Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

2) Panevėžio apylinkės teismo 2022-03-09 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams; Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu R. J. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams (be intensyvios priežiūros) – pakeista į kitą bausmę – į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-10-02 nuosprendžiu pagal BK 189 str.1 d. laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis skirtos Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė 2 metams, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2024-01-17 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą; teistumas neišnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2024 m. birželio 15 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį D. G. į kairę veido pusę, dėl ko jis parkrito ant grindų, po to prieškambaryje tyčia kumščiu sudavė dar vieną smūgį D. G. į veidą, dėl ko pastarasis parkrito ant grindų, taip padarydamas nukentėjusiajam D. G. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, krūtinės ląstos srityje, kairiame žaste, pogleivio kraujosruvą ir muštines žaizdas lūpų vidiniame paviršiuje, odos įdrėskimus dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje – nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojos V. G. 2024-06-19 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2024 m. birželio 15 d., buvo savaitgalis, po pietų, ji kartu su vyru D. savo namuose gėrė alaus. Ji išgėrė dvi skardines alaus, jautėsi lengvai apgirtusi. Jos vyras D. daugiau išgėrė alaus, dar šiek tiek gėrė ir brendžio. Jau buvo po 19 val., kai vyras pasiūlė nusipirkti alkoholio. Abu nuėjo iki parduotuvės, kurioje sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, vardu R.. Jis šiuo metu gyvena jų ankstesniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Užsivedė kalba apie tą butą. Norėjo pasižiūrėti kaip dabar atrodo jų ankstesnis butas, tačiau R. pasakė, kad pas jį yra svečių ir neišeina užeiti. Tuomet R. pasikvietė pas save į svečius. Jų bute, virtuvėje, gėrė vyro nupirktą degtinės butelį. Iš pradžių buvo viskas gerai. Bendravo gražiai su svečiu. Ji atnešė nuotraukų albumą. Rodydama nuotraukas ji prisėdo ant vieno R. kelio. Nebuvo jokių flirtų. Tačiau vyras tai suprato ne taip, jis pamanė, kad jau čia kažkas negero vystosi tarp jos ir R.. Vyras D. pasakė R., kad: " viskas, užteks, laikas namo, durys ten". Vyras tai pasakė gan normaliu balsu, nei griežtai, nei kaip kitaip. R. jam atsakė:" kas tau yra?". Tuomet abu vyrai ir ji atsistojo. Vyrai tarpusavyje pradėjo žodžiais konfliktuoti. Ji stovėjo tarp jų abejų, pasisukusi į vyrą. Kas tuo metu vyko jai už nugaros, ką darė ar ruošėsi daryti R., ji nematė, tik pajuto, kad krenta ant grindų. Ją pastūmė. Tiksliai pasakyti, kuris ją pastūmė ji negali. Nėra įsitikinusi, bet dėl to pastūmimo nei savo vyrui, nei R. ji pretenzijų neturi, nes stūmė ją tikrai netyčia. Pati stovėjo tarp jų abejų, nenorėjo, kad jie vienas į kitą įsikibtų. Kai ji parkrito ant grindų, šalia jos krito ir vyras. Dėl ko parkrito jos vyras, iš pradžių nesuprato, tik vėliau D. pasakė, kad jis parkrito nuo R. suduoto smūgio į veidą. D. bandė pats keltis, o jai padėjo atsikelti R. sakydamas jos vyrui: ' pažiūrėk ką padarei?'. D. jam pasakė jau griežtai, kad " dink iš čia, kad tavęs nematyčiau". Tuomet R. pasisuko eiti į prieškambarį. D. irgi ėjo link prieškambario. Abu vyrai vienas kitą koliojo. Būnant prieškambaryje ji vėl atsistojo tarp abejų vyrų, nes nenorėjo, kad jie vienas į kitą įsikibtų, kad nekiltų muštynės. Ji laikė R. abejomis rankomis jam ties liemeniu. Nenorėjo, kad jis eitų artyn prie jos vyro. Prašė abejų vyrų liautis, kad ramintųsi. Bet R. nesiliovė, jis pasakė:' nori dar gauti?' ir trenkė D. kumščiu į veidą. Jis trenkė vyrui į veidą ne vieną kartą, buvo daugiau suduota smūgių. Tačiau negali pasakyti tiksliai kiek kartų buvo trenkta. Ji užsidengė veidą rankomis. Jai buvo baisu į tai žiūrėti. Tuomet kažkuris ją kliudė ir pastūmė. Ji krito ant prieškambario grindų. Ant jos krito R., o šalia jos parkrito D.. Dėl ko jie krito ant grindų, nematė. Kai ji atsikėlė nuo grindų pamatė, kad šalia nebėra vyro D.. Buvo likęs tik R.. Jis nuėjo į salioną ir atsigulė ant jų sofos kaip niekur nieko, lyg niekas neįvyko. R. iš jų buto išprašė atvykusi dukra. Vėliau sužinojo, kad vyras nubėgo pas savo seserį V., kuri gyvena tame pačiame daugiabutyje, tik kitoje laiptinėje. Vyro sesuo apie tai, kad buvo sumuštas D., pranešė jų dukrai. Dukra apie tai, kad kažkas vyksta namuose, pranešė jos motinai, kuri pranešė policijai, net nežinodama visos realios situacijos, kad ją muša vyras, nors to visiškai nebuvo. D. buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą aplinkybių išsiaiškinimui. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo pristatytas į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Po to ji buvo apklausta policijoje ir ten paaiškino, kaip viskas iš tikrųjų įvyko, kad ne ji buvo sumušta, o jos vyras D.. Po sumušimo jos vyrui D. po kaire akimi susiformavo kraujosruva, ištino pati kairė akis, buvo sumuštos lūpos. Jis skundžiasi iki šiol, kad jam skauda nosį, sunku pro ją kvėpuoti, kad skauda viršutinę kūno dalį (1 t., b.l. 76-79).

Iš liudytojos V. G. 2024-06-27 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai tikrai buvo 2024 m. birželio mėn., galėjo būti apie 23-24 val. į jos buto duris kažkas pabeldė. Atidariusi gyvenamojo buto lauko duris laiptinėje pamatė savo brolį D. G.. Pirmiausiai jai į akis krito brolio ištinusios, kruvinos lūpos. Tada pamatė, kad yra ištinęs ir visas veidas, t.y. labai ištinusi kairės pusės akis, žandikaulis. Pamačiusi tokį brolį iš karto klausė, kas jam nutiko. Brolis D. atsakė, kad jį sumušė senis su barzda. Brolis nepasakė jo sumušusio vyro nei vardo, nei pavardės. Pradėjo broliui valyti kraują nuo lūpų. Bevalant lūpas pastebėjo, kad jam jau ir iš burnos bėga kraujas, tada dar jam padavė servetėlę, kad ją laikytų prie jos. Brolis sakė, kad jam labai visur skauda. Jis buvo susiėmęs rankomis už pilvo ir už šono. Jis nuolat dejavo, kad jam labai visur skauda. D. nepasakė, dėl kokios priežasties jis buvo taip sumuštas. Su brolio žmona V. ryšio nepalaiko visai, su ja nebendrauja. Po įvykio su broliu, su jo žmona nekalbėjo (1 t., b.l. 82-85).

Iš liudytojos E. G. 2024-12-09 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad tiksliai dienos nepamena, kada įvyko konfliktas tarp jos tėčio D. G. ir R., kurio pavardės nežino. Pamena, kad buvo jau labai vėlus metas. Ji buvo išėjusi iš namų pasivaikščioti su draugais, kai sulaukė skambučio iš savo krikšto mamos V. G.. Teta pasakė, kad jos bute yra jos tėtis, kad jam kruvinas veidas. Teta nieko neaiškino, dėl ko tėtis pas ją kruvinu veidu. Po šio skambučio ji greitai perėjo namo. Namuose tebuvo jos mama ir svetimas vyras, R.. Jis gulėjo jos kambaryje, ant jos lovos. Pradėjo ant jo šaukti, nes ją šokiravo, jog kažkoks svetimas vyras guli jos lovoje. Tas vyras nereagavo į šaukimą. Jis pradėjo atsikalbinėti, aiškinti, kas ji čia tokia, kodėl jis turėtų eiti. Mama į pagalbą neatėjo, matė, kad ji neblaivi. Tuomet pasiskambino savo močiutei, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad padėtų tą vyrą išvaryti. Tas vyras, atėjus močiutei, pradėjo sakyti, kad jo tėtį sumušė už tai, kad jis mušė savo žmoną, jos motiną. Jokių akivaizdžių sumušimo žymių ant mamos nesimatė. Mama pasakė, kad jai skauda ranką. Aš nėjau artyn ir nežiūrėjau į tą ranką. Močiutė net neįsigilinusi į situaciją paskambino į policiją. Tas vyras R. dar kurį laiką neišėjo iš buto, jis vaikštinėjo po kambarius kaip po savo namus. Tas vyras buvo neblaivus. Jautėsi sklindantis nuo jo alkoholio kvapas. R. išgirdęs, kad močiutė iškvietė policiją, kad jo prašo pasilikti paliudyti kas įvykę namuose, išėjo iš buto. Netrukus atvyko pareigūnai ir medikai. Girdėjau kaip mama skundėsi, kad jai ranką skauda, kad ji krito. Daugiau mama niekuo ir nesiskundė. Tėčio tą vakarą nematė, jis buvo išvežtas pareigūnų. Sekančią dieną kalbėjo su mama. Ji sakė, kad tėtis jos nemušė. Ji pyko ant močiutės, kad neišsiaiškinusi visko, paskubėjo skambinti. Praėjus kelioms dienoms paprašiau tėvų papasakoti, kas nutikę tą vakarą. Tėtis papasakojo, kad mama labai draugiškai elgėsi su svečiu, tuo R.. Tėčiui visa tai nepatiko. Taip pat jis minėjo, kad nepatiko jog R. vaikšto po kambarius kaip po savo butą. Galų gale paprašė jo išeiti lauk, tačiau R. nesutiko. Iš pradžių kilo tik žodinis konfliktas, kuris perėjo į susistumdymą ir galų gale tas vyras pirmas jos tėčiui trenkė. Trenkė už tai, kad tėtis norėjo jį išvaryti iš savo buto. Kiek kartų trenkė, tėtis neminėjo. Tėčiui buvo akivaizdžiai matyti kraujosruva po kaire akimi ir sumušta lūpa. Mama dėl užsigautos alkūnės man paaiškino, kad pati krito, kad tai įvyko kai vyrai, jos tėtis su R. susistumdė, kad kažkuris iš jų netyčia ją pastūmė (1 t., b.l. 87-89).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas. <...> Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b.l. 24-26).

Iš 2024-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. G. nurodė, kad atpažįsta vyriškį Nr.6 kaip vyrą, vardu R., kuris 2024-06-15 jį sumušė. D. G. nurodė, kad jį sumušusį vyrą atpažįsta iš bendros išvaizdos, iš barzdos ir ūsų, plaukų kirpimo, nes R. nešioja ilgesnius kirpčius, kurie beveik siekia antaki (1 t., b.l. 95-99).

Iš 2024-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. G. nurodė, kad atpažįsta vyrą, pažymėtą Nr. 1, kaip R., kuris 2024-06-15 sumušė jos vyrą D. G.. Atpažįsta vyrą iš bendros išvaizdos, iš akių, nes vokai šiek tiek pakritę. Taip pat atpažįsta iš auginamos barzdos, ūsų bei plaukų. R. nešioja tokius ilgesnius plaukus, siekiančius beveik antakius (1 t., b.l. 103-107).

Iš 2024-06-18 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu nustatyta, kad 2024-06-15 23:19 adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl gauto kito pranešimo apie tai, kad žentas (D. G.) muša pranešėjos dukrą (V. G.). Dėl šio pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau, 2024-07-04, buvo nutrauktas pagal LR BPK 3str.1d.1p., 212 str.1d. Pagal šį iškvietimą įvykyje dirbę pareigūnai naudojosi kūno kameromis. Kadangi kūno kameromis užfiksuota pradinė informacija gali būti reikšminga ir šio atliekamo ikiteisminio tyrimo metu dėl gauto D. G. pareiškimo, tikslinga atsisiųsti įvykyje dirbusių pareigūnų kūno kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus ir reikšmingus šiam tyrimui vaizdo įrašus apžiūrėti (1 t., b.l. 111).

Iš 2024-10-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas Body kameros, kuria 2024-06-15 naudojosi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr.patrulis A. V., vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kas policijos pareigūnai ir medikai atvyksta į įvykio vietą, bendrauja su E. G., kuri paaiškina, kad buvo atėjęs kažkoks vyras, kuris sumušė jos tėtį (D. G.). V. G. paaiškina, kad jos vyras pradėjo ant jos sakyti negražius žodžius ir į svečius atėjęs vyras (R. J.) pradėjo ją ginti, tada R. J. ir D. G. susimušė, R. J. sudaužė jos vyrą ir užfiksuotos kitos aplinkybės (1 t., b.l. 118-120).

Kaltinamasis R. J. teisme pripažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus prieš jį ir tuo nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlęs šiam fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo teisme duoti parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo D. G. parodymais, liudytojų V. G., V. G., E. G. parodymais, specialisto išvada, apžiūrų bei akistatų protokolais, taipogi – kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl tyčinio nežymaus D. G. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo jam, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad R. J. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui – tyčia suduodant du smūgius nukentėjusiajam D. G. į veido sritį, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą, ką patvirtina ne tik paties kaltinamojo teisme duoti ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir liudytojų parodymai bei specialisto išvada, kuria netikėti teismas neturi pagrindo. Duomenų, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš D. G. atliko gynybos tikslais, byloje nėra. Teismo vertinimu, kaltinamasis, sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš D. G., suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo R. J. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. J., būdamas teistas (tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus) ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors byloje yra duomenys, jog kaltinamasis įvykio metu buvo vartojęs alkoholį, byloje nėra pakankamai duomenų, ką neigė ir pats R. J., jog jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl, teismo manymu, duomenų, konstatuoti kaltinamojo veiksmuose BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nepakanka.

R. J. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas (tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus), turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas ir baudų nemoka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, kaltinamojo teigimu – turi vieną nepilnametį vaiką, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, duomenų apie kaltinamojo turimas psichines ligas ar gydymąsi dėl tokių ligų byloje nėra. Šiuo nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam skirtų švelnesnių bausmių neefektyvumą bei neveiksmingumą jo elgesiui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. J. už nusikalstamos veikos padarymą skiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina artima vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuota veika padaryta neatlikus ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridėtina paminėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės (nuosprendžio priėmimo dienai likusi neatlikta bausmė – 2 (du) mėnesiai 1 (viena) diena), pakeistos pagal BK 65 straipsnio (redakcija, galiojusi 2021 m. gruodžio mėnesį įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu pagal 2023-10-02 nuosprendį) taisykles į areštą, dalis, kuri nustatytina įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pagrindo taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas nenustatė, todėl subendrintoji arešto bausmė skirtina atlikti realiai.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė šioje byloje pareiškė 170,90 Eur civilinį ieškinį dėl D. G. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (1 t., b.l. 63-54). Civilinį ieškinį pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, civilinį ieškinį pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant civiliniam ieškovui prašomą 170,90 Eur turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo R. J..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės, pakeistos pagal BK 65 straipsnio (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) taisykles į areštą, dalį ir R. J. paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Pripažinti R. J. recidyvistu.

Arešto bausmę skirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Išaiškinti R. J., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8-41-435502. Su savimi turėti asmens dokumentą ir šį teismo nuosprendį. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti R. J., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. J. 170,90 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 90 centų) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti, šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“, banko kodas 73000).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.