- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- e2-7868-466/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02121-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Justiniškių
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė
- Kategorijos
- 2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Justiniškių šeimos gydytojų kabinetui dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 602,12 Eur, t.y. atlyginti tokio dydžio žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės specialistai pagal teisės aktų reikalavimus atliko atsakovės veiklos planinį patikrinimą už 2015 metų laikotarpį dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo, kompensuojamų vaistų ir kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių skyrimo bei išrašymo pagrįstumo ir teisėtumo, konkretaus kompensuojamo vaisto Ivabradinum skyrimo bei išrašymo pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovės sprendimu buvo pripažinta eilė atsakovės padarytų pažeidimų nesuteikus deklaruotų paslaugų arba suteikus paslaugas pažeidžiant jų apmokėjimo tvarką, skiriant bei išrašant kompensuojamus vaistus bei medicinos pagalbos priemones, nurodant aukštesnį, nei numato teisės aktai, vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo lygmenį, nepadarius apskaitos įrašų dokumentuose, būtinų skiriant kompensuojamus vaistus, dėl ko buvo padaryta 4 162,71 Eur žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Pagal 2015-03-20 sudarytos su ieškove Sutarties nuostatas atsakovė įsipareigojo atlyginti tokio pobūdžio žalą. Atsakovė buvo įpareigota atlyginti žalą iki 2016-12-30, tačiau pervedė PSDF biudžetui tik 560,59 Eur sumą, o likusią sumą atsisakė atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimu nesutinka. Atsakovės nuomone, Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl atsakovės galimai padarytos žalos PSDF biudžetui nėra privalomas atsakovei ir sprendžiant šį ginčą reikia įvertinti ieškovės sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, ką savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Pagal administracinių teismų praktiką, tokiu atveju susiklosto šalių sutartiniai santykiai ir turi būti nagrinėjamas sutartinės atsakomybės klausimas, o ieškovės sprendimas turi būti vertinamas tik kaip raginimas geruoju atlyginti žalą. Atsakovė su dalimi nustatytų pažeidimų, kurie susiję su Informacinės sistemos SVEIDRA sutrikimais, sutiko ir geruoju atlygino žalą. Tačiau atsakovė nesutiko su Ekspertizės pažymos 8.2.3 p., 8.2.14 p., 8.2.15 p., 8.2.16 p. nurodytomis išvadomis. Nurodė, kad iš viso ginčijama žalos suma sudaro 2 952,27 Eur, nes kitoje dalyje su nurodytos žalos suma atsakovė sutiko ir ją atlygino. Atsakovės teigimu, nei vieno iš atsakovės darbuotojų – gydytojų išrašytų vaistų receptų aplinkybės neatitinka 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 patvirtinto žalos PSDF biudžetui nustatymo apraše numatytų atvejų ir išrašytų receptų pratęsimo atvejai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-11-15 įsakymu Nr. IK-283 patvirtinto vaistų pardavimo aprašo 7¹ p. turi būti vertinami kaip mažareikšmiai pažeidimai. Pažymėjo, kad atlikusi 2015 metų veiklos patikrinimą ieškovė nepagrįstai vadovavosi dar neįsigaliojusiu Valstybinės ligonių kasos 2016-06-13 įsakymu Nr. 1k-182, kuriuo buvo patvirtintas žalos nustatymo aprašas.
Dublike ieškovė, įvertinusi atsakovės atliktą dalies žalos PSDF biudžetui atlyginimą, sumažino reikalavimo sumą iki 2 531,46 Eur. Nesutiko su atsakove, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimas nesukelia atsakovei pasekmių. Ieškovės teigimu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimas yra individualus administracinis aktas ir turi atsakovės teisėms bei pareigoms tiesioginę įtaką. Jo ginčijimo atveju jis būtų teismingas administraciniam teismui, o esant nenuginčytam, jo pagrindu kyla atsakomybė atlyginti žalą. Dėl ekspertizės pažymos 8.2.3 p. nurodė, kad atsakovė neteisingai teigia, jog visose ambulatorinėse kortelėse yra įrašai apie atskirų vaistinių preparatų Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum vartojimą ir kompensuojamas vaistas Nebilet Plus paskirtas buvo neteisėtai. Pagal Ekspertizės pažymos 8.2.14 p. išvadą nebuvo vadovaujamasi Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais tvarkos aprašu, nes kompensuojamas vaistas Exenatidum buvo skiriamas monoterapija (vienas vaistas) arba kartu su Metforminum. Dėl ekspertizės pažymos 8.2.15 p. nurodė, jog išrašant vaistą Exenatidum kartu su vaistu Insulinum taip pat buvo pažeistas Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais tvarkos aprašo 24.8 p. Remiantis Ekspertizės pažymos 8.2.16 p. gydytoja, išrašydama kompensuojamąjį vaistą Irbesartanum, pažeidė jo skyrimo tvarką, nes medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie diagnozę TLK-10-AM, atitinkančią diagnozės kodą TLK-10 N08.3.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad žala laikoma PSDFV biudžeto lėšomis kompensuota išrašytų kompensuojamų vaistų įsigijimo suma, kurią Vilniaus TLK kompensavo pagal gydytojų pacientams neteisėtai išrašytus receptus kompensuojamiems vaistams. Padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ir nėra vien formalūs, nes pacientai neturėjo teisės į tokius kompensuojamus vaistus, kokie buvo paskirti. Vaistiniai preparatai visais atvejais išrašomi atsižvelgiant į Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą), o gydytojai tomis vaistų išrašymo sąlygomis nesivadovavo.
Triplike atsakovė patvirtino, kad ginčas liko dėl 2 531,46 Eur sumos. Nurodė, kad ieškovės nurodyti atsakovės gydytojų pažeidimai turi būti iš naujo vertinami teisme nesiejant to su Vilniaus teritorinės ligonių kasos išvadomis. Atsakovė vėl kitaip vertina Ekspertizės pažymos 8.2.3 p., 8.2.14 p., 8.2.15 p., 8.2.16 p. nurodytas išvadas. Jos teigimu, išvadas palankiai atsakovei vertino Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos nariai. Ieškovės nurodyti pažeidimai padaryti iki Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2016-06-13 įsakymo Nr. 1K-182 priėmimo, todėl vėliau įsigaliojęs aktas jiems neturi būti taikomas. Pagal atsakovę, ieškovė nesiėmė protingų priemonių išklausyti atsakovę, todėl pažeidė „gero administravimo principą“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad šalys 2015-03-20 sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. ST‑81-15 (toliau – Sutartis).
Ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – Vilniaus TLK) specialistai, vykdydami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 3 p., Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6, 7 p. numatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolės funkciją, vadovaudamiesi Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar teritorinėmis ligonių kasomis veiklos priežiūros aprašu bei Vilniaus TLK 2016-06-30 įsakymu Nr. 1V-248 „Dėl viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto planinio patikrinimo“ atliko planinį atsakovės veiklos patikrinimą už 2015 metus. Patikrinimas buvo atliktas pagal užduotis : 1) patikrinti pacientams suteiktų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tinkamumą, kiekį, apskaitą, medicinos dokumentų pildymo kokybę ir norminių teisės aktų laikymąsi; 2) pacientams išrašytų kompensuojamųjų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių skyrimo ir išrašymo pagrįstumą ir teisėtumą; 3) pacientams išrašyto kompensuojamojo vaisto Ivabradinum skyrimo bei išrašymo pagrįstumą ir teisėtumą.
Ieškovės Vilniaus TLK specialistai 2016-09-22 surašė ekspertizės pažymą Nr. 1EP-190 „Apie Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto (ID 4637) planinį patikrinimą“. Ekspertizės pažymos 10.1 p. nurodyta, kad atsakovė dėl ekspertizės pažymos 8.1.1 - 9.1.2, 8.1.4-8.1.7 p. nurodytų pažeidimų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė 45.26 Eur žalą, o pagal ekspertizės pažymos 10.2 p. - dėl ekspertizės pažymos 8.2.1 - 8.2.19 p. nurodytų pažeidimų atsakovės padaryta privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žala sudaro 4 633,72 Eur, iš viso – 4 678,98 Eur.
Atsakovė 2016-10-19 pateikė Vilniaus TLK taikinimo komisijai skundą dėl Vilniaus TLK 2016-09-22 ekspertizės pažymos Nr. 1EP-190. Vilniaus TLK taikinimo komisija, išnagrinėjusi atsakovės skundą 2016-11-14 priėmė sprendimą Nr. 23 TK-9. Vilniaus TLK direktorius, įvertinęs Vilniaus TLK taikinimo komisijos 2016-11-14 sprendimą ir ekspertizės pažymą 2016-11-21 sprendimu iš dalies pakeitė ekspertizės pažymos 8.2.3, 8.2.16, 10.2 -10.3 punktus ir nustatė, kad dėl ekspertizės pažymos 8.2.1 - 8.2.19 p. nurodytų pažeidimų atsakovė padarė 4 117,45 Eur žalą ir viso žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 4 162,71 Eur (4 117,45+45,26).
Atsakovė pripažino ekspertizės pažymoje 8.1.1 p. pažeidimą (0,83 Eur), 8.1.2 p. nurodytą pažeidimą (14,94 Eur), 8.1.4 p. nurodytą pažeidimą (7,50 Eur), 8.1.5 p. pažeidimą (7,50 Eur), 8.1.6 p. nurodytą pažeidimą (9,30 Eur), 8.1.7 p. nurodytą pažeidimą (9,30 Eur), kurie, atsakovės teigimu, pasireiškė dėl informacinės sistemos SVEIDRA sutrikimų, todėl atsakovė 2016-10-18 sumokėjo ieškovės nurodyto dydžio žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Taip pat atsakovė po Vilniaus TLK taikinimo komisijos sprendimo ir Vilniaus TLK direktoriaus 2016-11-21 sprendimo NR. 4BR palikus galioti ekspertizės pažymos 8.2.1 ir 8.2.2 p., kuriais konstatuota 1 070 Eur žala, 2017-01-23 sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 070 Eur.
Atsakovė nesutiko su ekspertizės pažymos 8.2.3 p, 8.2.14 p., 8.2.15 p., 8.2.16 p. nurodytais pažeidimais ir Vilniaus TLK direktoriaus 2016-11-21 sprendimu, kuriuo dėl padarytų pažeidimų nutarta laikyti, kad buvo padaryta 101,56 Eur, 1 628,66 Eur, 696,03 Eur ir 526,02 Eur žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Ieškovė, įvertinusi aplinkybę, kad 2017-01-23 atsakovė pervedė 1 070,66 Eur žalai atlyginti dublike reikalavimą sumažino nuo 3 602,12 Eur iki 2 531,46 Eur ir ginčas tarp šalių liko dėl ekspertizės pažymos 8.2.3 p, 8.2.14 p., 8.2.15 p., 8.2.16 p. nurodytų pažeidimų.
Ieškovės specialistų parengtos ekspertizės pažymos 8.2.3 p. (2 priedo 27, 31, 36, 41, 46, 52, 54, 56 eilutės) nurodyta, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Nebilet Plus išrašymo sąlygas.
Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 49 patvirtinto Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašo (A sąrašo) IX skyriaus „Kraujotakos ligos“ 9 poskyryje „Hipertenzinės ligos“ (52 p.) nurodyta, kad Nebilet Plus gali būti skiriamas tik tiems pacientams, kurių kraujospūdis tinkamai kontroliuojamas kartu vartojant atskirus vaistinius preparatus Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad pacientai atskirai vartojo Nebivololum ir Hydrochlorothiazidum grupių vaistus iki buvo paskirtas Nebilet Plus, todėl pažeidė kompensuojamo vaisto Nebilet Plus skyrimo tvarką.
Ekspertizės pažymos 8.2.14 p. (2 priedo 121 -126, 130,131 eilutės) nurodyta, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Exenatidum išrašymo sąlygas.
Sveikatos apsaugos ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. V-159 patvirtinto „Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo“ 1 p. nurodyta, kad aprašas nustato cukrinio diabeto diagnozavimo, ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais, gydymo efektyvumo vertinimo ir stebėjimo tvarką. Pagal Aprašo 18 p. cukrinio diabeto gydymo vaistais schema parenkama kiekvienam pacientui individualiai – atsižvelgiant į paciento bendrą sveikatos būklę, KMI, cukrinio diabeto (toliau – CD) kontrolės rodiklius, komplikacijų atsiradimą ir progresavimą, paciento gyvenimo būdą, mitybos įpročius, motyvaciją ir sugebėjimą laikytis gydytojo nurodytų gydymo rekomendacijų. Remiantis Aprašo 19 p. vaistai nuo CD skiriami atsižvelgiant į vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nurodytas vaisto skyrimo indikacijas bei į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąraše), patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49, kai kuriems kompensuojamiesiems vaistams nustatytas skyrimo sąlygas. Aprašo 20 p. reglamentuoja, kokių sričių gydytojai turi teisę skirti ir išrašyti vaistus cukriniam diabetui gydyti. Aprašo 24 p. (24.1 - 24.8 p.) nustato, kad vaistai antrojo tipo cukriniam diabetui gydyti skiriami pagal Antrojo tipo cukrinio diabeto gydymo schemą (1 priedas). Pagal Aprašo 24.8 p. GLP-1 agonistai (vaistas Exenatidum) skiriami tik tiems pacientams, kurių kūno masės indeksas (toliau – KMI) >= 32 kg/m² ir HbA1c yra 7,5 proc. arba daugiau, kaip trečias arba kaip antras vaistas CD gydyti, jei Met netoleruojamas ar yra jo vartojimo kontraindikacijų. Po 6 mėn. gydymas šiuo vaistu tęsiamas tiems pacientams, kurių HbA1c ir kūno masės rodikliai pagerėjo, t. y. HbA1c sumažėjo >= 1 proc., palyginti su buvusiu gydymo pradžioje rodikliu, arba tapo < 7,0 proc., ir kūno masė sumažėjo daugiau kaip 3 proc., palyginti su kūno mase, kuri buvo prieš pradedant gydymą šiuo vaistu. GLP-1 agonistai neskiriami kartu su insulino preparatais, TZD ir DPP-4.
Atsakovė neįrodė, kad pacientai buvo gydomi pagal Antrojo tipo cukrinio diabeto gydymo schemą (Aprašo 24 p.). Atsakovės pacientams buvo skiriamas arba vienas kompensuojamas vaistas Exenatidum, arba jis buvo skiriamas kartu su Metforminum, nors Exenatidum turėjo būti skiriamas kaip trečias kompensuojamas vaistas, arba kaip antras kompensuojamas vaistas tuo atveju, jei metforminas yra netoleruojamas arba yra jo vartojimo kontraindikacijų. Tuo atsakovė pažeidė vaistų antrojo tipo cukriniam diabetui gydyti skyrimo bei išrašymo tvarką.
Ekspertizės pažymos 8.2.15 p. (2 priedo 127 -129 eilutės) nurodyta, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Exenatidum išrašymo sąlygas, nes šis vaistas buvo skiriamas kartu su Insulinum.
Pagal Aprašo 24.8 p. numato, kad GLP-1 agonistai (vaistas Exenatidum) neskiriami kartu su insulino preparatais, TZD ir DPP-4. Atsakovė rėmėsi argumentu, kad paskirdamas pacientui vaistus gydytojas turi vadovautis vaistinių preparatų charakteristikų santraukoje skelbiama informacija apie vaisto veikimą, indikacijas bei kontraindikacijas, tačiau tai nepaneigia gydytojo pareigos vadovautis specialiais teisės aktais, kaip šiuo atveju - „Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašu“. Kadangi vaistas Exenatidum buvo skiriamas kartu su Insulinum, pripažintina, kad atsakovė pažeidė Aprašo 24.8 p. nurodytas Exenatidum skyrimo sąlygas.
Ekspertizės pažymos 8.2.16 p. (2 priedo 136 -138 eilutės) nurodyta, kad atsakovės gydytojai pažeidė kompensuojamo vaisto Irbesartanum išrašymo sąlygas.
Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 49 patvirtinto Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašo (A sąrašo) XIV skyriaus „Urogenitalinės sistemos ligos“ 2 poskyryje „Nefrozinis sindromas“ (5 p.) Irbesartanum gali būti skiriamas ir išrašomas esant diagnozėms N04 (Nefrozinis sindromas) ir N08 (Glomerulų pažeidimas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur), kai nustatytas antrojo tipo cukrinis diabetas. Diagnozė Glomerulų pažeidimas sergant endokrininėmis, mitybos ir medžiagų apykaitos ligomis (N08) apima glomerulų pažeidimą sergant amiloidoze, Fabry-Anderson liga, lecitino ir cholesterolio aciltransferazės nepakankamumu, išskyrus glomerulų pažeidimus sergant cukriniu diabetu. Šiuo atveju antrojo tipo cukriniu diabetu sergančiai pacientei nebuvo nustatyta diabetinė nefropatija, todėl kompensuojamas vaistas Irbesartanum negalėjo būti skirtas. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo duomenų asmens sveikatos istorijose, išrašuose iš medicininių dokumentų ar pačiuose dokumentuose, kurių pagrindu ieškovės specialistai atliko patikrinimą dėl kompensuojamų vaistų skyrimo ir išrašymo sąlygų, o atsakovė tiesiog savaip vertino kompensuojamų vaistų Nebilet Plus, Exenatidum, Irbesartanum skyrimo ir išrašymo galimumą bei savo nuožiūra vertino tą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Taip pat atsakovė neįrodė aplinkybės, kad, kaip ji teigė, dėl įpakavimo ypatumų kai kurių vaistų nebuvo galima išrašyti nepažeidžiant tiems kompensuojamiems vaistams nustatytos skyrimo ir išrašymo tvarkos.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo tvarkos aprašo (galiojusio atsakovės patikrinimo metu), patvirtinto Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2012‑11‑15 įsakymu Nr. 1K-282 2 p. numatė, kad žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui sudaro PSDF biudžeto išlaidos, susidariusios dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytų teisės aktų pažeidimų ar kitų pažeidimų, dėl kurių pasikeičia iš PSDF biudžeto mokama kompensuojamoji suma už suteiktas ASPP, skirtus, išrašytus ir išduotus (parduotus) vaistus ir MPP bei pagamintas ir (ar) pritaikytas OTP. Minėto aprašo 3 p. numatė atvejus, kai žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto kompensuojamą bazinę kainą. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo tvarkos aprašo (priimto vėliau, nei buvo vykdomas atsakovės patikrinimas), patvirtinto Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2016-06-13 įsakymu Nr. 1K-182 3.11 p. numatė, kad žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto apmokėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų ir vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidų sumą tuo atveju, kai sveikatos priežiūros specialistas, turintis teisę išrašyti kompensuojamųjų vaistų ir MPP receptus, skiria ir išrašo šiuos vaistus ir (ar) MPP nesilaikydamas jų skyrimo ir įsigijimo išlaidų kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2016-06-13 įsakymu Nr. 1K-182 buvo išplėstas (patikslintas) žalos PSDF biudžetui atvejų sąrašas, tačiau teismo nuomone, tai nereiškia, kad ieškovė, galiojant 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 patvirtinam aprašui negalėjo įrodinėti žalos PSDF biudžetui padarymo fakto ir dydžio. Aprašo ir ankstesnės, ir naujesnės redakcijos 3 punkte nurodytas atvejų sąrašas nelaikytinas baigtiniu, o žalos PSDF biudžetui dydis apibrėžiamas iš esmės vienodai.
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau - Veiklos priežiūros tvarkos aprašas) 3 p. numatyta, kad įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdo Valstybinė ligonių kasa ir Teritorinės ligonių kasos ir šios priežiūros pagrindinis tikslas yra užtikrinti kompensuojamųjų paslaugų kiekio, kokybės (atitikties nustatytiems reikalavimams) ir jų išlaidų apmokėjimo, kompensuojamųjų vaistų, MPP ir OTP išrašymo ir išdavimo teisėtumą (Aprašo 2 p.). Viena iš valstybinių ligonių kasų vykdomų kontrolės sričių yra kompensuojamųjų vaistų ir MPP skyrimo ir išrašymo pagrįstumo kontrolė (Aprašo 17.10 p.). Kontrolė vykdoma keliai etapais ir baigiama ekspertizės pažymos surašymu (Aprašo 53-56 p.). Pagal Aprašo 62 p. Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) ir įstaigos (ar įmonės) ginčus gali spręsti TLK taikinimo komisija. TLK direktorius, įvertinęs taikinimo komisijos siūlymus, prireikus motyvuotu sprendimu gali visiškai arba iš dalies pakeisti ekspertizės pažymą. Nors įstaiga ar įmonė, remiantis Aprašo 64 p. gali apskųsti TLK taikinimo komisijos ar VLK direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimą administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, tačiau formuojama tokia administracinių teismų praktika, kad TLK duotam įstaigai ar įmonei nurodymui trūksta teisinio privalomumo galios (TLK nesuteikta teisė priverstinai išieškoti PSDF biudžetui padarytą žalą), todėl ginčas, kilęs iš sutartinės atsakomybės turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2017-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-53-822/2017). Todėl yra pagrįstas atsakovės argumentas, kad 2016-09-22 ekspertizės pažyma Nr. 1EP-190 ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2016-11-21 sprendimas Nr. 4BR neturi išankstinės galios atsakovės atžvilgiu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimo žalos PSDF biudžetui padarymo fakto, nes teismas įvertina, ar atsakovė nepažeidė įsipareigojimų, atsiradusių Sutarties pagrindu.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius, atsižvelgęs į Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2016-11-14 sprendimą Nr. 23 TK-9 pagal atsakovės skundą dėl 2016-09-22 ekspertizės pažymos Nr. 1EP-190, 2016-11-21 priėmė sprendimą Nr. 4BR, kuriuo paliko galioti ekspertizės pažymos 8.2.3 p. (ekspertizės pažymos 2 priedo 27, 31, 36, 41, 46, 52, 54, 56 eilutės), 8.2.14 p. (ekspertizės pažymos 2 priedo 121 -126, 130,131 eilutės), 8.2.15 p. (ekspertizės pažymos 2 priedo127 -129 eilutės), 8.2.16 p. (ekspertizės pažymos 2 priedo 136 -138 eilutės) nurodytus pažeidimus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2016-11-21 sprendime Nr. 4BR nurodyta, kad pagal ekspertizės pažymos 8.2.3 p. likusi žala PSDF biudžetui sudaro 101,56 Eur, pagal 8.2.14 p. – 1 628,66 Eur, pagal 8.2.15 p. – 696,03 Eur ir pagal 8.2.16 p. – 105,21 Eur. Remiantis Teritorinės ligonių kasos veiklos teisiniu reglamentavimu Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius motyvuotu sprendimu turėjo teisę pakeisti ekspertizės pažymą, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos išvados laikytinos rekomendacinėmis, su kuriomis Direktorius turėjo teisę nesutikti. Darytina išvada, kad atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų pažeidimų. Pripažintina, kad atsakovės gydytojai pažeidė vaistų Nebilet Plus, Exenatidum, Irbesartanum skyrimo ir išrašymo sąlygas, numatytas Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 49 patvirtintame Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąraše (A sąraše) bei Sveikatos apsaugos ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. V-159 patvirtintame „Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos apraše“. Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 patvirtintų „Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių 9 p. numatyta, jog Vaistiniai preparatai recepte išrašomi vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais bei diagnostikos ir gydymo protokolais atsižvelgiant į vaistinio preparato charakteristikų santrauką bei Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąraše), patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“ nustatytas vaistinių preparatų kompensavimo sąlygas arba, jei nėra atitinkamo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo ar diagnostikos ir gydymo protokolo, vadovaujantis vaistinio preparato charakteristikų santrauka ir A sąraše nustatytomis vaistinių preparatų kompensavimo sąlygomis, išskyrus atvejus, kai vaistas išrašomas retai ligai gydyti arba jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) gydytojų konsultacinė komisija priėmė teigiamą motyvuotą sprendimą leisti konkrečiam pacientui skirti vaistinį preparatą pagal vaistinio preparato santraukoje nenurodytas, tačiau moksliškai pagrįstas terapines indikacijas, farmakologines savybes, atsargumo priemones, dozavimą ir gydymo kursą, atsižvelgdama į A sąraše nustatytas vaistinių preparatų kompensavimo sąlygas. Dėl nurodyto yra pagrindas teigti, kad skiriant bei išrašant kompensuojamus vaistus bet kuriuo atveju reikėjo vadovautis A sąraše nurodytomis sąlygomis.
Pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 4.12 p. (2015-09-18 redakcija, įsigaliojusi patikrinimo metu) mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – kontrolės procedūrų metu nustatytas (-i) teisės aktų reikalavimų pažeidimas (-ai), kurį (-iuos) galima ištaisyti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo patikrinimo pažymos gavimo dienos, ir dėl kurio (-ių) nesikeičia kompensuojamoji suma, skiriama įstaigoms ir įmonėms iš PSDF biudžeto už suteiktas kompensuojamąsias paslaugas, išduotus (parduotus) kompensuojamuosius vaistus, MPP ir OTP. Dėl neteisėtai skirtų ir išrašytų kompensuojamų vaistų padidėjo skirta atsakovei iš PSDF biudžeto už išduotas kompensuojamus vaistus suma, todėl atsakovės padaryti pažeidimai nepripažintini mažareikšmiais.
Remiantis atsakovės sudarytos su ieškove Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. ST-81-15 2.2 p. atsakovė įsipareigojo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, Viešojo administravimo įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro ir kitais teisės aktais, tarp jų Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais asmens sveikatos paslaugų teikimą ir išlaidų apmokėjimą. Pagal Sutarties 2.23 p. atsakovė įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Nustačius, kad atsakovė pažeidė kompensuojamų vaistų Nebilet Plus, Exenatidum, Irbesartanum skyrimo ir išrašymo sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties Nr. ST-81-15, 2.2 punktą, dėl ko yra pagrindas taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 str. 1 d. – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė Vilniaus teritorinių ligonių kasa, vykdydama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. ir Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6 p. numatytą valstybinę kontrolės funkciją, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, turi teisę reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 9 p.).
Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog žalos padarymo faktas pripažintas įrodytu ir yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei jos nurodytą 2 531,46 Eur (101,56 + 1 628,66 + 696,03 + 105,21) žalą, padarytą PSDF biudžetui.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą ieškovei sumą.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 str. 1 d., tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 56,96 Eur (2 531,46*3%-25%) žyminio mokesčio valstybės naudai. Iš atsakovės pašto išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, nes neviršija minimalios sumos (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto, į. k. 124363274, 2 531,46 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 531,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017-01-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796, naudai.
Priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto, į. k. 124363274, 56,96 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.