Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

išnagrinėjęs S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini), Nemėžis, Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2016 m. gegužės 2 d., apie 12.40 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Minskas 8 kilometre, vairuodamas automobilį ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 80 km/h greitį, t.y. važiavo 142 km/h greičiu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 127., 133 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d.

S. K. teismo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą pažeidimą ir paaiškino, jog važiuodamas nuo sankryžos pirmą kelio juosta ir norėdamas praleisti automobilį padidino greitį. Greitis buvo viršytas lenkimo manevro metu. Prieš lenkimo manevrą jis važiavo leistinu greičiu. Dėl pažeidimo gailisi. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam reikalinga vykdyti šeimos pareigas ir dirbti darbe. D. V. apsaugos departamente prie R. D. pamaininis, darbe reikia būti 5 val. ryto su tarnybiniu automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, patikros sertifikatu Nr. 0160269, kita bylos medžiaga, kurie patvirtina, kad S. K. viršijo leistiną 80 km/h greitį, t.y. važiavo 142 km/h greičiu.

S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, nes važiavimas net 62 km per valandą viršijant leistiną greitį, kėlė didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nuo 1992 m. dirba Vadovybės apsaugos departamente prie VRM (toliau-departamentas) atlikdamas Mobilios palydos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, jis tarnybos vietoje charakterizuojasi teigiamai, praeityje nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi 30 m. vairavimo stažą, yra vidaus tarnybos majoras, vedęs, turi vaikų, padeda uošvei B. Č. kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, žmona L. K. iš dalies darbinga, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą piniginė nuobauda.

Teismo posėdžio metu S. K. prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teigė, jog turi nepilnamečių vaikų, slaugoma uošvę, darbas departamente susijęs su nuolatiniu specialiojo tarnybinio transporto vairavimu, šeimoje jis vienas vairuoja transporto priemones.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau-LAVT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014).

Tai, kad S. K. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra atsakingas už šeimos įsipareigojimus, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Tačiau to nepakanka, jog būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad S. K. suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, jis privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.

Jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė KET pažeidimą. Tačiau į aplinkybes, jog pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes, atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, S. K. skirtina numatyta sankcijos minimalia bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 288 str. 5 d.

nutarė:

S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 d. ir skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą ir bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, šio teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-856-269/2016 bei pažeidimo identifikacinį Nr. ROIK: 16057546703.

Nutarimo nuorašą išsiųsti susipažinti Vadovybės apsaugos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.