- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- 1-1230-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18120-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- R. T.
- Nukentėjusysis
- O. U.
kaltinamajam R. T., jo gynėjui I. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL bauda;
2) 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. T. 2021 m. birželio 1 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini)., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia pagaliu, ne mažiau tris kartus sudavė O. U. į kairę kojos blauzdą, tuo sukėlė nukentėjusiajam O. U. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų ir minkštųjų audinių patinimo kairės pusės blauzdoje bei pakinklio srityje.
2. Kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2021 m. gegužės 30 d. apie 15.00 val., esant namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sutiko nukentėjusįjį, šalia stovėjo jo dukters automobilis, kuris buvo apmėtytas kiaušiniais. Nukentėjusysis buvo sukišęs rankas į kišenes, įvyko žodinis konfliktas, kadangi nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti sakydamas „ką čia darai?“ „kad aš išeičiau..“, matė, kad jis girtas ir neadekvatus, todėl užbėgdamas įvykiams už akių, pasiėmė pagalį ir išvijo nukentėjusįjį iš kiemo, suduodamas į koją. Kiek kartų sudavė, kaltinamasis neprisimena. Kaltinamasis kito varianto tuo metu neturėjo, tačiau šiuo metu supranta, kad taip elgtis nereikėjo.
3. Nukentėjusysis O. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo mokyklos laikų, gyveno su jo giminaite trejus metus. 2021 m. gegužės 30 d. apie 15.00 val. iš draugo ėjo namo, tuo metu kaltinamasis buvo kieme, įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje kaltinamasis, pasiėmęs beisbolo lazdą, išbėgo į gatvę ir į koją sudavė smūgius. Nukentėjusysis pripažįsta, kad tą dieną buvo išgėręs. Nukentėjusysis po konflikto išsikvietė policijos pareigūnus bei greitąją pagalbą. Šiuo metu sužalojimų nebėra, tačiau savaitę laiko nuketėjusiajam skaudėjo koją. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereikš.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, nukentėjusysis.
5. Be kaltinamojo R. T. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
5.1. Nukentėjusysis O. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. gegužės 30 d. apie 17.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė pažįstamą R. T.. Nukentėjusysis kaltinamojo paklausė, kaip miegasi su pussesere R. U.. Tuomet R. T. netikėtai, pasivijęs su pagaliu rankose, pradėjo mušti nukentėjusįjį, su pagaliu sudavė ne mažiau penkis kartus į kairę koją, ties kelio sąnariu. Nukentėjusiajam labai skaudėjo kairę koją, negalėjo paeiti, todėl išsikvietė bendruoju pagalbos telefonu greitąją pagalbą. Po dviejų dienų nukentėjusysis kreipėsi į savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) mieste dėl padarytų kojos sužalojimų, kur buvo nustatytos daugybinės kairės kojos hematomos ties kelio sąnariu galinėje dalyje ir ties blauzda. Apie teisę teikti civilinį ieškinį nukentėjusiajam išaiškinta, tačiau jį teikti nukentėjusysis atsisakė ( b. l. 30–32, 37–39).
5.2. Iš nukentėjusiojo O. U. 2021 m. birželio 1 d. pateikto skundo apie nusikalstamą veiką nustatyta, kad 2021 m. gegužės 30 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas asmuo – R. T., kuris trenkė su pagaliu per koją, nukentėjusysis kreipėsi į ekspertus (b. l. 10–13).
5.3. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad O. U. 2021 m. gegužės 30 d. 15.40 val. Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad jį „bita“ per kojas sumušė pažįstamas asmuo (b. l. 7–9).
5.4. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1332/2021(01) matyti, kad O. U. nustatytos poodinės kraujosrūvos kairėje kojoje, kurios padarytos mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43–44).
5.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo medinio namo prieigos, namas dvišlaičiu stogu, apkaltas medinėmis dailylentėmis. Šalia namo pagrindinio įėjimo eina asfaltuota gatvė, netoli yra kelio sankryža. Namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). O. U. ant karės kojos, ties kelio sąnariu, galinėje dalyje ir ties blauzda, turi akivaizdžiai matomus sužalojimus – hematomas (mėlynes) (b. l. 16–23).
5.6. Iš tarnybinio pranešimo „Dėl R. U. apklausos ikiteisminio tyrimo medžiagoje“ nustatyta, kad kaltinamasis svečiavosi pas savo pusseserę R. U., kuri yra nukentėjusiojo buvusi sugyventinė. Telefonu susiskambinus su R. U., ji paaiškino, kad įvykio nematė, tačiau kieme girdėjo triukšmą (b. l. 24–25).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
7. Pažymėtina, jog prokuroro pareiškimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kaltinamojo akto turiniui, kurie nurodyti BPK 219 straipsnyje. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl jis privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).
8. Nagrinėjamu atveju šioje byloje esančiame pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 2021 m. birželio 1 d., tačiau tiek byloje esančiuose nukentėjusiojo ir kaltinamojo apklausos protokoluose bei kitose rašytiniuose dokumentuose įvykio diena nurodyta 2021 m. gegužės 30 d. Teisiamojo posėdžio metu šalys patvirtino, kad konfliktas vyko gegužės 30 d., o prokurorė sutiko, kad padaryta techninė klaida ir ši aplinkybė turėtų būti tikslinama, nurodant, kad kaltinamasis R. T. nusikalstamą veiką padarė 2021 m. gegužės 30 d.
9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. T. kaltinime nurodytu laiku (atsižvelgus į šio nuosprendžio 8 punkte atliktą patikslinimą), vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia pagaliu, ne mažiau tris kartus sudavė nukentėjusiajam į kairę kojos blauzdą, taip nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas ir minkštųjų audinių patinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas neabejotinai, sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamasis prisipažino, kad nukentėjusiajam sudavė kelis kartus į kojos sritį, tai darė iš asmeninių motyvų – supykęs ant nukentėjusiojo, kad kaltinamąjį įžeidinėja. Nukentėjusiojo parodymai iš dalies sutampa su kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis pagaliu sudavė nukentėjusiajam, be to, nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir logiški, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusiajam yra paraudusi kairė koja, susidariusios kraujosruvos. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė fizinė skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – nustatytos kraujosruvos kairėje kojoje.
10. Taigi, kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo O. U. sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šio nuosprendžio 9 punkte aptarti bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
11. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
13. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
14. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
15. Kaltinamojo atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nurodyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra situacija, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.
16. Nukentėjusysis pripažino, kad pirmas pasakė kaltinamojo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, dėl ko kaltinamasis nukentėjusiajam į kojas sudavė pagaliu. Apie tai, kad nukentėjusysis kalba, jog kaltinamasis miega su savo pussesere apklausos metu nurodė ir kaltinamasis, be to, kaltinamasis taip pat nurodė, kad kieme matė, jog jo dukters automobilis apmėtytas kiaušiniais, o kieme stovėjo nukentėjusysis, susikišęs rankas į kišenes. Kaltinamasis galvojo, kad užbėgs įvykiams už akių ir pirmas apsigins nuo nukentėjusiojo veiksmų. Teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusysis dažnai terorizuoja kaltinamojo pusseserę, dėl ko jam yra apribota teisė būti kaltinamojo pusseserės kieme, tačiau nukentėjusysis toliau ten lankosi. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju dažnai konfliktuoja. Tuo tarpu parastai konflikto metu abi šalys reiškia priekaištus vienai kitai. Teismo vertinimu, ši situacija nebuvo išimtinė. Paminėtina, jog prokurorė lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis buvo išprovokuotas nukentėjusiojo, kaltinime nenurodė, teisiamojo posėdžio metu su tokios lengvinančios aplinkybės pripažinimu nesutiko. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą byloje nėra.
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
19. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl tėčio turimos negalios prižiūri tėtį, teistas, baustas administracine nuobauda, baudos nesumokėjęs, todėl laikoma, kad ji galiojanti, praeityje baustas ir užsienio valstybėse, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės, gyvenimo būdo ypatumus, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę – paskiriant šią bausmę 12 mėnesių, kartu su kuria paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
21. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. T. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu jam paskirta 30 parų arešto bausme ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, bausmes sudedant visiško sudėjimo būdu – prie Vilniaus miesto apylinkės teismo jam paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, BK 65 straipsnio 2 dalies c punktu, santykiu 1:2 keistina į arešto bausmę, ir R. T. skirtina subendrinta bausmė – 90 parų areštas ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.
23. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nedirba, tačiau yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, kaltinamojo tėčiui nustatytas 40 procentų nedarbingumo lygis, todėl kaltinamasis jį prižiūri, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neneigia fakto, kad elgiasi netinkamai. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo norą socializuotis, į tai, kad jis stengiasi pakeisti netinkamą savo gyvenimo būdą, be to, už nusikaltimą žmogaus sveikatai teisiamas pirmą kartą, arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, realios bausmės atveju, į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme pagal ankstesnį nuosprendį išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 6 d. iki 2021 m. liepos 8 d., t. y. 2 paras.
25. Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 70–72) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalies c punktu, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 38 MGL (1 900 Eur (vieną tūkstančio devynių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. T. bausmės vykdymo atidėjimo metu: pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22,00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realios bausmės atveju, įskaityti R. T. pagal ankstesnį nuosprendį laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 6 d. iki 2021 m. liepos 8 d. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.
R. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.