Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-11-26 · Byla Nr. 2KT-86/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-26
Bylos Nr.
2KT-86/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Baltijos žuvys“
Atsakovas
RAB „Senoji Baltija“
Pareiškėjas
V. K., V. V.
Kategorijos
  • 93.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.3; 94.3; 98.1; 98.3; 124.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2007 m. lapkričio 15 d. raštu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 3-106/2002, iškeltos pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovui RAB „Senoji Baltija“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje pagal pareiškėjų V. K. ir V. V. prašymus Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi atnaujintas procesas (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. 2-481-479/2007), perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. lapkričio 19 d. gautas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2007 m. lapkričio 15 d. raštas bei ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 3-106/2002, iškeltos pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovui RAB „Senoji Baltija“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje pagal pareiškėjų V. K. ir V. V. prašymus Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi atnaujintas procesas (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. 2-481-479/2007), nagrinėjimo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prašo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, kadangi ieškovas UAB „Baltijos žuvys“ Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo 2007 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu pateikė rašytinį pareiškimą dėl šio teismo nušalinimo. Ieškovas pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo motyvuoja tuo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutarties, kurią priėmė šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zuberniene, panaikinimo. Pažymi, jog anksčiau šias pareigas užėmė atsakovui atstovaujanti advokatė O. G., kuriai administracine-organizacine tvarka buvo pavaldūs visi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbę ir šiuo metu tebedirbantys teisėjai (išskyrus Albiną Pupeikienę ir Audrių Saulėną, kurie šiame teisme paskirti į teisėjo pareigas 2007 metais). Ieškovo nuomone, aplinkybės, jog O. G. dirbo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje ir vadovavo šiame skyriuje dirbusiems ir tebedirbantiems teisėjams, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skyriaus pirmininkės priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, sudaro prielaidas atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl teismo nešališkumo. Taip pat pastebi, kad būtina išoriškai apsaugoti nuomonę apie teismų nešališkumą ir nepriklausomumą, todėl yra pagrindas nušalinti Klaipėdos apygardos teismą (CPK 65 str. 1 d. 1 p., 66 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi teisinį pagrindą nagrinėti tokį prašymą, kadangi ieškovas reiškia nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams ir šiuo pagrindu prašo civilinę bylą, kurioje atnaujintas procesas, perduoti nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam (CPK 35 str. 2 d.).

Nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas pareiškimą apie galimą Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumą iš esmės grindžia dviem aplinkybėmis, t.y., kad: 1) buvusi šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė O. G., kuri nagrinėjamoje byloje atstovauja atsakovui, vadovavo tiems šio skyriaus teisėjams, kurie ir šiuo metu dirba teisme, išskyrus du teisėjus (objektyvusis nušalinimo pagrindas); 2) civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas, sprendžiama dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (subjektyvusis nušalinimo pagrindas). Tačiau nei viena iš šių aplinkybių nesudaro pagrindo abejoti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

Nušalinimo teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, negali būti suabsoliutinta. Kiekvienas ribojimas teisinėje valstybėje turi būti pagrįstas protingumu ir tikslingumu, o abejonės dėl teismo nešališkumo pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Teisinėje valstybėje iš esmės neturi būti jokių neterminuotą laiką trunkančių asmens teisių suvaržymų ar ribojimų. Abejonės dėl buvusio teisėjo galimybės vienokia ar kitokia forma ar būdu paveikti, įtakoti savo buvusius kolegas teisėjus taipogi negali trukti neribotą laiką. Priešingu atveju galėtume padaryti išvadą, jog didelę teisėjo darbo patirtį turintis kelių pakopų teismuose dirbęs advokatas niekuomet negalėtų būti asmenų atstovu tuose teismuose, kuriuose jis yra dirbęs teisėju. Galiojančiose Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo redakcijose apskritai nėra nustatyta konkrečių ribojimų advokatu tapusiam buvusiam teisėjui atstovauti savo klientus teismuose, todėl sprendžiant nagrinėjamą klausimą turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, kurios taikomos ir teisminėse institucijose dirbusiems pareigūnams (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 d.). Šio įstatymo 20 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Taigi nurodyta įstatymo norma nustato su atstovavimu susijusį vienerių metų ribojimą, o pasibaigus šiam terminui, jokie ribojimai nebetaikomi. Ši nuostata reiškia, jog pasibaigus vienerių metų terminui, buvusio teisėjo ir tame teisme dirbančių teisėjų bendrų interesų, galinčių sukelti abejonių teisėjų šališkumu, prezumpcija nebegalioja, o asmuo, siekiantis pagrįsti galimą teisėjų šališkumą nurodytu pagrindu, turi nurodyti tokias faktines aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti šių teisėjų nešališkumu, pavyzdžiui, nurodyti aplinkybes apie nuolatinius, išskirtinius esamų teismo vadovų ar teisėjų ir buvusio teisėjo tarpusavio ryšius bei atskirų bylų, kuriose atstovauja buvęs teisėjas ir pan.

Ieškovas nepateikė duomenų, kurie leistų manyti esant nuolatiniams, ypatingai artimiems arba išskirtiniams buvusios teisėjos – Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, dabar – atsakovo advokatės ir esamų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų ryšiams, kurie galėtų sukelti protingas abejones dėl jos galimybės paveikti teisingumą vykdančius šio teismo teisėjus, todėl šiuo pagrindu negalima abejoti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjamoje byloje.

Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei specialus proceso įstatymas (CPK) teismo pirmininkui ar skyriaus pirmininkui nenustato specialių ribojimų nagrinėti teisme gautas bylas. Pastebėtina, kad teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku gali būti tik teisėjas, t.y. įstatymo nustatyta tvarka į pareigas paskirtas asmuo, kuris Lietuvos Respublikos vardu vykdo teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisme gautus ieškinius, pareiškimus, prašymus, skundus, civilines bylas griežtai laikydamasis Teisėjų tarybos 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 13P-506 patvirtintomis ,,Bylų paskirstymo teisėjams Lietuvos apeliaciniame, apygardų, apygardų administraciniuose ir apylinkių teismuose taisyklėmis“ nustatytų reikalavimų eilės tvarka teisėjams skirsto teismo ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Taigi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi teisę nagrinėti teisme gautus ieškinius (pareiškimus, prašymus), kurie jam tenka pagal procesinių dokumentų registravimo ir bylų paskirstymo tvarką, taip pat pagal šią tvarką turi teisę atitinkamam teisėjui paskirti nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Proceso įstatymas nustato vienintelį ribojimą dėl prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo – nagrinėjant tokį prašymą negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio procesinio sprendimo yra atnaujintas procesas (CPK 370 str. 5 d.). Tačiau šioje teisės normoje nustatytas ribojimas turi būti aiškinamas plačiau. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimo teisėjo nešališkumo, teisėjas, iš esmės išnagrinėjęs bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, joje negali atlikti jokių procesinių veiksmų. Tuo atveju, kai bylą iš esmės išnagrinėjo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, jis ne tik negali nagrinėti toje byloje pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo, bet ir negali spręsti klausimo dėl teisėjo paskyrimo nagrinėti šį prašymą, nes konkretaus teisėjo paskyrimas nagrinėti civilinę bylą yra procesinis veiksmas, įforminamas nutartimi. Toks šios proceso teisės normos aiškinimas atitinka Europos žmogaus teisių teismo formuojamą praktiką teismo nešališkumo klausimu, užtikrina asmeniui teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą, padeda pašalinti bet kokias abejones dėl galimo Civilinių bylų skyriaus pirmininko suinteresuotumo bylos baigtimi (Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje H. Daktaras v. Lietuva, pareiškimo Nr. 42095/98). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė neturėjo teisės spręsti klausimo dėl jos išnagrinėtoje byloje pateikto prašymo atnaujinti procesą paskyrimo nagrinėti konkrečiam teisėjui. Pagal CPK ir aukščiau nurodytas Bylų paskirstymo taisykles, ne tik Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, bet ir teismo pirmininkas turi teisę suformuoti teisėjų kolegiją, paskirti byloje pranešėją, o esant proceso įstatyme nustatytam teisiniam pagrindui, iš naujo atlikti bylos paskyrimo procedūrą (CPK 3 str. 1 d., 62 str. 5, 7 d., 370 str. 5 d., Bylų paskirstymo taisyklių 4, 5 p.). Todėl šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas turi priimti motyvuotą nutartį ir išspręsti klausimą dėl bylos paskyrimo nagrinėti bet kuriam Klaipėdos apygardos teisėjui, kuris ir nagrinės šią bylą. Tokiu būdu bus pašalintos bet kokios abejonės dėl galimo teisėjo, kurį paskyrė bylą anksčiau nagrinėjusi Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, šališkumo.

Tuo pačiu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas 2000 m. gegužės 30 d. dekretu Nr. 891 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę O. G. atleido iš užimamų pareigų. Nuo 2005 m. liepos 4 d. O. G. dirba advokate. Nuo jos atleidimo iš Klaipėdos apygardos teismo praėjo daugiau kaip 7 metai. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priimtinumą išsprendė teisėjas Gintaras Bastakys, kuris tik 2007 m. buvo paskirtas į Klaipėdos apygardos teismo teisėjo pareigas, o šiuo metu šį prašymą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Žydrūnas Bertašius į šias pareigas buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. spalio 16 d. dekretu Nr. 1036, t.y. šie abu teisėjai Klaipėdos apygardos teisme pradėjo dirbti tuomet, kai O. G. nebedirbo šiame teisme. Be to, pats ieškovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje yra ir kitų teisėjų, kurie nedirbo šiame teisme kartu su atsakovo atstove. Tačiau, kaip minėta, nepagrįsti ir ieškovo argumentai dėl galimo kitų teisėjų šališkumo, todėl Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas šią bylą gali paskirti nagrinėti bet kuriam Klaipėdos apygardos teismo teisėjui, išskyrus šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę.

Aukščiau nurodyti argumentai leidžia spręsti, jog tenkinti ieškovo prašymo dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam nėra pagrindo (CPK 35 str. 2 d., 65 str. 1 d. 1 p., 66 str., 69 str.).

Kitokios išvados pažeistų teismingumo taisykles, sudarytų prielaidas nušalinti visus teisme dirbančius teisėjus ir tais atvejais, kai nėra pakankamai faktinių duomenų apie kiekvieno iš jų esamą ar galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o tai suformuotų ydingą tokių klausimą sprendimo praktiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 3-106/2002, iškeltos pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovui RAB „Senoji Baltija“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje pagal pareiškėjų V. K. ir V. V. prašymus Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi atnaujintas procesas (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. 2-481-479/2007), perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas