- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-528-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34784-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Z. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., antstolė J. B., antstolė D. P., J. A. – V., UAB „Junesta“, V. K., KU „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolė P. K., antstolė V. M., antstolė D. M., G. I., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, AB „Medicinos bankas“, antstolis A. B., antstolis V. M., 719-oji GSNB, E. B., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, M. D., antstolė I. B., L. A., antstolė N. Š., antstolis S. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Z. kreipėsi su skundu dėl antstolio R. V. veiksmų. Nurodė, kad 2013-09-19 gavo antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei turto pardavimo iš varžytynių aktą. Skunde nurodė, kad nesutinka su antstolio vykdytomis varžytinėmis, apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis bei išieškotų lėšų paskirstymu. Skundo motyvų nepateikė visiškai.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2013-10-18 Patvarkymu dėl 2013-10-08 skundo netenkinimo atsisakė patenkinti pareiškėjos I. Z. skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad vykdo tris Vilniaus m. 22 notarų biuro, Vilniaus r. apylinkės teismo, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. JS-302, Nr. 2-2200-723, Nr. 245V/2008 dėl skolos išieškojimo iš I. Z. trečios eilės išieškotojams J. A. – V. bei KU „Vilniaus taupomoji kasa“, taip pat antstolių patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo. Nurodė, kad skolininkės I. Z. skundas neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų dėl procesinio dokumento formos, turinio ir egzempliorių skaičiaus. Be to, skundas yra abstraktus, be jokių motyvų ir įrodymų. Jame nenurodyta, kokie konkretūs įstatymai yra pažeisti, t. y. kodėl antstolio procesiniai veiksmai skundžiami. Todėl skundas negali būti tenkinamas. Antstolio nuomone, skundas turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis – siekimas vilkinti išieškojimo procesą bei išvengti atsakomybės prieš kreditorius, kadangi pareiškėja nuolat teikia skundus antstoliui ir teismams. Antstolis pažymėjo, kad visi procesiniai dokumentai priimti, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, taip pat atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus ir įkainius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos I. Z. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmetė. Kadangi pareiškėjos skundas abstraktus, be jokių motyvų ir įrodymų, jame nenurodyta, kokie patvarkymai skundžiami, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja nesutinka su išieškotų lėšų paskirstymu ir apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, sprendė, kad skundžiamas 2013-09-12 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, kuriuo išieškotos 35 346,7 Lt lėšos paskirstytos išieškotojams bei antstoliui R. V. apskaičiuotos 1 877,2 Lt vykdymo išlaidos. Teismas pažymėjo, kad išieškotinas sumas nustato ir priteisia teismas sprendimu, taip pat notaras vykdomuoju įrašu, kitos institucijos savo sprendimais, o antstolis juos tik vykdo, t. y. išieško minėtas sumas (CK 586 str., 587 str.). 2013-09-12 patvarkyme nurodyta 35 346,7 Lt suma yra apskaičiuota, prijungus antstolių patvarkymus prie išieškojimo dėl lėšų išieškojimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nesutikimo su išieškomomis lėšomis nepagrindė jokiais įrodymais ir net nesuformulavo tinkamo reikalavimo, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėja nesutinka su minėtu aktu. Vykdymo išlaidos nuo išieškotos sumos buvo paskirstytos vadovaujantis CPK 753, 754 straipsniuose nustatyta tvarka. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Jos 53 punkte nurodyta, kaip apskaičiuojamos sumos pagal formulę. Taigi teismas sprendė, jog 2013-09-12 patvarkymu, paskirstant 35 346,7 Lt sumą, nebuvo pažeistos civilinio proceso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normos. Dėl neteisingo vykdymo išlaidų apskaičiavimo pareiškėja taip pat nepateikė jokių argumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog ji nesutinka su turto pardavimu iš varžytynių, nėra aiškus, kadangi pareiškėja nenurodė nei kada, nei kokios varžytynės buvo, neaišku, ar praleistas apskundimo terminas, todėl teismas šiuo klausimu apskritai nepasisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Z. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad antstolis R. V. dar nuo 2008-01-03 vykdo išieškojimą pagal kelis kreditoriaus KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateiktus vykdomuosius raštus. Gavęs šio kreditoriaus prašymą dėl priverstinio turto išieškojimo, antstolis net nepatikrinęs skolos pagal vykdomąjį raštą pagal vekselį teisėtumo, uždėjo areštus tiek sąskaitoms, tiek kilnojamajam, tiek nekilnojamajam turtui. Arešto mastas buvo kelis kartus didesnis nei išieškoma suma. Pareiškėjos teigimu, antstolis tokiu būdu pažeidė CPK 651 str. 2 d. 8 p., 654 str. Apie tokius antstolio veiksmus pasisakyta civilinėse bylose Nr. 2-1223-431/2010 bei Nr. 2A-523/2011. Be to, antstolis padarė nusižengimą, neužbaigdamas vykdomosios bylos. Apie tai Vilniaus m. 3 apylinkės teismas pasisakė dar 2009 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-521-614/2009. Tokie antstolio veiksmai sąlygojo tai, kad pareiškėja yra pateikusi teismui prašymą dėl jos, kaip fizinio asmens, bankroto bylos iškėlimo. CPK 664 str. 2 d. numatyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Taigi antstolis, pirmiausiai išieškodamas iš nekilnojamojo turto, pareiškėjos teigimu, ignoruoja įstatymą. Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 7 000 Lt, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 Lt. Todėl antstolio vykdytos varžytinės yra anuliuotinos kaip neteisėtos, ir turto pardavimo iš varžytynių aktas naikintinas.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos I. Z. skundas dėl antstolio R. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Pareiškėja I. Z. atskirajame skunde, priešingai nei skunde dėl antstolio veiksmų, nebenurodė, jog nesutinka su išieškotų lėšų paskirstymu bei apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, ir skundu teismo prašo panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Tačiau visos apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, grindžiant antstolio vykdytų varžytynių neteisėtumą, byloje yra naujos, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Kadangi, kaip jau buvo minėta, nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, CPK 306 str. 2 d. taikytina ir šiuo atveju.
Nežiūrint to, teismas turi patikrinti, ar vykdant varžytines nebuvo pažeisti esminiai teisės normų reikalavimai, susiję su varžytynių organizavimu ir vykdymu. Nagrinėjamu atveju varžytinės buvo organizuotos elektroniniu būdu. Susipažinęs su vykdomąja byla apeliacinės instancijos teismas teisės normų pažeidimų dėl kurių būtų galima tenkinti pareiškėjos reikalavimus, nenustatė.
Pareiškėja nurodo, jog antstolis areštavo keliskart daugiau turto nei reikia išieškojimui, tačiau, kaip matyti iš patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, parduoto turto neužteko išieškojimams padengti.
Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjos teiginys, jog ji nesutinka su turto pardavimu iš varžytynių, nėra aiškus, nes reikalavimas yra nemotyvuotas, nesuformuluotas ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdymo veiksmai pareiškėjos, kaip skolininkės, atžvilgiu skirtingų antstolių atliekami daugeliui išieškotojų. Vien antstolis R. V., kurio veiksmus pareiškėja skundžia, vykdo tris Vilniaus m. 22 notarų biuro, Vilniaus r. apylinkės teismo, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. JS-302, Nr. 2-2200-723, Nr. 245V/2008 dėl skolos išieškojimo iš I. Z. trečios eilės išieškotojams J. A. – V. bei KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Vykdomojoje byloje yra pateikti net 29 kitų antstolių prisijungimai prie išieškojimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks antstolio įgaliojimus viršijantis veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Esant tokiam griežtam antstolio veiklos reglamentavimui, kiekvienas vykdymo proceso veiksmas antstolio įforminamas tam tikru oficialiu dokumentu, o dėl jo ydingumo turi būti pateikti aiškūs ir svarūs argumentai, tačiau pareiškėja pirminiame skunde nepateikė visiškai jokių argumentų pagrindžiančių savo skundą ir jį padavė, labiau tikėtina, tik siekdama stabdyti išieškojimo procesą, tačiau toks pareiškėjos elgesys šiuo atveju vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Pareiškėjos I. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.