Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, baudžiamosios bylos Nr. 1-568-795/2016, kurioje E. S. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje ir 235 straipsnio 3 dalyje, padarymu, parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla Nr. 1-568-795/2016, kurioje E. S. kaltinamas tuo, kad pateikė melagingą pranešimą apie sunkų nusikaltimą bei parodė nepagarbą teismui:

2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, esančiai Rinktinės g. 5A, Vilniuje, pateikė 2016 m. sausio 5 d. pranešimą, kuris nagrinėjimui 2016-01-25 gautas Klaipėdos apygardos prokuratūroje, esančioje Vilties g. 12, Klaipėdos m., apie advokato D. Ž., prokuroro A. S. ir teisėjos A. S. padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-128-380/2013, kuriame, raštu patvirtinęs, jog yra susipažinęs ir jam suprantama teisinė atsakomybė pagal LR BK 235 str., siekdamas viešai paniekinti ir pažeminti Klaipėdos apygardos teismą bei šio teismo teisėją A. S. dėl jų veiklos vykdant teisingumą, kaltindamas teisėją, advokatą bei prokurorą nebūtomis korupcinėmis veikomis, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdamas, kad „...dėl neteisėto neveikimo advokatas D. Ž. mano atžvilgiu padarė tyčinį nusikaltimą pagal LR BK 229 str.“, „...prokuroras A. S. nusikalstamai piktnaudžiavo siekiant turtinės ar kitokios naudos ir savo neteisėtu neveikimu slėpė minimo advokato veiką“, „...teisėja (...) nusikalstamai piktnaudžiavo siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tyčia slėpė nusikaltimą, suvokiant, kad dėl savo ir advokato neteisėto neveikimo atsiras numatyti padariniai, kurių norėjo", „...minimus valstybės tarnautojus sieja korupciniai ryšiai, kurie veikė bendrai iš anksto susitarę ir buvo pasiskirstę vaidmenimis, kas ką darys, ko nedarys ir už tokį neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant pareigas manau gavo ir kyšį“, „...teisėja A. S. suinteresuotai, tačiau nevaržomai vedė šališką ir nusikalstamą bylos nagrinėjimą, kurioje paslėpė ir tariamo nukentėjusiojo J. V. padarytą nusikaltimą pagal LR BK 235 str., kuris pateikė melagingą 2011 m. spalio 7 d. pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus teisme, kaip nukentėjęs asmuo, kuris pasisavino ir daiktus, kurie jam nepriklauso. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas suklastojo teismo protokolą, paslėpė esminį teismo atlikto veiksmo faktą, pakeitė turini bei rezultatus, sunaikino turinčius įrodomosios reikšmės rašytinius įrodymus ir kitus su tuo susijusius dalykus, taip pat nusikalstamu būdu įgytus daiktus“, „...byloje atsirado suklastoti įrodymai taip teisėja galutinai paslėpė nusikalstamas veikas kartu padėjo išvengti teisinės atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams“. Tokiu būdu E. S., teigdamas, kad jo bylą nagrinėjusi teisėja, advokatas ir prokuroras piktnaudžiavo siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos, pateikė melagingą pranešimą apie padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 2 d., ir taip viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius Klaipėdos apygardos teismą bei Klaipėdos apygardos teismo teisėją A. S. dėl jos veiklos.

Byla perduotina pagal teismingumą.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnį, baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado įstatymo numatyti padariniai. Taigi įstatymas formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju jos padarymo vietą sieja su atitinkamų veiksmų padarymo ar neveikimo vieta, o materialios nusikalstamos veikos sudėties atveju – su baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo vieta.

BK 232 ir 235 straipsnių sudėtys yra formalios, todėl nusikalstamos veikos padarymo vieta yra nusikalstamų veiksmų padarymo ar neveikimo vieta (melagingo pranešimo apie sunkų nusikaltimą, užgauliai pažeminusio teismą, vieta). Prokuroro kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis E. S. nusikaltimų padarymo metu atliko ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose E. S. kaltinamas tuo, kad 2016 m. sausio 5 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7-2, Marijampolė, parašė ir 2016 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, esančiai Rinktinės g. 5A, Vilniuje, išsiuntė pranešimą apie advokato D. Ž., prokuroro A. S. ir teisėjos A. S. padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-128-380/2013, kuriame, raštu patvirtinęs, jog yra susipažinęs ir jam suprantama teisinė atsakomybė pagal LR BK 235 str., siekdamas viešai paniekinti ir pažeminti Klaipėdos apygardos teismą bei šio teismo teisėją A. S. dėl jų veiklos vykdant teisingumą, kaltindamas teisėją, advokatą bei prokurorą nebūtomis korupcinėmis veikomis, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi E. S. melagingą pranešimą apie sunkų nusikaltimą pateikė ir tokiu būdu viešai raštu pažemino teisėją ir teisingumą vykdantį teismą, Vilniaus mieste, todėl baudžiamoji byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui ir perduodama šiam teismui pagal teismingumą.

Nors E. S. kaltinamas pažeminęs Klaipėdos apygardos teismą ir teisėją, vykdantį teisingumą ir visi prokuroro pateiktame sąraše nurodyti į teisiamąjį posėdį šauktini liudytojai gyvena Klaipėdos mieste ar Klaipėdos rajone, tačiau BPK 226 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika ir galimybės nagrinėti bylą pagal liudytojų (nukentėjusiųjų) gyvenamą vietą įstatymas nenumato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 2 dalį, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje E. S. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje ir 235 straipsnio 3 dalyje, perduoti pagal teismingumą Vilniaus apylinkės teismui.

Nutartį per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.