Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. R., tretiesiems asmenims: V. E. ir A. E., neatvykus atsakovei M. R., apie teismo posėdį pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) ieškinį atsakovei M. R. dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos E. R. nustatymo, bei išlaikymo jai priteisimo ir jos turto administratoriaus paskyrimo, tretieji asmenys: V. E. ir A. E..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimu civ. byloje Nr. 2-677-797/2011 M. R. yra neterminuotai apribota motinos valdžia jos sūnaus R. R., atžvilgiu. Vaikui nustatyta nuolatinė globa. R. R. nuolatine globėja ir turto administratore paskirta S. M., gyv. (duomenys neskelbtini) S. M. save laiko R. senele, nes tai yra jos mirusio sūnaus vaikas. Tėvystė vaikui nenustatyta.

Nurodė, kad skyriuje 2012-05-15 buvo gautas raštas iš LSMUL VšĮ Kauno klinikos Neonatologijos klinikos, jog (duomenys neskelbtini) jų klinikoje M. R. pagimdė moteriškos lyties naujagimę E. R. Neonatologijos klinikos medicinos personalas pastebėjo, kad, atidavus naujagimę M. R., pastebėta motinystės įgūdžių stoka ir prašė Skyriaus patikrinti, kokiomis sąlygomis gyvena M. R. ir spręsti, ar moteris pasirengusi naujagimės auginimui namuose. 2012-05-17 Skyriaus specialistai lankėsi N. B. (M. R. motinos) gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šeimoje ir išsiaiškino, kad N. B. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bendrabučio tipo bute su daliniais patogumais (virtuvė, tualetas, dušas - bendri). Lankymosi metu bute buvo tvarkinga, švaru. Moteris parodė, jog turi vaikui rūbelių, vaikišką vežimėlį. Taip pat paaiškino, kad laikinai, kol dukra M. R. susiras gyvenamąjį būstą, dukra kartu su naujagime E. R. gyvens jos namuose. Ji padės dukrai auginti naujagimę. Buvo nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos yra minimalios.

2012-05-17 Skyriuje lankėsi N. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad ketina įteisinti tėvystę E. R. ir padėti motinai auginti dukterį. Skyriaus 2012-05-18 posėdyje, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, buvo nuspręsta, kad yra tikslinga įrašyti M. R. šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A-569 M. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje pradėjo lankytis Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, teikiantys šeimai informavimo, tarpininkavimo ir kitas socialines paslaugas.

2012-06-22 Skyriuje gautame rašte Socialinių paslaugų centras informavo, kad socialiniai darbuotojai į butą, kuriame gyvena M. R., pateko tik 2012 m. birželio 22 d. Namuose buvo M. R. motina, kuri teigė, kad jos dukra su anūke nuo 2012-06-21 išvyko į kaimą švęsti Joninių ir nežinanti, kada ji grįš ir kokiame kaime ji yra apsistojusi. Darbuotojams su M. R. telefonu susisiekti nepavyksta. Rašoma, kad lankymosi metu butas rastas netvarkingas, patalynė nešvari. M. R. motina teigė, kad dukra M. su vaiku pas ją gyvens laikinai, kol susiras būstą. 2012-06-29 M. R. po pokalbio su ja parašė paaiškinimą, kad savo dukterimi ji rūpinasi, vaikas yra paskiepytas. Pasižadėjo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2012-07-30 rašte Skyriui teigiama, kad socialinė darbuotoja šiai šeimai negali teikti socialinių paslaugų, nes M. R. vengia bendradarbiauti, į telefono skambučius neatsako, namuose jos nepavyksta rasti, pakviesta į Tarnybą, neatvyksta. Faktinės gyvenamosios vietos nenurodo. 2012-07-26 socialinė darbuotoja bendravo su M. R. šeimos gydytoja R. V., kuri teigė, kad yra susirūpinusi dėl moters gebėjimo tinkamai prižiūrėti savo dukrą.

2012-08-20 raštu Nr. S-293 Skyriui Socialinių paslaugų centras informavo, kad socialinė darbuotoja šiai šeimai negali teikti socialinių paslaugų, nes M. R. vengia bendrauti, telefonu neatsiliepia, namuose jos neranda, pakviesta į Tarnybą, neatvyksta, jos motina dukters ir anūkės gyvenamąją vietą slepia. 2012-09-18 buvo kalbėtasi su M. R. Ji parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nebendrauja su socialine darbuotoja, nes ji jai nepatinka. Ji vėl pasižadėjo įsileisti socialinius darbuotojus, kai jie pas ją lankysis. Nurodė gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

2012-10-17 Šiaulių AVPK patrulių rinktinės patruliai pagal budėtojo pranešimą vyko į šeimyninį konfliktą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur juos pasitiko J. Ž., kuris nurodė, jog jo bute yra neblaivi M. R. ir jos kūdikis E. R., kuri miegojo lovelėje. Minėtame bute nebuvo elektros, nes ji, M. R. teigimu, buvo atjungta. M. R. policijos pareigūnams teigė, kad yra išgėrusi tik du dviejų litrų talpos plastikinius butelius alaus. M. R. buvo nustatytas 3,07 promilių girtumas. J. Ž. buvo nustatytas 5,34 prom. girtumas. Policijos pareigūnams paklausus, ar kas nors iš artimųjų galėtų pasirūpinti jos mažamete dukra, M. R. atsakė, kad ne. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iškviesti medikai apžiūrėjo kūdikį ir jį išvežė į Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, Vilniaus g. 303, Šiauliuose. Išvežus M. R. dukterį, ji puolė į isteriją, pradėjo šaukti, kad nusižudys, kad iššoks per langą arba persipjaus venas. Dėl to buvo iškviesti medicinos darbuotojai, kurie M. R. išsivežė į Šiaulių psichiatrinės ligoninės priėmimo skyrių.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A-1120, nuo 2012-10-18 buvo nustatyta laikinoji globa E. R., gim. (duomenys neskelbtini), jos laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, esantys Vilniaus g. 303, Šiauliuose.

Atsakydami į Skyriaus užklausimą, Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai 2012-12-19 rašte Nr. S-812 Skyrių informavo, kad M. R. dukrą E. aplankė 2 kartus: spalio 19 d. ir lapkričio 7 d. Atnešė sauskelnių, ausų krapštukų. Motina vaiko daugiau nelanko, nesidomi jos sveikata, raida, pasiekimais. Savivaldybės socialinių paslaugų centras 2013-01-09 raštu Nr. S-18 informavo, kad nuo 2012-10-02 į telefono skambučius M. R. neatsako. Jos gyvenamoji vieta nežinoma nuo 2012 m. lapkričio mėnesio. Esant tokiai situacijai, socialinių paslaugų M. R. teikti jiems nėra galimybių.

Socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams Socialinių paslaugų centre pavyko pasikalbėti su M. R. tik 2013-06-07. Paaiškinime ji nurodė, kad nenori sakyti savo gyvenamosios vietos adreso, o dukterį lanko pagal galimybes.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-697-900/2013, M. R. buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 str. 3 dalį, jai paskirta 90 parų arešto bausmė.

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai 2013-12-23 rašte Nr. S- 1020, atsakydami į Skyriaus paklausimą, informavo, kad M. R. dukrą aplankė 2 kartus: 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. lapkričio 7 d. Informuojama, kad motina mergaitės daugiau nelanko, nesidomi jos sveikata, raida, pasiekimais. Niekas daugiau iš giminių ar artimųjų vaiko nelanko, nesiteirauja. Kūdikių namų administracijos nuomone, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo M. R. dukters Emos atžvilgiu.

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyba 2013-12-31 rašte dėl M. R. šeimos pokyčių vertinimo rašo, kad M. R. nuo 2012-10-11 nesirodo socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyboje, gyvena nežinomu adresu, paskambinus socialinei darbuotojai, telefonu atsiliepia vyras, kuris neteikia jokios informacijos apie M. R.. Rašte teigiama, kad dėl tokios situacijos vertinti šeimos pokyčių jie negali.

Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-04-07 gavo V. E., ir A. E., prašymą paskirti juos Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namų globotinės E. R., laikinaisiais globėjais. Pareiškėjai yra išklausę Globėjų ir įtėvių rengimo įvadinius kursus (GĮMK), Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro, organizuojančio šiuos kursus, pateiktoje išvadoje jie yra pripažinti esantys tinkami tapti tėvų globos netekusios nuo 0 iki 2,5 m. amžiaus mergaitės globėjais, su tikslu vėliau įvaikinti. V. ir A. E. yra neteisti, administracine tvarka nebausti. Pagal sveikatos būklę yra tinkami tapti vaiko globėjais. Jų buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos globoti E. R. V. ir A. E. savo vaikų neturi. Skyriaus 2014-04-07 posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. VVT-38, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, teikiant prioritetą vaiko globai šeimoje, buvo nuspręsta rekomenduoti Savivaldybės administracijos direktoriui nuo 2014 m. balandžio 9 d. atleisti iš E. R., laikinojo globėjo pareigų Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, esančius Vilniaus g. 303, Šiauliuose, ir nuo 2014-04-09 E. R. laikinaisiais globėjais paskirti V. E. ir A. E., gyv. (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-09 įsakymu „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. A-1120 „Dėl E. R. laikinosios globos nustatymo pakeitimo“ V. ir A. A. nuo 2014-04-09 yra paskirti E. R. laikinaisiais globėjais ir globotinei priklausančio turto administratoriais.

2014-04-11 Skyriuje buvo gautas V. E. ir A. E. prašymas paskirti juos E. R. nuolatiniais globėjais. Šeima ateityje turi ketinimų įsivaikinti E. R.

Skyriaus nuomone, nėra jokių požymių, kad situacija M. R. šeimoje galėtų pasikeisti ir kad ji galėtų auginti savo dukterį ir ja tinkamai pasirūpinti. M. R. nėra pateikusi Skyriui prašymą susigrąžinti dukterį E. R.. Civilinio kodekso 3.180 str. 1 dalis skelbia, kad „kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.“ Ieškovas daro išvada, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo dukters Emos auklėjimo ir išlaikymo, todėl atsakovei yra tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią dukters E. R. atžvilgiu. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukteriai, kaip numatyta Civilinio kodekso 3.195 straipsnyje. Skyriaus turimais duomenimis, M. R. oficialiai niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruota. Ieškovas mano, kad iš atsakovės yra tikslinga priteisti išlaikymą dukrai E. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki dukters pilnametystės.

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, gindami nepilnametės teises ir interesus, siekdami nustatyti vaikui globotinės teisinį statusą, bei remdamiesi Civilinio kodekso 3.180 str., 3.182 str.,

str., 3.192 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.202 str. 2 d., 3.251 str. 1 d., 3.256 str., 3.259 str., 3.263 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d., ieškovas teismo prašė:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Nustatyti E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

3. Paskirti E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniais globėjais ir globotinei priklausančio turto administratoriais V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

4. Nustatyti E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą globėjų gyvenamojoje vietoje.

5. Priteisti iš atsakovės M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukteriai E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.

Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovei M. R. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau atsiliepimas į ieškovo ieškinį iš atsakovės negautas. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (LR CK 3.180, 3.182, 3.183, 3.184, 3.192, 3.251 str. 1d., 3.265 str. 3 p).

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu motina /tėvas nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo Konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti sankciją - tėvų valdžios apribojimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos Teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaikų poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią.

Iš vaiko gimimo liudijimo matyti, kad E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė M. R., o tėvas nenurodytas (10 b.l.). Nuo 2012-10-17 E. R. apgyvendinta Šiaulių m. savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (15, 27 b.l.). Nuo to laiko iki teismo posėdžio vaiko motina atsakovė M. R. tik tris kartus lankė dukra. Atsakovė niekur nedirba, nėra įrašyta darbo biržoje į įskaitą asmenų ieškančių darbo (7-8 b.l.). Dar anksčiau atsakovei yra apribotos neterminuotai motinos teisės į sūnų R. R. (6 b.l.). Iš Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro darbuotojų pateiktų atskaitų seka, kad atsakovė nuo 2012-10-11 vengia susitikimų centre, neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, gyvena nežinomu adresu dėl ko nėra galimybės įvertinti atsakovė šeimos pokyčių (9, 20, 22, 23 b.l.). Atsakovei per laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2013-12-16 šešis kartus taikyta administracinė atsakomybė (11-14, 24-25 b.l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-13 nuosprendžiu atsakovei skirtas 90 parų areštas (16-19 b.l.). Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-18 įsakymu Nr. A-1120 nepilnametei Emai likusiai be motinos globos buvo nustatyta laikinoji globa bei paskirtas jos globėjas Šiaulių m. savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namai (26 b.l.). Šiaulių m. savivaldybės administracijos (toliau ŠSA) direktoriaus 2014-04-09 įsakymu Nr. A-477 nuo 2014-04-09 atsakovės dukrai Emai nustatyta laikinoji globa, o jos laikinaisiais globėjais ir turto administratoriais paskirti V. E. ir A. E., pastarųjų gyvenamojoje vietoje nustatant ir globotinės gyvenamąją vietą (75 b.l.).

Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė, kad atsakovė nuo 2012 metų spalio 17 d. neprižiūri vaiko, juo nesirūpina, neskiria jam tinkamo išlaikymo, nedalyvauja jo auklėjime. Todėl darytina išvada, kad atsakovė neįgyvendina motinos valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jos nepilnamečiam vaikui buvo įsteigta laikinoji globa iš pradžių įstaigoje, o vėliau šeimoje ir vaikas apgyvendintas globėjų namuose. Teismo nuomone, motinos, nevykdančios savo pareigų vaikui, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovei nustatytinas motinos valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Pirmiausia, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad M. R. nemyli vaiko, nenori juo rūpintis ir auginti jo savo namuose, retkarčiais girtauja, nenori dirbti, nesirūpina buities sąlygomis, o tuo pačiu kenkia ir vaikui. Nors atsakovė nenurodė dukros biologinio tėvo, tačiau ir jis nesikreipė į teismą ir savo tėvystės dukra nepripažino. Iš paminėto seka, kad atsakovė neprieštarauja, kad jai neterminuotai būtų apribotą motinos valdžia jos dukters Emos atžvilgiu. Kadangi atsakovei yra tinkamai pranešta apie teismo posėdį, bet ji irgi nesikreipė į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jog jai būtų suteikta antrinė teisinė pagalba. Taip pat ji neatvyko į teismo posėdžius ir nepaneigė ieškovo argumentų dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo jos dukros Emos atžvilgiu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė gyvena netinkamą gyvenimo būdą ir nėra registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo. Esant minėtiems įrodymams darytina išvada, kad atsakovė negali pasiimti vaiko gyventi pas save, jai vaikas nerūpi, o be to ji nenurodo, kas yra vaiko biologinis tėvas.

Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovė sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiauja motinos valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu ir visiškai nesirūpina vaiku (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš ieškovo paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė visiškai nesidomi vaiko auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovė neatlieka motinos pareigų numatytų CK 3.155 str., ji yra nutraukusi ryšį su vaiku, juo nesirūpina, nelanko jos globėjų namuose, nusišalinusi nuo jos auklėjimo. Nustatyta, kad atsakovė savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje darys žalą vaikui ir nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovei M. R. taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jo dukters E. R. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo yra pareikštas vaiko motinai (atsakovei). Todėl sprendžiant klausimą dėl motinos teisių apribojimo pripažintina, kad pagal bylos duomenis nustatyti ieškinyje nurodyti atsakovės priešingi teisei veiksmai, t. y. sąmoningas vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaiką; nesirūpinimas vaikų ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad motina su dukra negyvena nuo 2012-10-17, kuomet dukra iš jos buvo paimta dėl susiklosčiusių aplinkybių. Pastebėtina, kad atsakovė šiuo metu neturi LR teritorijoje gyvenamųjų patalpų nuosavybės (nuomos) teise. Atsakovė neturi ir pastovios gyvenamosios vietos, o laikinos gyvenamosios vietos socialiniams darbuotojams nenurodo. Atsakovė ir anksčiau iki dukros gimimo neturėjo ne tik nuolatinio darbo, bet ir pastovių pajamų vaikui išlaikyti ir toks jos elgesys atsižvelgiant į vaiko interesus, laikytinas nerūpestingu, neatsakingu, tiek kiek tai susiję su dukros priežiūra. Atsakovės dukrai E. Š. m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-09 įsakymu Nr. A-477 buvo nustatyta laikina globa ir jos laikinaisiais globėjais bei turto administratoriais paskirti Virginija ir A. E. (75 b.l.). Ši aplinkybė laikytina pagrindu atsakovės nepilnametei dukrai nustatant nuolatinę globą ir paskiriant jos laikinuosius globėjus nuolatiniais. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu mergaitė gyvendama su laikinaisiais globėjais gali jaustis saugia, yra prižiūrima. Nuolatinės globos įsteigimo atveju atsakovei išlieka teisė palaikyti ryšį su vaiku. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja biologinės motinos kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų nevykdymo. Todėl priklausomai nuo motinos kaltės pobūdžio gali būti ribojama jos valdžia laikinai ar neterminuotai.

Antra, teismas spręsdamas dėl motinos valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje, bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Teismas pripažįsta, kad ieškovas pagrįstai prašo neterminuotai apriboti atsakovės kaip vaiko motinos valdžią. Pažymėtina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet vienas iš tėvų visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, bei iš jų (jo) gyvenimo būdo, įpročių ir pan. matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaiko motina vengia atlikti savo pareigas, bylos nagrinėjimo metu atsakovės tarpusavio santykiai su dukra yra visiškai nutrūkę. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įrašyta į priklausomybės ligų registrą, tačiau nustatyta, jog šiuo metu ji neturi pastovios gyvenamosios vietos ir gyvena amoralų gyvenimą. Visos šios aplinkybės, susijusios su atsakovės padėtimi leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko Emos motina yra visiškai praradusi galimybes susigrąžinti vaiką, jį auginti ir juo rūpintis. Todėl teismas vertindamas šias ir kitas aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą duomenys apie atsakovės ankstesnį elgesį buityje rodo, kad ji netinkamai naudoja savo kaip motinos valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko matyti, jog motinos kontaktas su dukra visiškai nutrūkęs. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėtas atsakovės elgesys vertintinas neigiamai.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovės ir dukros pagal jos amžių, emocinis ryšys su motina yra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad būsimų nuolatinių globėjų teikiama globa atsakovės dukrai sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o siekiant atkurti vaiko ir jos biologinės motinos socialinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į bylos duomenis ir įvertinant situaciją teisiškai, darytina išvada, jog vaiko ir motinos ryšiai visiškai nutrūkę, todėl teismui yra teisinis pagrindas taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą motinos valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, pripažįstant, jog atsakovė neturi galimybių atkurti savo ryšius su dukra. Todėl teismas mano, kad atsakovės atžvilgiu tikslinga pagal susidariusią padėtį taikyti pastarajai neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus, bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje dar labiau apginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, bei siekiant apsaugoti vaiko teises į tinkamą socialinę aplinką, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą neterminuotai apriboti atsakovei M. R. motinos valdžią.

Teismui apribojus neterminuotai motinos valdžią atsakovei, jos nepilnamečiam vaikui nustatytina nuolatinė globa globėjų šeimoje ir namuose (LR CK 3.254 str. 3 p.). Nuolatinių globėjų namuose nustatytina ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Tuo pačiu pažymėtina, kad kai per metus motinos valdžios ribojimas nėra panaikinamas, vaikas taip pat įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3. 129 str. 3d.). Todėl tokiu atveju ieškovas turi bendradarbiauti su teismu priėmusiu sprendimą dėl galimo nepilnametės Emos įvaikinimo.

Kandidatai į nuolatinius globėjus V. ir A. E. aplinkinių charakterizuojami teigiamai (77-83 b.l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus pripažino juos tinkamais būti globotinės E. R. globėjais (77-83 b.l.). Sąlygos nepilnametei E. R. gyventi pas globėjus yra tinkamos (77-83 b.l.). Be to V. E. ir A. E. dirba pagal darbo sutartis, turi pastovias pajamas (89-91 b.l.), jie yra sveiki (92 b.l.), turi nuosavybės teise gyvenamąjį būstą (93-95 b.l.), neteisti, duomenų, kad būtų bausti administracine tvarka taip pat nėra (96-100 b.l.).

Nustatant nepilnamečio vaiko nuolatinę globą, jos globėjams išaiškintina pareiga netrukdyti motinai pabendrauti su vaiku. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią neterminuotai, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai prieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Teismui neterminuotai apribojus motinos valdžią atsakovei M. R. ir nustačius jos vaikui nuolatinę globą, motinai išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina yra darbinga, gali reguliariai gauti pajamas, todėl tenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės priteisiant po 250 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui. Šias išmokas nuolatiniai globėjai tvarko uzufrukto teise (CK 3. 185 str.). Kadangi nepilnamečiam vaikui nustatoma nuolatinė globa, globėjai V. E. ir A. E. skirtini ir vaiko turto administratoriais (CK 4. 240 str.).

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį visiškai iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui pagal šį teismo sprendimą priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto vaikui E. R., vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

2. Neterminuotai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią M. R. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko dukros E. R. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečiam vaikui E. R. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą laikyti kartu su nuolatiniais globėjais V. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) jų gyvenamojoje vietoje.

4. Skirti laikinuosius globėjus V. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. R. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatiniais globėjais ir vaiko turto administratoriais.

5. Priteisti iš atsakovės M. R. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. R. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2014-01-22 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jos pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniams globėjams ir jos turto administratoriams V. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant juos uzufrukto teisę tvarkyti atsakovės vaiko išlaikymui mokomas pinigines lėšas.

6. Priteisti iš atsakovės M. R. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 90,00 Lt už vaiko išlaikymui skirtas išmokas ir 12,60 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 246,60 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus 60 ct).

7. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.