Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2024-11-28 apie 22 val. 47 min. gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį ,,O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr(duomenys neskelbtini)) jai buvo nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir davė parodymus, kad lapkričio 28 d. išgėrė tris butelius alaus. Pamatė, kad neturi cigarečių ir sugalvojo nuvažiuoti pas pažįstamą jų pasiskolinti. Važiavo ir ją sustabdė. Vairuotojo teises turi, vairuoja nepilnai dvejus metus. Vairavo ,,O. A.“, kuri priklauso jai. Gailisi dėl šio įvykio. Supranta, kokios pasekmės jos laukia. Dirbo (duomenys neskelbtini), bet dabar, kadangi neturės automobilio, negalės nuvažiuoti į darbą. Teks ieškoti darbo kitur, nes darbas yra toli nuo namų, ten nevažiuoja nei traukiniai, nei autobusai.

Apklausta kaip galima laiduotoja J. J. davė parodymus, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. R. B. ji darytų teigiamą įtaką, jos yra kaimynės, gerai sutaria, draugauja. Laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. B. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, advokatė ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę įrodo ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

2024-12-01 R. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (b. l. 66-69).

2024-11-29 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pažymėta, kad 2024-11-28 apie 22:47 val. gatvėje ties namu adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnai sustabdė automobilį ,,O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivi (1,81 prom.) R. B. (b. l. 5-7).

2024-11-29 Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 17-26).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas „Dėl neblaivaus vairuotojo“ (b. l. 11-12).

2024-11-28 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. B. buvo tikrinimas atliktas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis tikrinimas atliktas 2024-11-28 22.51 val., nustatytas 1,81 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 23.11 val., nustatytas 1,83 promilių girtumas. R. B. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 13).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdama neblaivi, sutiko su jai nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad R. B. užfiksuotas 1,81 prom. ir 1,83 prom. neblaivumas. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jos tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d. Kaltinamoji suvokė, kad vairavo transporto priemonę neblaivi ir siekė taip veikti (tiesioginė tyčia).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. B. prašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė prašymą. Kaltinamosios kaimynė ir artima draugė J. J. prašė atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama neteista. Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka bausta, dirbanti. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje R. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad yra verto teismo pasitikėjimo asmens – J. J. – prašymas perduoti R. B. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl R. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotina J. J., atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-12-01 (BK 68 str.). Toks terminas parinktas įvertinus tai, kad R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino dėl padarytos veikos, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, žalos nepadarė, administracine tvarka bausta, taip pat įvertinus ir R. B. nustatytą girtumo laipsnį.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

R. B. nusikaltimą padarė naudodamasi automobiliu „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją lengvojo automobilio „O. A.“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2 180 Eur (b. l. 27). Tokia automobilio vertė, teismo vertinimu, nėra neproporcinga nusikalstamos veikos padarymui, be to, kaltinamoji yra dirbanti. Teismo vertinimu, šiuo atveju nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021 ir kt.). Automobilio konfiskavimas galimai sukels papildomų nepatogumų atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. ir jos artimiesiems, tačiau atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu nekonfiskuoti transporto priemonės. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Asmuo žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir transporto priemonės konfiskavimas, jam taip pat buvo žinomos jo turtinės aplinkybės, tačiau šios aplinkybės R. B. nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš R. B. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (BK 72 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą R. B. atžvilgiu nutraukti. R. B. perduoti J. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

- uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-12-01;

- konfiskuoti automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

R. B. paskirtų kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įspėti R. B., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktinius įrodymus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, esantį voke prie bylos galinio viršelio, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai. Kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.