- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-427-581-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00078-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė (pran.), Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- A. Č., ir D
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Eligijaus Gladučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas:
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2013-03-01 veika) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013-03-03 - 04 veika) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. Č. ir D. A. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš D. A. ir A. Č. priteista solidariai 1473 Lt D. M. ir 650 Lt R. B..
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir D. A., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. ir D. A. buvo nuteisti už tai, kad 2013 m. kovo 1 d., apie 23 val., veikdami bendrininkų grupėje, po išgertuvių D. M. ir R. B. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš šio buto slapta pagrobė svetimą, D. M. priklausantį turtą už 1340 Lt: kelioninį krepšį už 170 Lt, kuprinę NIKE už 70 Lt, vyrišką odinę rankinę už 250 Lt, buteliuką kvepalų CHANEL už 300 Lt, buteliuką kvepalų PACO RABANNE už 200 Lt, vieną porą sportinių batų ADIDAS už 150 Lt, vieną porą sportinių batų NIKE už 150 Lt, vyrišką odinę piniginę už 40 Lt vertės, buteliuką šampūno SYOSS už 10 Lt ir svetimą, R. B. priklausantį turtą už 650 Lt: tris garso kolonėles MICROLAB M-223/ m-222 už 150 Lt, pinigus -100 Lt, kaljaną už 100 Lt, kompiuterinį spausdintuvą CANON už 300 Lt.
A. Č. ir D. A. buvo nuteisti už tai, kad 2013 m. kovo mėnesį, naktį iš 3-ios į 4-ą dieną, tyrimu tiksliai nenustatytą valandą, veikdami bendrininkų grupėje, po išgertuvių pagrobtu raktu atrakindami duris, įsibrovė į D. M. ir R. B. nuomojamą butą, esantį Panevėžyje, Aukštaičių g. 87-508, iš kur slapta pagrobė svetimą, D. M. priklausantį turtą už 1908 Lt: stacionaraus kompiuterio sisteminį įrenginį už 1513, monitorių už 395 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Č. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba taikyti BK 75 str. numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nuoširdus prisipažinimas ir nevisiškai nuoseklūs parodymai negali būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalis). Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme davė nuoseklius parodymus, o savo kaltę pripažino tiek, kiek yra prisidėjęs prie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teisme prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur nuosekliai išdėstė visas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Be to, teisme paaiškino, kodėl neprisimena visų inkriminuotos vagystės iš D. M. buto aplinkybių, kadangi nusikaltimo padarymo metu buvo labai girtas. Teigia, kad dėl antro kaltinimo prisipažino visiškai. Taip pat jo parodymai yra nuoširdūs, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, nenuoširdus, nenorėjo, kad būtų pilnai atskleista nusikalstama veika ir nepadėjo tai daryti. Ar jo prisipažinimas šiuo atveju padėjo, ar ne išaiškinti šią veiką nėra būtina lengvinančios aplinkybės taikymo sąlyga, kadangi įstatyme tokia sąlyga yra numatyta kaip alternatyvi prisipažinimui ir gailėjimuisi. Nurodo, kad iš esmės jo vaidmuo padarant šiuos nusikaltimus buvo antraeilis, jis tik padėjo D. A. įgyvendinti jo (D. A.) sumanymus. Jo iniciatyvos darant šiuos nusikaltimus nebuvo, be to, jokios materialinės naudos praktiškai neturėjo ir nesiekė turėti, o nusikalto ir dėl per didelio pasitikėjimo D. A.. Pirma vagystė buvo įvykdyta ir dėl jo girtumo. Įsitikinęs, kad bausmės tikslai dėl inkriminuotų ir įrodytų nusikalstamų veikų gali būti pasiekti ir taikant kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmės rūšį. Skiriant bausmę, turėjo būti atsižvelgta, kad iš esmės jokio išankstinio sumanymo įvykdyti abu nusikaltimus jis neturėjo, kad nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta nedidelė žala, kad jo vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme iš esmės antraeilis ir jokios materialinės naudos neturėjo. Mano, kad teismas laisvės atėmimo bausmę skyrė vien todėl, kad praeityje yra teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas nėra išnykęs, įstatymo leidėjas numato, kad recidyvistui už tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Akivaizdu, kad cituojamas baudžiamojo kodekso straipsnis kategoriškai neįpareigoja teismo teistam asmeniui skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į visas ankščiau išvardytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti ir kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Be to, yra kaltinamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu. Net ir skyrus jam subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę yra visi BK 75 straipsnyje numatyti pagrindai atidėti bausmės vykdymą.
Nuteistasis A. Č. bei jo gynėjas advokatas S. B. prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę pagal BK 178 str 1 d. ir 2 d., netinkamai taikė bausmės skyrimo taisykles, neatsižvelgė į tai, kad iš esmės jokio išankstinio sumanymo įvykdyti abu nusikaltimus jis neturėjo, kad nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta nedidelė žala, kad jo vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme iš esmės antraeilis ir jokios materialinės naudos neturėjo, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi), neįvertino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę.
Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. Č. nusikaltimus padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, charakterizuojamas tik patenkinamai, kaip konfliktiškas, dažnai arogantiškas, provokuojantis konfliktus su kaimynais, nereaguojantis į pastabas, savo elgesiu pažeidinėjantis bendrabučio vidaus tvarką. Taip pat atsižvelgė į tai, kad būdamas nepilnametis anksčiau teistas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Naujus tyčinius nusikaltimus padarė nesenai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl laikė recidyvistu (BK 27 straipsnis). Į tai, kad jo vaidmuo bendrininkaujant šių nusikaltimų padaryme, buvo ne pagrindinis. Įvertino, kad nusikaltimų iniciatorius buvo D. A., kuris inicijavo ir planavo vagystes bei buvo aktyvus šių nusikaltimų vykdytojas bei pats realizavo dalį pavogtų daiktų ir turėjo naudos. Taip pat įvertino, kad pirmoji vagystė padaryta girtaujant, spontaniškai susiformavus tyčiai vogti, padaryta žala nėra didelė. Pagrįstai įvertino ir tai, kad A. Č. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo A. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas, išskyrus D. J. turto vagystę, padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei 2014-03-01 vagystę, padarė būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas teisingai įvertino.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodė labai išsamius motyvus, kodėl ši aplinkybė nepripažįstama lengvinančia atsakomybe aplinkybe. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir daro išvadą, jog apelianto skundo argumentai šioje dalyje nepagrįsti.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pasak apelianto, teisinį pagrindą nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014). Kaip matyti iš užfiksuotų apelianto parodymų analizės, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme esminių įvykio aplinkybių nepripažino, buvo nenuoseklus, nenurodė svarbių nusikaltimo padarymo detalių, t. y. nenurodė, kur realizavo dalį iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų. Savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas, tame tarpe ir apeliaciniu skundu, kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Todėl toks, ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas tik formalaus, deklaruojamo pobūdžio nuteistojo prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Tačiau 2014-05-27 apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, buvo patenkintas apelianto prašymas ir bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka bei sudaryta galimybė nuteistajam A. Č. imtis priemonių nusikaltimų pasekmėms sušvelninti, t. y. nukentėjusiems atlyginti padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismui A. Č. atstovas advokatas S. B. pateikė įrodymus patvirtinančius, kad A. Č. per gynėją nukentėjusiesiems sumokėjo žalos dalį (3 t. b.l. 192-193). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas byloje pripažinti A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. Č. savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje savanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7-287/2009, 2K-534/2013, 2K-211/2014).
Byloje nustatyta, kad D. M. pareiškė turtinės žalos civilinį ieškinį 1473 Lt sumai, o R. B. - 650 Lt (1 t. b.l. 59, 88). Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino civilinius ieškinius ir iš kaltinamųjų D. A. ir A. Č. priteisė solidariai 1473 Lt D. M. ir 650 Lt R. B.. A. Č. atstovas advokatas S. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad R. B. atlyginta 365 Lt, o D. M. - 736,50 Lt (b. l. 192-193, 4 tomas). Nustatyta aplinkybė rodo, kad apeliantas iš dalies atlygino nukentėjusiesiems žalą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi individualizuodamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duomenų apie žalos atlyginimą nebuvo, todėl teisėjų kolegija, aukščiau nustatytą aplinkybę pripažįsta, kaip nuteistojo A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dėl šios priežasties apeliantui švelnina bausmę.
Paskirdamas bausmes nuteistajam A. Č., kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino kaltininko asmenybę. A. Č. nuteistas už dviejų tyčinių, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Č. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.
BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyti bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę (nusikaltimus padarė būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, charakterizuojamas tik patenkinamai, kaip konfliktiškas, dažnai arogantiškas, provokuojantis konfliktus su kaimynais, nereaguojantis į pastabas, savo elgesiu pažeidinėjantis bendrabučio vidaus tvarką, būdamas nepilnametis anksčiau teistas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei, naujus tyčinius nusikaltimus padarė nesenai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį teistumą) ir pagrįstai A. Č. laikė recidyvistu (BK 27 straipsnis) bei padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta A. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausią bausmių rūšį – laisvės atėmimą. A. Č. paskirta bausmė tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, bei bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmę A. Č. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Už abi nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Č. skyrė bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė galutinę dalinio sudėjimo būdu subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta nuteistojo A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti A. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
Apeliantas skunde prašo jam taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe. Nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik pagal BK 54 str. reikalavimus, bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo.
Apeliantas atitinka tik formaliąsias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas: jis nuteistas už tyčinius - apysunkį ir nesunkų - nusikaltimus subendrinta laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Tačiau šiame sprendime jau aptarta, kad apeliantas nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė anksčiau teistas du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas – nusikaltimus nuosavybei, todėl akivaizdu, jog apelianto padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Apeliantas aplinkybių, suteikiančių pagrindą jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, buvimą motyvuoja jo antraeiliu vaidmeniu, veikų spontaniškumu, materialinės naudos neturėjimu, siekiu gyventi taip, kad ateityje neatsidurtų teisiamųjų suole. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas anksčiau teistas už sunkų, apsunkį, nesunkius nusikaltimus, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, niekur nesimokė ir nedirbo, priešingai darė administracinius teisės pažeidimus, nepakeitė nusikalstamo gyvenimo būdo ir vėl nusikalto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė recidyvistu (BK 27 straipsnis), būdamas nepilnametis anksčiau teistas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Taigi bylos duomenys nurodo, kad A. Č. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl esant išvardytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo manyti, jog paskirtosios bausmės tikslai apeliantui gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegija daro išvadą, jog atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. ir 2 p. pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 2 p.,
nusprendžia:
nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad A. Č. savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiesiems D. M. ir R. B. padarytą žalą.
Sušvelninti A. Č. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes: už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iki 8 (aštuonių) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.