- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- I-3824-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01527-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Alytaus pataisos namams
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus pataisos namams dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. su skundu (I tomo b. l. 26–30) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde paaiškina, kad Alytaus pataisos namuose patyrė žiaurų, kankinantį ir žeminantį elgesį, ir dėl to ne kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas ne tik toleravo neteisėtus Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmus, bet ir pats jų ėmėsi, kai atvykę jo atstovai atliko pareiškėjui narkotikų testą. Pažymi, kad dėl šių aplinkybių kaltina tik Kalėjimų departamentą, nes ši įstaiga privalo kontroliuoti ir tirti pareiškėjo skundus, operatyviai reaguoti į neteisėtus Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmus, užtikrinti asmenims tinkamas kalinimo sąlygas.
Nurodo, kad jis buvo diskriminuojamas, išskiriant jį iš kitų asmenų. 2016-05-25 kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl patirto fizinio sumurto ir neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų. Seimo kontrolierius šį raštą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui, kuris jį persiuntė nagrinėti Alytaus pataisos namams, t. y. institucijai, dėl kurios neteisėtų veiksmų skundėsi pareiškėjas. 2016-06-28 raštu Alytaus pataisos namai pateikė atsakymą. 2016-07-26 Seimo kontrolieriaus įstaiga gavo skundą dėl netinkamai išnagrinėto jo 2016-05-25 skundo. Šį skundą Seimo kontrolieriaus įstaiga persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui, kuris vėl persiuntė jį nagrinėti Alytaus pataisos namams. Teigia, kad Kalėjimų departamentas nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų.
Atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m kovo mėn. į Alytaus pataisos namus buvo atvykę Kalėjimų departamento atstovai ir su juo susitiko. Susitikimo metu pareiškėjas teigia kalbėjęs apie Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtus veiksmus dangstant nuteistąjį, kuris pareiškėją žemino, prieš jį fiziškai ir psichologiškai smurtavo, tačiau Kalėjimų departamento Socializacijos skyriaus viršininkas išprašė jį iš kabineto ir pasiūlė nesipykti su pataisos namų administracija.
Pabrėžia, kad 2017 m. gegužės 24 d. į Alytaus pataisos namus vėl buvo atvykę Kalėjimų departamento atstovai, kurie susitikimo metu nekreipė dėmesio į jo skundus dėl pareigūno A. K. neteisėtų veiksmų, palaikant artimus ryšius su nuteistuoju, nuo kurio jis teigia patyręs fizinį ir psichologini smurtą 2015 m. Apie tai, kad pareiškėjo įvardintas nuteistasis artimai bendrauja su pareigūnais 2017-06-25 rodė ir Lietuvos ryto televizija laidoje 24/7. Šioje laidoje taip pat išsakomi faktai dėl narkotikų klestėjimo Alytaus pataisos namuose. Be to, Alytaus pataisos namuose nebuvo užtikrintos jo teisės į saugią aplinką. Laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, jog atsiradus būtinybei neteistasis galėtų susisiekti su pareigūnais. Nors Alytaus pataisos namų 15 būrio kameroje yra įrengta aliarminė sistema, tačiau pareigūnai į iškvietimus operatyviai nereaguoja, atsiliepia po pusvalandžio ar valandos.
Pažymi, kad nuolat buvo laikomas su narkotikus vartojančiais asmenimis, tarp kurių buvo ir sergančių AIDS ar ŽIV nešiotojų. Dėl šių priežasčių nebuvo užtikrintas jo saugumas. Nors Kalėjimų departamentas nuolat teigia, kad apie nuteistuosius, kurie disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nuolat renkama informacija, nuteistieji perkeliami į kitus lokalinius sektorius, sudarant kliūtis užsiimti neteisėta veikla, tačiau, jo nuomone, šie teiginiai neatitinka tikrovės. Teigia, pažįstantis asmenį, kuris penkerius metus nebaudžiamas prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Apie tai žinoma ir Alytaus pataisos namų pareigūnams. Kalėjimų departamentui nuolat skundžiasi, kad yra priverstas taikstytis su narkomanais, nes Alytaus pataisos namuose nėra būrio, kuriame būtų laikomi tik tie nuteistieji, kurie nevartoja narkotikų. Būdamas su narkotikus vartojančiais asmenimis jaučiasi nesaugus, turi taikstytis su jų užgauliojimais, bijo dėl savo saugumo, todėl jaučiasi žeminamas, kyla grėsmė sveikatai, patiria fizinį smurtą. Grėsmę saugumui patiria nuo 2015-02-09, o nuo 2016-02-08 ji dar labiau sustiprėjo, dėl to nuolat kreipiasi į pareigūnus, dažniausiai – Kalėjimų departamentą, tačiau jokių pasikeitimų iki šiol nėra, Kalėjimų departamentas nesiima jokių priemonių šioms problemoms spręsti, netiria fizinio ir psichologinio smurto faktų prieš pareiškėją. Dėl patirtos diskriminacijos ir teisės į saugią aplinkybę neužtikrinimo, pareiškėjas prašo priteisti 6000 Eur neturtinai žalai atlyginti.
Teigia, kad jam nesuteikiama medicininė pagalba, pataisos namuose nesilaikoma higienos normų reikalavimų. Ne kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad jam neleidžiama kreiptis į kitus gydytojus. Taip pat kreipėsi ir dėl netinkamo apšvietimo (šviesa spigina į akis), nes tai stipriai pakenkė regėjimui. Tačiau ir šiais atvejais Kalėjimų departamentas pateisino Alytaus pataisos namų neteisėtus veiksmus. Paaiškina, kad dėl nuolatinės nervinės įtampos, patiriamos psichologinio ir fizinio smurto, pablogėjo sveikata, tačiau jokio gydymo iki šiol nesulaukė. Alytaus pataisos namų gydytojas žadėjo jį siųsti gydytis į ligonę, bet iki šiol gydytis neišvyko. Mano, kad jam gydymas nesuteikiamas tyčia, siekiant jį dar labiau kankinti ir šie neteisėti veiksmai suderinti su Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento vadovybe. Paskutinio apsilankymo metu Alytaus pataisos namuose jam buvo duoti pasibaigusio galiojimo vaistai „Ibumetin“. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas prašo priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Alytaus pataisos namai nevykdo socialinių reabilitacijų, nesuteikia darbo, todėl kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris pateisino Alytaus pataisos namų neteisėtus veiksmus. Be to, jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu jam nebuvo leista susirinkti asmeninių daiktų perkeliant į kitą brigadą. Mano, kad yra persekiojamas už kritiką. Alytaus pataisos namuose dirba pareigūnai ne kartą vartoję narkotikus, darbo metu buvę neblaivūs. Pažymi, kad jam nebuvo leista dalyvauti programoje „Žalioji oazė“, nors prašymus teikė du metus. Teigia, kad jam tyčia nesudaromos sąlygos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Buvo apšmeižtas prieš lygtinio paleidimo komisiją, nes apibūdintas kaip narkomanas, negerbiantis pareigūnų, pripažįstantis kriminalinę subkultūrą ir pan., nors prieš jį smurtavęs ir su pareigūnais artimus ryšius palaikantis nuteistasis J. V. buvo perkeltas į pakelės namus, gaudavo ilgalaikius pasimatymus. Mano, kad tokiais veiksmais Alytaus pataisos namų pareigūnai siekia su juo susidoroti. Dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų pareiškėjas kaltina Kalėjimų departamentą, nes Alytaus pataisos namai yra pavaldūs Kalėjimų departamentui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pažymi, kad Kalėjimų departamentas nuo 2016-03-12 iki 2017-07-10 nevykdė savo įsipareigojimų ir funkcijų, nesiėmė jokių veiksmų dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų atliekamų neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, tyčia siekiant sumenkinti ir pažeminti jo asmenį, orumą, sudarant kliūtis ankščiau išeiti į laisvę, nesuteikiant gydymo ir nesudarant saugių kalinimo sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I tomo b. l. 108–111, 113–116) paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. gegužės mėn. Kalėjimų departamente buvo tinkamai ir laiku išnagrinėti 5 pareiškėjo skundai dėl analogiškų ar panašių aplinkybių, bet pareiškėjas dėl šių raštų, susijusių su jo laikymo sąlygomis Alytaus pataisos namuose, į teismą nesikreipė.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama teisės taikymo praktika, kurioje konstatuoja, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų buvo tęstinė. Daro išvada, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, kurių nesistengia pagrįsti. bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis buvo apskaičiuotas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I tomo b. l. 34–37). Nurodo, kad nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. Be to, apie tai, ar nuteistasis yra infekuotas ŽIV žino tik jį gydantis gydytojas ir jis pats.
Pažymi, kad dėl dingusių daiktų pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-3010-505/2016, todėl prašo šioje dalyje skundą palikti nenagrinėtu. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra kildinamas dėl pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, todėl toks ginčas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir teismingas bendros kompetencijos teismui.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti, dirbti, įsitraukti į įvairias socialinės reabilitacijos programas, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje. Be to, Alytaus pataisos namų pareigūnai kasmet tikrinasi sveikatą, kurią taip pat tikrina ir psichologas bei psichiatras, todėl jie yra sveiki, nežemino pareiškėjo garbės ir orumo, elgėsi tinkamai.
Teigia, kad Kalėjimų departamentas visus pareiškėjo skundus išsprendė tinkamai ir teisingai. Kita vertus, pareiškėjas yra praleidęs apskundimo terminus ir neprašo jų atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, skunde pareiškėjas išreiškė poziciją, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas įvertino 15 000 Eur ir teigia patyręs laikotarpiu nuo 2016-03-12 iki 2017-07-10 dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė nevykdant savo įsipareigojimų ir funkcijų, nesiimant jokių veiksmų dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų atliekamų neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją.
Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, remdamasis dispozityvumo principu, jis pateiktu skundu, be kita ko, įvardintais neteisėtais veiksmais, žalos grindimu, nurodo aspektus, su kuriais yra siejama konkreti prašoma priteisti žala. Šie pareiškėjo įvardinti aspektai apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas, vertinimą, ar būtent įvardintais aspektais kyla atsakovo deliktinė atsakomybė. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovo atstovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2016 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-222-858/2016).
Nors pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, tačiau skunde nurodo visą eilę argumentų ir aplinkybių dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. eI-2533-505/2017, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01527-2017-9), kuriame posėdis pagal pareiškėjo skundą paskirtas 2018 m. sausio 10 d. 11.00 val. ir kuriame bus nagrinėjami pareiškėjo argumentai dėl galimai neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų/ neveikimo. Šioje administracinėje byloje teismas nevertins pareiškėjo teiginių pagrįstumo dėl Alytaus pataisos namų administracijos ir pareigūnų pareiškėjo atžvilgiu atliekamo persekiojimo, diskriminacijos, dėl kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų, neužtikrinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, lygtinio paleidimo, narkotikų platinimo Alytaus pataisos namuose, todėl minėti argumentai šioje byloje nenagrinėtini ir teismas dėl jų nepasisako.
Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 7 punkte nustatyti Kalėjimų departamento veiklos tikslai – dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmenų teisių ir laisvių. Siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, Kalėjimų departamentas: pagal kompetenciją rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir ministrų įsakymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų veiklą reglamentuojančius tvarkos aprašus ir normatyvus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi (8.18 p.); atlieka Kalėjimų departamento personalo administravimo funkcijas, prižiūri ir kontroliuoja Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų personalo valdymą (8.22 p.); prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (8.3 p.); nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai (8.31 punktas); sprendžia Kalėjimų departamentui priskirtus klausimus ir atsako už Kalėjimų departamentui nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą (17 p.).
Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas jokių tyrimų neatlieka, tačiau remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016-03-12 iki 2017-07-10 Kalėjimų departamente buvo išnagrinėti penki pareiškėjo skundai dėl analogiškų ar panašių aplinkybių, kuriuos atsakovės atstovas yra išsprendęs ir pateikęs atitinkamus atsakymus pareiškėjui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1381–525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17–492/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas – įsakmiai nurodo, jog bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (LVAT 2005-10-20 nutartis byloje Nr. AS10–364/2005; 2005-09-22 nutartis byloje Nr. AS10–270/2005; 2007-10-18 nutartis byloje Nr. AS5–477/2007).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis nustato bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (183 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, kuris skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (183 straipsnio 2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (183 straipsnio 3 dalis).
Prie pareiškėjo skundo pridėtas Kalėjimų departamento 2017-05-03 sprendimas Nr. 2S-3032 ir ginčui aktualiu laikotarpiu kiti Kalėjimų departamento sprendimai (2016-08-25 sprendimas Nr. 2S-4663, 2016-10-18 sprendimas Nr. 2S-554, 2016-10-19 sprendimas Nr. 2S-5630, 2017-03-20 sprendimas Nr. 2S-1696) priimti vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka, taigi Departamentas pareiškėjo skundus išnagrinėjo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau pareiškėjas šių sprendimų neskundė, todėl teismas atskirai nepasisako ir nevertina jų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat jų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–336/2012; 2017 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A658–502/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovės atstovas atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto t. y. nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad Kalėjimų departamentas ar jo darbuotojai veikė kaip nors priešingai nei juos įpareigoja veikti įstatymai. Vien tik abstrakčiai suformuluoti argumentai pripažintini nepakankamais neturtinės žalos faktui konstatuoti. Nenustačius būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.