Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-15 · Administracinė byla Nr. I-10974-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
I-10974-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
R. V.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. V. 2015-09-11 kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti išLietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1-6 b. l. I t.).

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad buvo ir šiuo metu yra laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas apie 7,5-8m²,kartu su dar 3 asmenimis. Atitinkamai vienam asmeniui tenka 2,5-2,7 m² kameros ploto, neatskaičius baldų užimamo ploto. Pro kameros langą, kurio dydis 90 x 90 cm, beveik nepatenka natūrali dienos šviesa, kadangi jis nešvarus, uždengtas grotomis, neatsidaro. Kiekvieną naktį miego metu dega naktinis apšvietimas, kuris trukdo miegoti. Pasivaikščiojimo kiemelyje, kurio plotas apie 15 m², vienu metu vaikščioja trys žmonės. Kiemelio grindinys nelygus, dėl vandens nubėgimo sistemos nebuvimopo lietaus būna iš dalies apsemtas. Suteikiama vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo teisė, pasak pareiškėjo, prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis, išaiškinimui.

Taip pat nurodė, kad kameroje nėrakaršto vandens. Tualetas nėra atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Pastatyta apie 1 m aukščio pertvara nesulaiko blogo kvapo sklidimo kameroje, neužtikrina asmens privatumo. Tualeto ir visos patalpos vėdinimo sistemos nėra. Vienam asmeniui mėnesiui išduodami tik 2 ritinėliai tualetinio popieriaus, kurių užtenka tik savaitei. Jokių higienos priemonių administracija neskiria švarai kamerose palaikyti. Dušu galima naudotis vieną kartą per savaitę po 15 min. Dušo patalpoje nėra ventiliacijos, sienos apaugusios grybeliu, dušas purvinas, nedezinfekuojamas. Vienu purkštuvu vienu metu naudojasi du asmenys. Pažymėjo, kad tais pačiais dušais naudojosi ir nuteistieji, sergantys įvairiomis užkrečiamomis ligomis. Kartais karšto vandens duše apskritai nebūna, todėl prausiasi po šaltu dušu.

Pareiškėjas nepatenkintas ir gyvenamųjų patalpų būkle. Nurodė, kad jos nesuremontuotos, ant sienų pelėsis. Pastato konstrukcijose yra žalingo sveikatai asbesto. Nuo ankstyvo pavasario išimami kamerų langai, todėl naktimis kamerose šalta. Lyjant kaupiasi drėgmė. Gultas, skirtas miegui blogai suvirintas, nesaugus. Ant jo sėdėti nėra galimybės, nes trukdo antras aukštas. Sėdint susilenkus, atsirado nugaros skausmai, iškrypo stuburas.

Teigia, kad Lukiškių TI-Kadministracija skalbia tik patalynę ir rankšluosčius, todėl rūbus skalbia pats. Dėl drėgmės džiūstantys rūbai pelija. Kamerose veisiasi graužikai, tarakonai, kiti parazitai, čiužiniai nedezinfekuojami. Draudžiama turėti pledus, nėra šaldytuvų greitai gendantiems produktams laikyti.

Pareiškėjo netenkina ir konvojavimo sąlygos. Skunde nurodė, kad nuo 2012-08-31 periodiškai buvo konvojuojamas. Konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, avarinio išėjimo, todėl konvojuojamas nuolat jautė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Anot pareiškėjo, konvojavimo automobiliai nebuvo šildomi, ko pasekoje nušalo galūnes. Šiltuoju laikotarpiu automobiliuose buvo nepakeliamai karšta, trūko oro, nebuvo ventiliacijos.Tuo tarpu konvojų vykdančių pareigūnų vietos automobiliuose buvo ventiliuojamos, šildomos. Dėl šios priežasties konvojuojamas aukščiau nurodytomis sąlygomis jautė diskriminaciją dėl savo statuso. Taip pat nurodė, kad buvo konvojuojamas kartu su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas kalinimo ir konvojavimo sąlygas laiko nežmoniškomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Tai, pasak pareiškėjo, sukėlė jam dvasines kančias, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Pareiškėjas skundą grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktika.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m²ploto. Atsakovo teigimu, R. V. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-07-26. Laikotarpiais 2013-07-27–2013-07-28, 2013-07-30, 2013-08-01–2013-08-02, 2013-08-05–2013-08-06, 2013-08-08–2013-08-09, 2013-08-12–2013-08-14, 2013-08-16, 2013-08-31–2013-09-10, 2013-09-12, 2013-10-01–2013-10-02, 2013-10-12–2013-10-13, 2014-08-28–2014-08-29, 2014-09-02–2014-09-07, 2014-09-09, 2014-09-24, 2014-10-07–2014-10-08, 2014-12-02–2014-12-03, 2014-12-12, 2014-12-17, 2014-12-19, 2015-01-12, 2015-01-27–2015-01-28, 2015-02-19, 2015-02-26–2015-02-27, 2015-03-12–2015-03-18, 2015-03-24–2015-04-08, 2015-04-14–2015-04-15, 2015-04-29– 2015-04-30, 2015-05-04, 2015-05-12, 2015-05-28–2015-05-31, 2015-06-02–2015-07-17 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Paaiškino ir tai, kad skirstydama atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas, atsakovo atstovo manymu, neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Lukiškių TI-K teigimu, kamerose sanitarinis mazgas įrengtas ir šaltas vanduo tiekiamas laikantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“21 punkto reikalavimų. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro. Remiantis Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punktu kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje).

Taip pat nurodė, kad laikantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimų, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše.Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal nustatytas normas, taip pat yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Pagal nustatytą tvarką suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėjo, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Taip pat nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m² iki 23,14 m². II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m² iki 37,40 m². III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m² iki 31,05 m².

Dėl asbesto konstrukcijų paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo” 3.1. p., nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik 1 ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreipė dėmesį, jog pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo”.

Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą, grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra įrodymų, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Akcentavo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. R. V. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita (13-23 b. l., I t.).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (toliau – Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3613) (toliau - Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumotarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-1950-580/2013 pateiktais išaiškinimais, kad „laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį.“ Tokių aplinkybių Viešojo saugumo tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.

Atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Viešojo saugumo tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tai leidžia atsakovo atstovui teigti, kad nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus, konvojavimasbuvo vykdomas tinkamai, todėl šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sąlygos numatytos LR CK 6. 271 str.

Dėl pareiškėjo reikalavimų, susijusių su atsakovo veiksmais iki 2012-07-17, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2d., prašo taikyti ieškinio senaties terminą(121-123 b. l., I t.).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie VRM atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas naujos gamybos automobiliais VW Crafter, kuriuose įrengtos individualios sėdėjimo vietos, vieta bagažui, ventiliavimo ir kondicionavimo sistema, kuri įsijungia automatiškai. Saugos diržų šiuose automobiliuose gamintojas neįrengė. Pažymėjo, kad jokių įrodymų, kad dėl konvojavimo sąlygų sutriko pareiškėjo fizinė ar dvasinė sveikata, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai netinkamų suėmimo ir konvojavimo sąlygų, bei iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012-08-31 iki 2015-07-17.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nustatyta, kad galimi pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu prasidėjo 2012-08-31 ir tęsėsi iki 2015-07-16, skundą pareiškėjas teismui padavė (išsiuntė paštu) 2015-09-11 (7 b. l., I t.). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias suėmimo ir kalinimo sąlygas. Iš skundo turinio matyti, kad neigiamus padarinius (nepatogumus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir pareigūnų elgesio jis jautė visą buvimo laisvės atėmimo įstaigoje laikotarpį. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą ginčui aktualų laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus.

Atsakovo atstovas Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytą skundo teismui surašymo datą, atsiliepime į skundą pareiškėjo reikalavimams, susijusiems su Tarnybos veiksmais iki 2012-07-17, prašė taikyti ieškinio senatį. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nurodė, kad žalą patyrė nuo 2012-08-31, kai buvo laikomas suimtas Lukiškių TI-K ir konvojuojamas, o skundą teismui padavė (išsiuntė paštu) 2015-09-11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2012-08-31 iki 2012-09-10, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymųnustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytisįstatymaisįtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas ieškinio senaties termino praleidimą skunde grindė tuo, kad anksčiau į teismą dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė, nes dėl užsienio kalbos nežinojimo neturėjo galimybės susipažinti su EŽTT jurisprudencija dėl Konvencijos 3 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, kaip minėta, anot pareiškėjo, asmenims, kurie kreipsis su skundais dėl laikymo sąlygų, buvo grasinama, daromas psichologinis spaudimas. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai yra subjektyvūs ir negali pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo. Pažymėtina, kad EŽTTpraktika nėra pagrindinis valstybių atsakomybės dėl pažeidžiamų žmogaus teisių šaltinis, o Konvencijos nuostatos yra inkorporuotos į nacionalinę teisę, kurios aktai surašyti valstybine kalba ir yra viešai prieinami. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Lukiškių TI-K ir Tarnybos pareigūnai jam grasino susidorojimu, jei jis kreipsis į teismą. Taigi, darytina išvada, kad savo tariamai pažeistas teises pareiškėjas turėjo visas galimybes ginti tariamų pažeidimų padarymo metu.Taigi, pareiškėjui nepateikus teismui prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012-08-31 iki 2012-09-10.

Neatnaujinus ieškinio senaties termino skundo reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir Tarnybos, neturtinę žalą, patirtąnuo 2012-08-31 iki 2012-09-10, pareikšti, pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012-09-11iki 2015-07-17.

Dėl suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjasį Lukiškių TI-K atvyko2013-07-26 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas -7,38 m² (4 asmenys kameroje). Vėlesniais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas šiose kamerose: 2013-07-27 – 2013-07-28 kamera Nr. 104 (1 asmuo kameroje); 2013-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 279, kurios plotas – 7,77 m² (3 asmenys kameroje); 2013-07-30 kamera Nr. 279 (2 asmenys kameroje); 2013-07-31 kamera Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-08-01 – 2013-08-02 kamera Nr. 279 (2 asmenys kameroje); 2013-08-03 – 2013-08-04 kamera Nr. 279 (3 asmenys kameroje); 2013-08-05 – 2014-08-06 kamera Nr. 279 (2 asmenys kameroje); 2013-08-07 perkeltas į kamerą Nr. 333, kurios plotas – 7,72 m² (3 asmenys kameroje); 2013-08-08 kamera Nr. 333 (1 asmuo kameroje);2013-08-09 kamera Nr. 333 (2 asmenys kameroje); 2013-08-10 – 2013-08-11 kamera Nr. 333 (3 asmenys kameroje); 2013-08-12 – 2013-08-14 kamera Nr. 333 (2 asmenys kameroje); 2013-08-15 kamera Nr. 333 (3 asmenys kameroje); 2013-08-16 kamera Nr. 333 (2 asmenys kameroje); 2013-08-17 - 2013-08-21 kamera Nr. 333 (3 asmenys kameroje); 2013-08-22 išvyko į Panevėžio areštinę; 2013-08-30 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m² (3 asmenys kameroje); 2013-08-31 – 2013-09-01 kamera Nr. 105 (2 asmenys kameroje); 2013-09-02 perkeltas į kamerą Nr. 383, kurios plotas – 7,22 m² (1 asmenys kameroje); 2013-09-03 – 2013-09-08 kamera Nr. 383 (2 asmenys kameroje); 2013-09-09 – 2013-09-10 kamera Nr. 383 (1 asmuo kameroje); 2013-09-11 kamera Nr. 383 (3 asmenys kameroje); 2013-09-12 perkeltas į kamerą Nr. 137, kurios plotas – 7,75 m² (2 asmenys kameroje); 2013-09-13 - 2013-09-22 kamera Nr. 137 (3 asmenys kameroje); 2013-09-23 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2013-10-01 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas – 7,38 m² (2 asmenys kameroje); 2013-10-02 perkeltas į kamerą Nr. 291, kurios plotas – 7,73 m² (2 asmenys kameroje); 2013-10-03 – 2013-10-11 kamera Nr. 291 (3 asmenys kameroje); 2013-10-12 – 2013-10-13 kamera Nr. 291 (2 asmenys kameroje); 2013-10-14 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2014-08-28 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2014-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 155, kurios plotas – 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2014-08-30–2013-09-01 kamera Nr. 155 (3 asmenys kameroje); 2014-09-02 – 2014-09-07 kamera Nr. 155 (2 asmenys kameroje); 2014-09-08 kamera Nr. 155 (3 asmenys kameroje); 2014-09-09 kamera Nr. 155 (2 asmenys kameroje); 2014-09-10–2014-09-23 kamera Nr. 155 (3 asmenys kameroje); 2014-09-24 kamera Nr. 155 (2 asmenys kameroje); 2014-09-25 išvyko į Panevėžio areštinę; 2014-10-07 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7,38 m² (2 asmenys kameroje); 2014-10-08 perkeltas į kamerą Nr. 284, kurios plotas – 7,15 m² (2 asmenys kameroje); 2014-10-09 – 2014-10-22 kamera Nr. 284 (3 asmenys kameroje); 2014-10-23 išvyko į Panevėžio areštinę. 2014-12-02 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas – 7,31 m² (1 asmuo kameroje); 2014-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 155, kurios plotas – 7,94 m² (2 asmenys kameroje): 2014-12-04-2014-12-11 kamera Nr. 155 (3 asmenys kameroje); 2014-12-12 kamera Nr. 155 (2 asmenys kameroje); 2014-12-13-2014-12-16 kamera Nr. 155 (3 asmenys kameroje); 2014-12-17 kamera Nr. 155 (2 asmenys kameroje); 2014-12-18 kamera Nr. 155 (3 asmenys kameroje); 2014-12-19 kamera Nr. 155 (2 asmenys kameroje); 2014-12-20 – 2015-01-11 kamera Nr. 155 (3 asmenys kameroje); 2015-01-12 kamera Nr. 155 (2 asmenys kameroje); 2015-01-13–2015-01-21 kamera Nr. 155 (3 asmenys kameroje); 2015-01-22 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-01-27 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m² (1 asmuo kameroje); 2015-01-28 perkeltas į kamerą Nr. 128, kurios plotas – 7,87 m² (2 asmenys kameroje); 2015-01-29–2015-02-04 kamera Nr. 128 (3 asmenys kameroje); 2015-02-05 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-02-19 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas – 6,43 m²(1 asmuo kameroje); 2015-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas – 8,20 m² (3 asmenys kameroje); 2015-02-21 -2015-02-24 kamera Nr. 293 (3 asmenys kameroje); 2015-02-25 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-02-26 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas – 7,49 m² (2 asmenys kameroje); 2015-02-27 perkeltas į kamerą Nr. 140, kurios plotas – 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2015-02-28 - 2015-03-11 kamera Nr. 140 (3 asmenys kameroje); 2015-03-12 - 2015-03-17 kamera Nr. 140 (2 asmenys kameroje); 2015-03-18 kamera Nr. 140 (1 asmuo kameroje); 2015-03-19 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-03-24 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m² (1 asmuo kameroje); 2015-03-25 perkeltas į kamerą Nr. 137, kurios plotas – 7,75 m² (1 asmuo kameroje); 2015-03-26-2015-04-06 kamera Nr. 137 (2 asmenys kameroje); 2015-04-07 kamera Nr. 137 (1 asmuo kameroje); 2015-04-08 perkeltas į kamerą Nr. 343, plotas – 8,08 m² (1 asmuo kameroje); 2015-04-09 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-04-14 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, plotas – 6,34 m² (1 asmuo kameroje); 2015-04-15 perkeltas į kamerą Nr. 324, kurios plotas – 7,68 m² (2 asmenys kameroje); 2015-04-16 - 2015-04-22 kamera Nr. 324 (3 asmenys kameroje); 2015-04-23 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-04-29 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas – 7,45 m² (1 asmuo kameroje); 2015-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 304, kurios plotas – 8,11 m² (2 asmenys kameroje); 2015-05-01 - 2015-05-03 kamera Nr. 304 (3 asmenys kameroje); 2015-05-04 kamera Nr. 304 (1 asmuo kameroje); 2015-05-05 – 2015-05-11 kamera Nr. 304 (3 asmenys kameroje); 2015-05-12 kamera Nr. 304 (2 asmenys kameroje); 2015-05-13 kamera Nr. 304 (3 asmenys kameroje); 2015-05-14 išvyko į Panevėžio areštinę; 2015-05-28 atvyko iš Panevėžio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m² (1 asmuo kameroje); 2015-05-29 perkeltas į kamerą Nr. 148, kurios plotas - 8,02 m², 1 asmuo kameroje, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,45 m²,1 asmuo kameroje; 2015-05-30 – 2015-05-31 kamera Nr. 111 (2 asmenys kameroje); 2015-06-01 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas – 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2015-06-02 – 2015-06-23 kamera Nr. 173 (2 asmenys kameroje); 2015-06-24–2015-06-25 kamera Nr. 173 (1 asmuo kameroje); 2015-06-26 – 2015-07-01 kamera Nr. 173 (2 asmenys kameroje); 2015-07-02 kamera Nr. 173 (1 asmuo kameroje); 2015-07-03 – 2015-07-17 kamera Nr. 173 (2 asmenys kameroje) (13-23, 24-27 b. l.).

Pagal CK6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d.nutartįadministracinėje bylojeNr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d.nutartįadministracinėje bylojeNr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d.nutartįadministracinėje bylojeNr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d.nutartįadministracinėje bylojeNr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d.nutartįadministracinėje bylojeNr. A-525-197/2013).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso7straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir ĮsakymasNr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Būtent ši teisės norma yra aktuali keliamam ginčui.Pažymėtina, jog gyvenamąjį plotą, tenkantį vienam asmeniui kameroje, nustatančioje teisės normoje nėra nustatyta, kad į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius.

Šiam ginčui taip pat aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos3 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą, bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl Lukiškių TI-K ploto ir asmenų, laikomų jose skaičiaus, matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2015-07-17 su pertraukomis (pareiškėjas buvo išvykęs į kitas laikino sulaikymo įstaigas) gyvenamojo ploto norma, nustatyta Įsakyme Nr. V-124, pareiškėjui nebuvo užtikrinta 153 dienas iš 284.Šiomis dienomis pareiškėjui teko apytiksliai nuo 1,85 iki 2,65 m² kameros ploto. Visą kitą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį minimalaus ploto norma nebuvo pažeista. Taigi, 153 dienas iš 284 su pertraukomis pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m² kameros ploto, buvo pažeista.

Pareiškėjas be to, kad jam tariamai nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus plotas kameroje, nurodo ir tai, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta ir drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimas buvo netinkamas, nuo lubų krito tinkas, dažai, pelijo sienos.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 26 punktą, temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28, šaltuoju 18-22 °C, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. HN 76:2010 24 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 76:2010 22 punktas nustato, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 23 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Vadovaujantis HN 76:2010 28, 56 punktais, gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62 punktas).

TeismuiatsakovoatstovaspateikėVilniausvisuomenėssveikatoscentroatliktųpatikrinimųaktus (29-112 b. l., I t.), iš kurių turinio matyti, kad 2013-2015 m. buvo atliekama valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė Lukiškių TI-K kamerose, kuriose, be kita ko, buvo laikomas ir pareiškėjas (kamerosNr.104, 105, 121, 106, 117, 112, 112A, 113) ginčui aktualiu laikotarpiu. Iš patikrinimo aktų turinio matyti, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai per atidaromus langus, taigi, vėdinimo būdas atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta, oro temperatūra, drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Lubų, sienų ir grindų paviršiai yra tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai. Nors byloje nėra duomenų apie Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti fakto, kad šių kamerų būklė neatitiko HN 76:2010 reikalavimų.

Pažymėtina, kad HN 76:2010 58 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K švarai ir tvarkai kamerose palaikyti išduodamos valymo priemonės, remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą.

Higienos normos HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (113-115 b. l., I t.). Tokia sutartis vėl buvo sudaryta 2015-01-02 su UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba” (117-119 b. l., I t.). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. -2015 metais atliktų patikrinimų metų vizualiai graužikų ir kitų buitinių parazitų tikrintose kamerose nenustatė (29-112b. l., I t.).Konstatavo, kad Lukiškių TI-K pagal nustatytą tvarką registruojami ir vykdomi minėtose sutartyse nustatyti deratizacijos ir dezinsekcijos darbai. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kokioje(se) kameroje(se) buvo jo nurodyti higienos normų pažeidimai, taip pat, nesant objektyvių įrodymų, jog dėl skunde aprašytų sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis su pretenzijomis į tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją (28 b. l., I t.), ar į medikus dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo laikymo sąlygomis, bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo laikymą sąlygomis, neatitinkančiomis HN 76:2010 reikalavimų, susijusių su kamerų apšvietimu, temperatūra, drėgme, vėdinimu, buitinių parazitų buvimu, švara, netinkama lubų ir sienų būkle, laikyti neįrodytomis.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, tačiau, teismo vertinimu, tai neužtikrina asmens privatumo, todėl laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.Tai, kad kameroje įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema, atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimus.

Dėl prausimosi duše

Higienos normos 68 punkte yra teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1-23 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ numatyta, kad dušu suimtieji gali naudotis iki 15 minučių.

Pareiškėjas neneigia, kad kartą per savaitę jam buvo suteikta teisė 15 min. naudotis dušu. Naudojimosi šia teise sąlygos nustatytos paminėtuose Lukiškių TI-K vidaus tvarkos aktuoseneprieštaraujaHigienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimams. Jokių objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K trukdė pareiškėjui šia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiškėju, nėra.

Bylos duomenys rodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atlikęs valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, Vilniaus visuomenės sveikatos centras jokių dušo patalpų įrengimo reikalavimų pažeidimų nekonstatavo. Dušo patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo vizualiai švarūs, dušo patalpos vėdinamos per langą, patalpų sienos buvo lygios išklijuotos plytelėmis, užtikrintas šalto ir karšto vandens tiekimas, patiesti guminiai grindų kilimėliai (68, 106 b. l., I t.). Dėl pareiškėjo teiginių, kad dušo patalpomis naudojosi užkrečiamosiomis ligomis sergantys nuteistieji, pažymėtina, kad remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis LTI-K yra parengtas Tuberkuliozės ir epidemiologinių priemonių taikymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2015-02-19 direktoriaus įsakymu Nr. I-43. Apraše numatyta, kad sergantys tuberkulioze asmenys naudojasi I-ojo korpuso 19 posto dušine, išsimaudžius kitiems asmenims, po to dušinėje atliekama dezinfekcija ir valymas priemonėmis, veikiančiomis tuberkuliozės mikrobakterijas. Dezinfekciją atlieka sveikatos priežiūros tarnybos dezinfekuotoja. Byloje duomenų, kad šios tvarkos nesilaikoma nėra. Be to, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad dėl maudymosi duše jis užsikrėtė kokia nors užkrečiama liga. Taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl naudojimosi dušu laikytinos nepagrįstos.

Dėl pasivaikščiojimo teisės ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo

Kaip pagrįstai nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą, pasivaikščioti kiemelyje yra nuteistojo(suimtojo) teisė, bet ne pareiga. Nustatyta, kad pasivaikščiojimas Lukiškių TI-K organizuojamas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 29 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) XVI skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2008, Nr. 81-3172) 85 straipsnio 4 d. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin. 2003, Nr. 76-3498, Nr. 82) XXXVII skirsnio reikalavimais. Atsižvelgus į įstaigoje laikomo asmens statusą, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė pasivaikščioti vieną valandą kiemelyje, tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.

Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Taisyklių 22 punktu įtvirtinti pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimai. Pasivaikščiojimo kiemų plotų šios taisyklės nereglamentuoja. Nepaisant to Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 17,34 iki 23,14 m², II korpuse – 14 kiemelių, kurių plotas nuo 34,16 iki 37,40 m², III korpuse yra 5 atskiri kiemeliai, kurių plotas nuo 15,55 iki 31,05 m². Taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Bylos duomenys taip pat rodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus visuomenės sveikatos centras periodiškai tikrino pasivaikščiojimo kiemelių būklę ir jokių Higienos normos HN 76:2010 18.4 papunkčio reikalavimų pažeidimo nenustatė (85, 86, 103-104 b. l., I t.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kokiame konkrečiai pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo laikomasi švaros reikalavimų. Todėl tokius pareiškėjo nusiskundimus teismas vertina kaip abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinančius atsakovui pagal HN 76:2010 18.4 punktą nustatytos pareigos nevykdymo.

Dėl pastato konstrukcijų

Dėl asbesto pastato konstrukcijose Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais. Byloje objektyvių duomenų dėl asbesto poveikio pareiškėjo sveikatai nėra, todėl pareiškėjo argumentai dėl kenksmingos sveikatai aplinkos atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl materialinio aprūpinimo

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje vyrams yra išduodami 2 rulonai tualetinio popieriaus mėnesiui. Pareiškėjas skunde nurodydamas, kad jam buvo išduoti 2 ritinėliai tualetinio popieriaus iš esmės patvirtino šios normos laikymąsi, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nenustatytas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K administracija draudė turėti šiltą pledą, šaldytuvą greitai gendantiems produktams, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi dėl išvardytų priežasčių, todėl vien abstrakčių pareiškėjo teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, nepakanka, o hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi pagrindo nagrinėti.

Bylos rašytiniai įrodymai ir Lukiškių TI-K paaiškinimai patvirtina, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 laisvės atėmimo vietoje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. HN 76:2010 reikalavimų, susijusių skalbimo paslaugomis, minkštojo inventoriaus dezinfekavimu Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nekonstatavo.

Be to, Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad suimtieji (nutiestieji) drabužius gali skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Byloje duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių pasinaudoti šia paslauga, nėra.

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja jau minėtos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės bei Higienos norma HN 76:2010. Vadovaujantis HN 76:2010 62 punkto nuostata, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokioje kameroje jo naudojamas metalinis gultas buvo netvarkingas (nekokybiškai suvirintas), be to, kaip minėta, nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl netinkamo gulto pareiškėjas būtų kreipęsis į tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją. Priešingai, Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime tvirtino, kad kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o inventoriaus remontas atliekamas pagal poreikį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginius dėl gultų teismas vertina kaip neįrodytus.

Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo pareigūnų elgesio, dėl kurio, pasak pareiškėjo, kilo neturtinė žala, taip pat yra abstraktaus pobūdžio - neaišku, kuo ir kada pasireiškė netinkamas pareigūnų elgesys, kokias pasekmes pareiškėjui jis sukėlė. Kadangi pareiškėjas nenurodė individualizuotų aplinkybių ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, skundo teiginiai dėl netinkamo pareigūnų elgesio laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad neužtikrindamas pareiškėjui minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniuikameroje, reikalavimo, ir asmens privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu,Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjaspatyrė neturtinę žalą.Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo suėmimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, kad Lukiškių TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo,tiek EŽTT praktikoje. Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgdamas į valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (šiam ginčui aktualūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nustatytas 1 000 Lt (289,62 Eur) minimalus darbo užmokestis, galiojęs iki 2014 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nuo 2014 m. spalio 1 d. nustatytas 1 035 Lt (299,76 Eur) minimalus darbo užmokestis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatytas 325 Eur minimalus darbo užmokestis), į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 7 Eur (2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015; 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-915-858/2015; 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015; 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1165-575/2015 ir A-1326-575/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje taip pat nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K ir nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo laikymo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti suma yra 1000 Eur, kuri priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės.

Dėl konvojavimo sąlygų

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2015-07-17 iš viso buvo konvojuojamas 13 kartų: 2013-07-26, 2013-09-23, 2013-10-14, 2014-08-28, 2014-09-25, 2014-10-07, 2014-10-23, 2014-12-02, 2015-01-22, 2015-01-27, 2015-02-05, 2015-02-19, 2015-05-28 (135-186 b. l., I t.). Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 143, 167, 175, 183 b. l., I t.; 4-6 b. l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 139, 171, 175, 183 b. l., I t.; 7-9 b. l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 135, 139, 155, 159, 163 b. l., I t.; 10-12 b. l., II t.); VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 147, 179, 193-195 b. l., I t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 147 b. l., I t.; 1-3 b. l., II t.); VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini)14 sėdimų vietų; 155, 163, 167, 179, 187-189 b. l., I t.); VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 159, 190-192 b. l., I t.); VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 171, 196-198 b. l., I t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 13-15 b. l., II t.).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymuNr. 1R-240/1V-246patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės nustato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Konvojavimotaisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (135-186 b. l., I t.) patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 13 kartų, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų.Priešingai, minėti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad konvojuojamų asmenų skaičius yra kontroliuojamas. Pavyzdžiui, 2013-10-15, 2014-09-25 dėl vietos stokos papildomi konvojuojamieji nebuvo priimti konvojavimui (144, 152 b. l., I t.). Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl sėdimų vietų nepakankamumo laikomi nepagrįstais.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas reiškė kokias nors pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir nėra duomenų, kad tokia teisė pareiškėjui buvo ribojama.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog šaltuoju metų laiku konvojavimo metu būdavo šalta, o šiltuoju – karšta, pažymėtina, kad pagal bylos duomenis Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (16-19 b. l., II t.). Iš pateiktų automobilių schemų ir patikrų rezultatų matyti, kad juose yra įrengta pratekamoji ventiliavimo sistema, evakuacinis liukas (189, 192, 195, 198 b. l. , I t.; 3, 6, 9, 12 b. l. II t.). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (188, 191, 194, 197 b. l., I t.; 2, 5, 8, 11, 14 b. l., II t.), patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas visiškai atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl darytina išvada, kad automobiliai pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą yra tinkami konvojavimui ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai neigiamų pasekmių, o pareiškėjas teismui nenurodė konvojavimo metu nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti jo sveikatą ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai. Jokių pareiškėjo diskriminacijos dėl jo statuso požymių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas vertina, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl konvojavimo yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais byloje, tuo tarpu Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus ginčą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti iš dalies.

R. V. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė