Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, spręsdamas Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1898-104/2010 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui G. D. , dalyvaujant trečiajam asmeniui S. M. , dėl skolos priteisimo nagrinėjimo ir šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 2-1898-104/2010 Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui kartu su byla buvo perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1898-104/2010 nagrinėjimo. Rašte nurodyta, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1898-104/2010 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui S. M. . 2010 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu atsakovas G. D. pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši nuostata įtvirtina asmens teisės į tinkamą teismo procesą principą, kuris apima ir teismo nešališkumą. Lietuvos Respublikoje galiojantis Civilinio proceso kodeksas, įtvirtindamas, jog teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 str.), numato galimybę šio civilinio proceso principo įgyvendinimą užtikrinti įvairiomis procesinėmis priemonėmis, tame tarpe ir nusišalinimu arba nušalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai).

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjam civilinė byla Nr. 2-1898-104/2010 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui G. D. dėl 250 000 Lt skolos priteisimo (tretysis asmuo - S. M. ). Ieškovą M. M. šioje byloje atstovauja advokatas G. B. . Bylos nagrinėjimo metu 2010 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje atsakovas G. D. pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui, nes ieškovas yra pasakęs, kad „turi Vilniaus apygardos teisme dirbusį asmenį, t.y. advokatą G. B., kuris koja paspyręs gali išversti visas Vilniaus apygardos teismo duris“. Be to, atsakovas Vilniaus apygardos teismui pareikštą nušalinimą taip pat grindė ir jo visam turtui pritaikytu areštu, dėl ko jis neturi pagrindo pasitikėti bylą nagrinėjančiu teismu.

Kadangi galiojančiose Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo redakcijose nėra nustatyta konkrečių ribojimų advokatu tapusiam buvusiam teisėjui atstovauti savo klientus teismuose, todėl sprendžiant nagrinėjamą klausimą turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, kurios taikomos ir teisminėse institucijose dirbusiems pareigūnams (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 d.). Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Taigi nurodyta įstatymo norma nustato su atstovavimu susijusį vienerių metų ribojimą. Ši nuostata reiškia, jog, pasibaigus vienerių metų terminui, buvusio teisėjo ir tame teisme dirbančių teisėjų bendrų interesų, galinčių sukelti abejonių teisėjų šališkumu, prezumpcija nebegalioja, o asmuo, siekiantis pagrįsti galimą teisėjų šališkumą nurodytu pagrindu, turi nurodyti tokias faktines aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti šių teisėjų nešališkumu, pavyzdžiui, nurodyti aplinkybes apie nuolatinius, išskirtinius esamų teismo vadovų ar teisėjų ir buvusio teisėjo tarpusavio ryšius ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-86/2007).

G. B. iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų buvo atleistas 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 140. Šis dekretas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo G. B. atleidimo iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų praėjo daugiau kaip vieneri metai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo G. D. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1898-104/2010 nagrinėjimo tuo pagrindu, kad G. B. dirbo teisėju bylą nagrinėjančiame teisme.

Atsakovui G. D. reiškiant nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams CPK 66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, esant aplinkybėms, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo, teko pareiga įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą (CPK 12 str.). Pažymėtina, jog nušalinimo pagrindą sudarančios aplinkybės turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Nagrinėjamu atveju atsakovo G. D. išsakytos abejonės dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo ir ieškovo atstovo advokato G. B. galimos įtakos šio teismo teisėjų atliekamiems procesiniams veiksmams ir priimamiems procesiniams sprendimams, nėra pagrįstos jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, nebūtų užtikrinta atsakovo teisė į nešališką teismą.

Atsakovui savo abejones Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu grindžiant bylą nagrinėjančio teismo priimtu procesiniu sprendimu, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, areštuojant jo turtą, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas teisėjų nušalinimo pareiškimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Civilinio proceso įstatymas, įtvirtindamas, jog teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, numato teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo apeliacine ir kasacine tvarka galimybę, kurio metu yra atliekama teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė bei vertinama bylos nagrinėjimo metu teismo atliktų procesinių veiksmų galima įtaka neteisingam bylos išsprendimui. Taip pat pažymėtina, jog motyvai dėl teismo nutarčių, kurios nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, neteisėtumo ir nepagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų pirmininkas kaip subjektai, kuriems, vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, yra suteikti įgaliojimai spręsti nušalinimo klausimą, kai jis yra pareiškiamas visam apygardos teismui, neatlieka šių teismų atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų kontrolės.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti atsakovo G. D. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1898-104/2010 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui G. D. dėl 250 000 Lt skolos priteisimo (tretysis asmuo - S. M. ) nagrinėjimo.