Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-07-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
1A-592-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07357-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Stasys Punys
Nuteistasis
O. B.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Stanislovas Nalivaika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-1020/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07357-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.3.6.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,nuteistojo O. B. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 3 (trejiems) mėnesiams, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Iš O. B. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1 033,33 eurų turtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

O. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 14 d. apie 21.20 val. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės aikštelėje tarp 6-ojo ir 7-ojo aukštų, kilus konfliktui, tyčia ne mažiau dvylikos kartų dūrė peiliu E. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam keturias durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje, aštuonias durtines-pjautines žaizdas kairiajame žaste, vieną durtinę-pjautinę žaizdą kairiame dilbyje, po dvi durtines-pjautines žaizdas abiejose plaštakose, po ko dėl nugaroje padarytų kiauryminių, į krūtinplėvės ertmę atsiveriančių žaizdų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Šiais veiksmais O. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu O. B. nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad yra jaunas ir pirmąkart nuteistas laisvės atėmimo bausme. Teigia, jog galėtų dirbti, būti naudingu valstybei ir mokėti mokesčius. Nenori papulti į suaugusiųjų pataisos namus, nes ten laikomi pavojingi asmenys. Nurodo, jog nori pradėti gyventi normalų gyvenimą, kol nepakliuvo į kalinimo įstaigą. Laisvėje darė nusikalstamas veikas, tačiau pakliuvę į kalinimo įstaigą pasikeitė ir įvertino savo klaidas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, ištaisant padarytą aritmetinę klaidą apskaičiuojant galutinę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo O. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta. Tuo pačiu konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apskaičiuodamas O. B. skirtiną, trečdaliu mažesnę bausmę, padarė aiškią aritmetinę klaidą, kuri turi būti ištaisyta.

Dėl apeliantui paskirtos bausmės

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

O. B. padarė 1 (vieną) baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Vilniaus miesto apylinkės teismas O. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę teismas tinkamai įvertino O. B. asmenybę, bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Iš byloje esančios informacijos apie O. B. matyti, kad jis, nors ir yra jauno amžiaus, praeityje 3 kartus teistas (už vagystes ir disponavimą nešaunamuoju ginklu (t. 2, b. l. 154-160, t. 3, b. l. 75-82)), baustas administracine tvarka (tarp pažeidimų yra ir alkoholio vartojimas viešoje vietoje (t. 2, b. l. 151, 162-166)). Pažymėtina, jog už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, jam jau triskart skirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės rūšys – laisvės apribojimas ir areštas. Visgi, ankstesnės poveikio priemonės O. B. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo – šioje byloje jam inkriminuotas dar pavojingesnis - sunkus nusikaltimas, kuris, pagal padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybes (ne mažiau dvylikos dūrių peiliu į įvairias kūno vietas) ir ypatumus, galėjo lemti ir neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį. Todėl didėjant O. B. ir jo veikų pavojingumui bei kartu švelnesnėms bausmės rūšims esant neefektyvioms, įstatymų leidėjo numatyta laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pagrįstai.

Apygardos teismas pastebi, jog O. B. paskirta pakankamai švelni laisvės atėmimo bausmė, nes pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų (šios bausmės vidurkis – 5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, o apylinkės teismas, paskyrė dvigubai švelnesnę nei vidurkis bausmę, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu). Turint omenyje padaryto nusikaltimo aplinkybes ir pavojingumą, O. B. asmenybę ir ankstesnius teistumus, paskirta bausmė nėra per griežta.

Pasisakydama dėl galimybės nuteistajam atidėti bausmės vykdymą, kolegija pažymi, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, jei nebuvo padarytas labai sunkus nusikaltimas (tokia baudžiamojo įstatymo redakcija galiojo iki 2017 m. spalio 6 d. ir formaliai gali būti taikoma O. B. atžvilgiu, nors šiuo metu įstatymas nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo už sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje O. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti nėra pagrindo. Apeliaciniu skundu O. B. teigia, kad po paskutinio padaryto nusikaltimo ir jo patalpinimo į pataisos įstaigą jis bando keisti savo mąstymą, kritiškai vertina savo elgesį, nori dirbti ir gyventi laisvėje. Kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos veikos aplinkybės ir šioje nutartyje nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę neleidžia abejoti išvada, kad bausmės tikslai, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik paskyrus O. B. realią laisvės atėmimo bausmę. Šios išvados kontekste teismas pastebi, kad O. B. nusikaltimą padarė jo atžvilgiu taikant kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad intensyvios priežiūros metu taikyta O. B. kontrolė savo esme yra panaši, o kai kuriais aspektais netgi griežtesnė nei laisvės apribojimo bausmė ir jos metu taikomi apribojimai. O. B. taikant minėtą kardomąją priemonę negalėjo išeiti iš namų – ką suprato ir patvirtino pats O. B. Nepaisant to, jis įvykio dieną laukė atvykstančio nukentėjusiojo aiškiai numatydamas galimą konfliktą, nesiekė jo išvengti, o pasirinko aiškiai pavojingą veikimo būdą ir priemones (t. 3, b. l. 50).

Apygardos teismas visiškai sutinka su apeliacinės instancijos teisme prokuroro išsakyta pozicija dėl nuosprendyje padarytos aritmetinės klaidos apskaičiuojant nuteistajam galutinę bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad paskirdamas galutinę bausmę, apylinkės teismas padarė aritmetinę klaidą, nes už nusikaltimo padarymą skirdamas 2 metų ir 3 mėnesių (27 mėnesiai) laisvės atėmimo bausmę ir, pagal BK 64¹ straipsnį, sumažindamas šią bausmę 1/3 iki 1 metų ir 8 mėnesių (20 mėnesių) laisvės atėmimo, suklydo neteisingai apskaičiuodamas 1/3 bausmės dalį. Šiuo atveju bausmė buvo sumažinta 7 mėnesiais, nors 1/3 dalis yra 9 mėnesiai. Ši klaida yra aritmetinio pobūdžio, nes padaryta atliekant skaičiavimo veiksmus ir atsižvelgiant į paskirtą 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi teismas, remdamasis BPK 308¹ straipsniu, ištaiso skaičiavimo apsirikimą ir konstatuoja, kad O. B. galutinė skirtina laisvės atėmimo bausmė yra ne 1 metai ir 8 mėnesiai, o 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai.

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti 2017 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą: nuosprendžio rezoliucinėje dalyje žodžius „skirti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo“ pakeisti į „skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo“.

Teisėjai Jurgita KolyčienėStasys PunysErnestas Rimšelis