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovo argumentą, kadangi išlaidos, patirtos dėl atsakovo buvusio darbuotojo, trečiojo asmens padarytų neteisėtų veiksmų ir patirtos dėl jo kaltės, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, gynėjo dalyvavimą procesiniuose veiksmuose ir procesinių dokumentų rengimą, turi būti atlygintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-293/2006, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
Dėl virš nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinius skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.