Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkė, našlė, neteista, yra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 208 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. B. kaltinama tuo, kad ji nuo 2001-05-03 būdama individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) savininke ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, 11 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 punktus, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą, tinkamai neorganizavo ir aplaidžiai tvarkė individualios įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos statymo 12 straipsnio 2 punktą nustatantį, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, neorganizavo, kad ūkinių operacijų registravimo žurnaluose būtų įrašytas atsargų likutis 2008-01-01, pirkėjų įsiskolinimo likutis 2008-01-01, įmonės įsipareigojimų, apimančių įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, likučiai 2008-12-31, neorganizavo, kad ūkinių operacijų registravimo registre „atsargos“ būtų įrašytos iš UAB „R.“ gautos prekės už 151 500.14 Lt. ir gautos prekės iš UAB „H.“ už 35 589.64 Lt., ir savininko įnašai dėl ko negalima nustatyti atsargų likučio, pirkėjų įsiskolinimo likučio, įmonės įsipareigojimų dydžio 2008-12-31,2009-12-31 ir 2010-10-01 ir įmonės turto už 2008 m., 2009 m., ir 2010 m. 01-10 mėn.; inės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais taip pat įstatymų nustatytą laiką nesaugojo individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą nustatantį, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimą nustatantį, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, neužtikrino individualios įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų, tai yra ilgalaikio turto apskaitos registro ir apskaitos dokumentų, kreditorinių įsiskolinimo apskaitos registrų pagal atskirus kreditorius, saugumo ir jų neišsaugojo, dėl to negalima nustatyti individualios įmonės turto 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-10-01, įsipareigojimų dydžio, ir visiškai negalima nustatyti E. V. B. individualios įmonės nuosavo kapitalo už 2008 metus, 2009 metus ir 2010 metų 01-10 mėnesius.

Be to, E. V. B. kaltinama tuo, kad ji, būdama individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) savininke ir žinodama apie įmonės nemokumą bei akivaizdžiai gresiantį bankrotą, pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, būtent:

- pagal 2010-08-27 nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį perleido bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise gyvenamosios paskirties patalpą - butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) parduodama jį už 100 000 Lt. B. K. ir J. K.;

- pagal 2010-06-21 pirkimo-pardavimo sutartį perleido 0.1500 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), parduodama už 8928 Lt. B. K. ir J. K.;

- pagal 2010-06-19 pirkimo-pardavimo sutartį, perleido 1.7600 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduodama už 7974 Lt R. Š. ir M. Š.;

- pagal 2010-06-23 pirkimo-pardavimo sutartį, perleido bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius 0.0650 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0.656 ha žemės sklypą, unikalus numeris 9105-0007-0062,esančius (duomenys neskelbtini) parduodama už 35000 Lt B. E., ir dėl to padarė įmonės kreditoriams 151 902 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji E. V. B. teismo posėdžio metu kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad ji buvo įregistravusi individualią įmonę, tačiau realiai visą veiklą įmonėje vykdė jos sūnus S. B.. Ji jam buvo parašiusi įgaliojimą tvarkyti visus įmonės dokumentus, atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse organizacijose. Sūnus ją informuodavo apie įmonės veiklą. Įmonės apskaitą tvarkė pasamdyta buhalterė S. A. T.. Įmonės veiklą ne kartą yra tikrinę Mokesčių inspekcijos pareigūnai ir, kiek ji žino, niekada nebuvo jokių priekaištų dėl to, kad būtų negerai tvarkoma apskaita. Ji turėjo sveikatos problemų, kreipėsi į psichiatrus, įmonės veikla visada rūpinosi jos sūnus. Buhalteriniai dokumentai buvo saugomi, iškėlus bankroto bylą visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, kuris nesakė, kad trūktų kažkokių dokumentų. Savo, ir kartu su vyru V. B. turėtą turtą pardavė dar gerokai prieš tai, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Jos vyras sunkiai sirgo, buvo daroma širdies operacija ir reikėjo daug pinigų gydymui reabilitacijai, jie buvo skolingi ir nenorėjo prieš mirtį likti skoloje, dėl to pardavė butą (duomenys neskelbtini), du sodo sklypus ir du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) K. ji asmeniškai nepažinojo, tik yra kilimo kaip ir jie iš (duomenys neskelbtini), kai pardavė jiems žemę kalbėjo apie tai, kad ruošiasi parduoti ir butą (duomenys neskelbtini), dėl to K. ir nupirko. Kitą žemės sklypą pardavė Š., jų asmeniškai nepažįsta, kaip ir sodo sklypų savininkų. Ji žinojo, kad įmonė turėjo įsiskolinimų, tačiau nemanė, kad įmonė yra nemoki ir, kad gresia bankrotas. Turtui, kurį pardavė, nebuvo jokių apribojimų jį parduoti ir niekas jai nesakė, kad ji negali parduoti savo nuosavybės.

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad 2001 m. buvo įregistruota individuali įmonė jo mamos E. V. B. vardu, tačiau realiai visą veiklą vykdė jis, mama jam buvo parašiusi įgaliojimą tvarkyti visus įmonės reikalus ir atstovauti įmonę visose institucijose. Mama įmonės veikloje nedalyvaudavo, tik kai įmonei trūko pinigų, mama įnešė dalį jų. Įmonėje jis dirbo vadybininku pagal darbo sutartį. Įmonė užsiėmė medienos pirkimu pardavimu. Iš pradžių verslas sekėsi gerai, tačiau vėliau pradėjo strigti atsiskaitymai su Vokietijos įmone, dėl to jo vadovaujamai įmonei ėmė stigti lėšų. Įmonės apskaitą nuo pat jos įsteigimo tvarkė buhalterė S. A. T., su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Įmonę ne kartą buvo tikrinę Mokesčių inspekcijos pareigūnai, tačiau jie niekada nesakė, jog jo vadovaujamos įmonės apskaita tvarkoma negerai. Iškėlus bankroto bylą visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, kuris taip pat nesakė ir nereiškė pretenzijų, kad trūktų kažkokių tai dokumentų. Mama jam buvo parašiusi įmonės įgaliojimą, kad jis galėtų išrašyti sąskaitas, pasirašyti kontraktus. Apie parduotą turtą negali nieko papasakoti. Buvo sunkus metas, buvo skolų, tačiau turtas nesusijęs su bankroto byla. Dabar jis nuomojasi tą butą iš naujų savininkų K. Jie nėra jo giminaičiai. Mama per savo pažįstamus rado žmones, kurie nupirko butą. Tėvų butas buvo parduotas prieš įmonės įsteigimą. Sklypai buvo parduoti iki įmonės bankroto. Kadangi tėvas buvo po širdies šuntavimo operacijos, buvo reikalingi pinigai, todėl tėvai ir pardavė turtą. Įmonės buhalterinę apskaitą reglamentuojantys dokumentai buvo saugomi jų ofise, sandėliuke. Paskutiniu metu jis mamai minėjo, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau apie bankrotą nekalbėjo, nes nenorėjo, kad tėvai nervintųsi. Tikėjosi, kad įmonė išsilaikys.

Liudytojas B. A. teisme parodė, kad jis yra UAB „R.“ vadovas. Su E. V. B. IĮ sieja verslo santykiai nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Su S. B. ir E. V. B. yra pažįstami iš seniau, bendravo šeimomis. E. V. B. IĮ užsiiminėjo medienos gamyba ir pardavimu. E. V. B. IĮ reikalus realiai tvarkė S. B.. Jis buvo kaip ir tos įmonės direktorius, jis išrašinėdavo sąskaitas. Apie S. B. įgaliojimą sužinojo kuomet įmonei buvo paskelbtas bankrotas. S. B. nebenorėjo su juo atsiskaityti. Jis jo įmonei tiekė malkas. Už malkas liko neatsiskaityta 75 000 Lt. Su E. V. B. IĮ bendravo nuo įmonės įsteigimo iki 2009 m. E. V. B. IĮ su jo įmone atsiskaitinėdavo iš dalies. S. B. sakydavo, kad su juo neatsiskaito partneriai iš Vokietijos už jo produkciją. Su E. V. B. apie skolas nei karto nekalbėjo, nes buvo įsitikinęs, kad viską tvarko S. B., o mama realiai jokių veiksmų neatlieka. Tik vieną kartą kalbėjo su E. V. B. dėl skolų. Ji pasakė „jei tu žinojai, kad yra tiek sąskaitų išrašyta ir vis tiek rašei“. Dėl jam padarytos žalos į teismą nesikreipė. Advokatė pasakė, kad procesas neįmanomas, nes S. B. vargšas ir nieko neturi.

D. K. teisme parodė, kad E. V. B. įmonė yra skolinga 10 000 Lt. Sutartį sudarė su S. B.. Jis prisistatė direktoriumi, turėjo įmonės spaudus. E. V. B. ji nėra mačiusi, nepažįsta. Ji dirbo UAB „H.“ direktore, vėliau atsirado kitas direktorius, ji liko finansininke. S. B. nei karto nėra sumokėjęs visos sumos iš karto. Mokėdavo dalimis. Kai S. B. neatsiskaitė už paskutinę sąskaitą faktūrą, daugiau produkcijos jam nebetiekė. Ji yra mačiusi jų įmonės buhalterę. Šiai dienai skola nepadengta. Su jų įmone dirbo apie tris metus nuo 2007 m. Nežino kokia tiksli bendra sandorių suma su E. V. B. įmones. Jiems liko neatsiskaityta apie dešimt procentų.

Liudytoja S. A. T. parodė, kad B. jai nėra giminės. Dirbo E.V. B. IĮ buhaltere. Jai duodavo dokumentus. Mėnesiui pasibaigus, ji užpildydavo visas deklaracijas, suvesdavo rezultatus, atsiskaitydavo su mokesčių inspekcija, su Sodra, muitine. Dirbo nuo įmonės įkūrimo. Ją susirado S. B.. Ji su S. B. yra pažįstama iš ankščiau. Jis ją pasamdė. Visi įmonės dokumentai yra priduoti, kai buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Dokumentus atidavė bankroto administratoriui. Jai niekas nesakė, kad trūksta kokių tai dokumentų. Dirbant jokių problemų dėl atsiskaitymų nebūdavo. Vedant apskaitą visus pirkimo-pardavimo dokumentus jai pateikdavo S. B.. Ji tvarkė apskaitą. Atsargų likučiai buvo sutvarkyti. Buvo vedamos knygos, kurios buvo atiduotos bankroto administratoriui. Buvo vedama kanceliarinė knyga, kur buvo nurodyta kiek pirkta, kiek mokėta, kokia organizacija. Kiekvienai organizacijai atskirai buvo užvesta tokia knyga. Jei įmonė ką pirkdavo, ar parduodavo, būdavo išvedamas likutis. Praėjus kuriam tai laikui, jie derindavo sąskaitas su buhalteriais įvairių įmonių ir vesdavo likučius. UAB „R.“ girdėta. Neįsivaizduoja, kodėl buvo neįrašyta sąskaita už 151 500 Lt. Dokumentai buvo saugomi sandėliuke pagal metus. Nežino, ar įsakymu buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka. Nebuvo įmonės nurodymo kai kuriuos dokumentus saugoti atskirai. Visi dokumentai buvo spintoje. Mokesčių inspekcija darė reviziją, viskas buvo tvarkoje. Įmonėje dirbo pagal darbo sutartį. Darbo sutarties neišsaugojo. S. B. buvo įgaliotas asmuo. Neprisimena, ar matė tą įgaliojimą. Neprisimena datos, kada VMI darė patikrinimą.

B. K. teisme parodė, kad 2010 m. įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Butą pirkti pasiūlė E. V. B.. Kadangi tiko kaina, gera vieta, todėl ir nusipirko. Butą pirko dukrai. Kaltinamosios ankščiau nežinojo. Vyras per savo pažįstamus sužinojo, kad parduodamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Gavo pardavėjos kontaktus ir nusipirko žemę. Pardavėja pasakė, kad dar parduoda butą (duomenys neskelbtini). Perkant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini), tam turtu nebuvo uždėta jokių apribojimų. Šiuo metu šį butą nuomoja S. B.. Jis sumoka už buto patarnavimus.

B. E. ji pirko sodo sklypus iš B. savo sūnui. Apie sklypo pirkimo aplinkybes nieko paaiškinti negali, nes viską tvarkė dabar jau miręs vyras. Už sklypus sumokėjo grynais ir pinigus sumokėjo sūnus, tik dokumentai yra įforminti jos vardu. Sūnus gyvena Anglijoje.

Specialistė Dovilė Požėlaitė teisme parodė, kad ji atliko E.V. B. individualios įmonės dokumentų tyrimą. Jai dokumentus pateikė Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas. Kadangi buvo neišvesti buhalterinių sąskaitų likučiai, iš dalies negali nustatyti įmonės turto, bei koks buvo likutis, turto atsargos. Taip pat negali nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio. Dėl akcijų - buvo pateikta sutartis, kad E. V. B. įmonė parduoda akcijas už 45000 Lt. Šios akcijos nebuvo registruotos apskaitoje. Tai taip pat yra įmonės turtas. Negalima nustatyti iš kur buvo įsigytos tos akcijos ir neaišku, ar jos apskaitytos. Buvo pati sutartis, bet nėra įtraukta į registrą. Tyrimo metu jai buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, sutartis, kad E.V. B. įmonė įsigyja prekių. Iš to nustatė, kad jos yra neįtrauktos operacijų registre. Už įrašų teisingumą yra atsakingas buhalteris. Tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. ir 11 str. 1 d. Už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsako ūkio subjekto vadovas. Ji netyrė, ar įmonėje buvo buhalteris. Nebuvo tokio klausimo. Jai atliekant tyrimą, nebuvo klausta, kieno buvo atsakomybė dėl to, kad buvo aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Negali atsakyti, ar atsargų likutis buvo neįrašytas dėl buhalterės klaidos, ar dėl to, kad tas įrašymas nebuvo organizuotas. Ji rėmėsi jai pateiktais dokumentais ir konstatavo faktą. Ji nežino, kas tvarkė šios apskaitos registrus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Registrus kiekviena įmonė pasirenka pagal savo poreikį. Šiuo atveju nebuvo poreikio duomenis registruoti pagal atskirus registrus, reikėjo suvesti tik bendrą sumą. Išvadoje ji teigia, kad tokių registrų pagal atskirus kreditorius nebuvo, todėl ji negali atsakyti kiek konkrečiai šitai įmonei buvo skolinga. Kad negali nustatyti įsipareigojimų dydžio, tai reiškia, kad negali nustatyti bendro įsipareigojimų dydžio. Negali atsakyti, ar iš pateiktų dokumentų matėsi nuo kada įmonei grėsė bankrotas. Jai toks klausimas nebuvo užduotas. Savininko įnašas yra nuosavas kapitalas, o atsargos jau yra įmonės turtas. Nebuvo registro kiek savininkas įnešė savo pinigų. Tas registras yra privalomas, tik jo formą ir turinį pasirenka įmonė. Visa buhalterinė apskaita turi būti aiški ir suprantama. Tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. Žurnalai buvo, tik nebuvo įrašų. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. B., kuro parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsniu (1d. 1p., miręs), parodė, kad jam žinoma apie tai, jog žmonos E. V. B. vardu buvo įregistruota individuali įmonė. Tačiau jis įmonės veikloje visiškai nedalyvavo ir nieko paaiškinti negali. Jis turėjo dar tarybiniais laikais įsigytus sodo sklypus. 2009 m. ėmė galvoti, kad sklypus reikia parduoti, nes sveikatos ir galimybių prižiūrėti nebuvo. Be to, buvo širdies operacija, po kurios buvo reikalinga ilga reabilitacija. Viskam buvo reikalingi pinigai. Tokia ir buvo pagrindinė sodo pardavimo priežastis, o gauti pinigai skirti gydymui. Dėl E. V. B. paveldėto turto ir jo pardavimo nieko paaiškinti negali, toks buvo E.V. B. sprendimas (1 t., 199-200 b.l.).

Iš UAB „R.“ pateiktos 2010-07-20 pretenzijos matyti, jog UAB „R.“ direktorius B. A. pateikė IĮ E.V. B. įmonei pretenziją dėl 68148 Lt 92 ct įsiskolinimo apmokėjimo (1 t., 21 b.l.).

Iš 2010-10-08 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad E.V. B. įmonei pagal pareiškėjos E.V. B. pareiškimą iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valdsita“, E.V. B. įmonės likvidatorius įpareigotas per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal balansą, nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 t., b.l. 22-23).

Iš Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus rašto matyti, jog buvo kreiptasi į UAB „Valdsita“ prašant atsiųsti turimus duomenis apie E.V. B. įmonės turtą su turto vertinimu (1 t., 44 b.l.)

Iš 2011-12-09 UAB „Valdsita“ rašto Nr.20447 matyti, jog bankroto administratorius pateikė tyrimui prašomus bankrutavusios E.V. B. įmonės dokumentus, tarp kurių sudarytas įmonės balansas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ( 1t., 69-97 b.l.).

Iš bankrutuojančios E.V. B. įmonės administratoriaus ataskaitos matyti, kad 2010-10-08 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo iškelta šios įmonės bankroto byla. Teismo nutartimi patvirtinti 36 kreditorių reikalavimai 432215,75 lt sumai. Dar 11 kreditorių reikalavimų nepateikė. Kreditorinius reikalavimus pateikė UAB ,,R.“. Bankroto administratorius konstatavo, kad įmonės nemokumą lėmė Vokietijos įmonių neatsiskaitymas už pateiktas prekes (1 t., b.l. 46-54).

Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresn. tyrėjos D. Pagojienės tarnybiniame pranešime nurodyta, jog visiems kreditoriams buvo pranešta apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, tačiau nei vienas nepareiškė noro kreiptis su pretenzijomis, bankroto administratorė paaiškino, kad tikrindama įmonės sandorius nenustatė galimų nusikalstamos veikos požymių (1t., 98 b.l.).

Iš Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, jog E.V. B. įmonė įregistruota juridinių asmenų registre 2001-05-03 (1t., 111-112).

Iš 2010-11-24 Šiaulių apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010-11-24 rašto Nr. 40-S-20012 matyti, jog yra atliekamas E.V. B. individualios įmonės finansinės veiklos patikrinimas ir bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“ prašoma pateikti E.V. B. individualios įmonės dokumentus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 (1 t., 114).

Iš 2011-06-10 dokumentų priėmimo perdavimo akto matyti, jog individualios E.V. B. įmonės bankroto administratorius UAB „Valdsita“ pateikė dokumentus pagal pridedamą sąrašą, tarp kurių seniausi dokumentai pagal datą pateikti nuo 2003 m. (1 t.,125-127 b.l.).

Iš 2011-10-27 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-1904 (toliau tekste Specialisto išvada) matyti, jog tyrimui buvo pateikti E.V. B. įmonės 2008 m., 2009m., ir 2010m.01 – 10 mėn. dokumentai. E.V. B. įmonės vedamuose ūkinių operacijų žurnaluose nenurodytas įsipareigojimų, apimančių įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, likučiai 2008-01-01, todėl nėra galimybės nustatyti E.V. B. įsipareigojimų dydžio 2008-12-31, 2009-12-31, 2010-10-01. Nustatyti E.V. B. įmonės nemokumo 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-10-01 nėra galimybės, kadangi negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-10-01;

kadangi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 str. 2d. nuostatos neįpareigoja individualių įmonių sudaryti finansinių ataskaitų, E.V. B. įmonė finansinių ataskaitų nesudarydavo, todėl nėra galimybės nustatyti kokia buvo E.V. B. finansinė padėtis 2008-12-31, 2009-12-31, ir 2010-10-01;

E.V. B. įmonė tyrimo atlikimui nepateikė kreditorinių įsiskolinimo apskaitos registrų pagal atskirus kreditorius, todėl nėra galimybės nustatyti kiek ir kam E.V. B. įmonė skolinga 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010m. 01-10 mėn.;

E.V. B. įmonės vedamuose ūkinių operacijų registravimo žurnaluose nenurodyti atsargų likučiai, pirkėjų įsiskolinimo likučiai ir įsipareigojimų dydžio likučiai 2008-01-01 ir 2008-12-31,2009-01-01 ir 2009-12-31, 2010-01-01 ir 2010-10-01 todėl negalima iš dalies nustatyti E.V. B. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio 2008m., 2009m. ir 2010m. 01-10 mėn.;

E.V. B. įmonėje 2008m., 2009m. nesilaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 2d. reikalavimo, nes ūkinių operacijų registravimo registre „atsargos“ neįregistruota iš UAB „R.“ gautų prekių už 151 500, 14 Lt ir gautų prekių iš UAB „H.“ už 35 589, 64 Lt, todėl negalima iš dalies nustatyti E.V. B. įmonės turto už 2008m., 2009m., ir 2010m.01-10 mėn.;

E.V. B. įmonėje nesilaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 2d. reikalavimo, nes apskaitos registre neregistruojami savininko įnašai, todėl negalima iš dalies nustatyti E.V. B. įmonės nuosavo kapitalo 2008m., 2009m., ir 2010m.01-10 mėn.;

specialistės pastabose nurodyta, jog pateiktos išvados susijusios tik su tirti pateiktais objektais (1t., 134-158 b.l.).

Iš 2006 m. gegužės 15d. įgaliojimo matyti, jog E.V. B. įmonės savininkė E.V. B. įgalioja S. B. atstovauti E.V. B. įmonę, sudaryti sutartis, jas nutraukti, gauti įmonei priklausančius pinigus, juos sumokėti, valdyti, tvarkyti ir disponuoti, atidaryti, naudotis įmonės sąskaita, antspaudu, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, atstovauti visose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, Mokesčių inspekcijoje, Sodroje, Muitinėje, teismuose, antstolių kontoroje, bankuose, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Įgaliojimas galioja iki 2016-05-15 (2 t., 7 b.l.)

Iš pateiktos V. B. ligos istorijos išrašo matyti, jog jam buvo atliekama kataraktos operacija, nustatyta išeminė širdies liga bei atlikta operacija (2t., 2-4 b.l.).

Iš VĮ „Registrų centras“ pažymų, bei pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad:

E.V. B. 2010-06-21 pardavė žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. K. ir J. K. (2 t., 14-15, 42-47 b.l.);

E.V. B. ir V. B. 2010-08-27 pardavė butą adresu (duomenys neskelbtini) J. K. ir B. K. (2t., 9-10,38-41 b.l.);

E.V. B. 2010-06-19 pardavė žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), M. Š. ir R. Š. (2 t., 16-17,48-54 b.l.);

E.V. B. ir V. B. 2010-06-23 pardavė (duomenys neskelbtini) esančius sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) B. E. (2t.,29-32;55-60 b.l.)

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos R. Š. apklausos protokolo matyti, jog liudytoja parodė, kad 2010 m. birželio mėn., iš E.V. B. pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) E.V. B. asmeniškai nepažįsta, minėtą sklypą iš pradžių nuomojosi. E.V. B. sakė, kad sunkiai sirgo vyras ir reikėjo pinigų (2 t., b.l. 68).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog laikotarpiu nuo 2003m. kovo mėn. iki 2003m. lapkričio mėn. kaltinamoji E.V. B. sirgo sunkiu depresijos epizodu, pasikarojančiu depresijos sutrikimu, dėl kurio ji negalėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2010m. lapkričio mėn. E.V. B. gydyme buvo pasiekta stabili psichikos būsena, todėl tuo laikotarpiu ji galėjo pilnai ir teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu E.V. B. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl ji gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti parodymus, jai nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (3 t., 86-89 b.l.).

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies

BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (LAT nutartis Nr. 2K-437/2012). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų ir teisme apklausus kaltinamąją E.V. B., liudytojus, nustatyta, jog E.V. B. įmonėje nuo pat jos veiklos pradžios įmonės finansinę apskaitą pagal darbo sutartį tvarkė buhalterė S.A. T.. Šias aplinkybes patvirtino tiek E.V. B., tiek S. B., tiek pati S.A. T., paaiškindama, kad įmonės apskaitą tvarkė pagal darbo sutartį, kurios kopijos neišsaugojo, be to iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų tyrimui E.V. B. IĮ Metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2008 m., 2009 m. (2t., 102-107) matyti, jog jose kaip vyr.buhalteris pasirašė S. A. T.. Posėdžio metu apklausta specialistė D.Požėlaitė parodė, kad už įrašų teisingumą tvarkant buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas atsako įmonės vyr. finansininkas, kad E.V. B. IĮ apskaita buvo vedama, bet neatliekami visi reikiami įrašai. Taigi, įvertindamas surinktų įrodymų visumą bei esant aplinkybėms, jog E.V. B. įmonėje apskaitą tvarkė samdyta finansininkė, teismas daro išvadą, jog E.V. B. nepadarė kaltinime nurodytų veiksmų, susijusių su netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu, todėl ji šioje dalyje išteisintina.

E.V. B. kita kaltinimo dalis dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo inkriminuota pagal kitą BK 223 str. 1d. požymį – buhalterinių dokumentų neišsaugojimą. Kaltinimo dalis pagal šį požymį sukonstruota taip, kad E.V. B. „neužtikrino individualios įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų tai yra ilgalaikio turto apskaitos registro ir apskaitos dokumentų, kreditorinių įsiskolinimo apskaitos registrų pagal atskirus kreditorius, saugumo ir jų neišsaugojo, dėl to negalima nustatyti individualios įmonės turto 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-10-01, įsipareigojimų dydžio, ir visiškai negalima nustatyti E.V. B. individualios įmonės nuosavo kapitalo už 2008 metus, 2009 metus ir 2010 metų 01-10 mėnesius“.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Kaip matyti iš bylos duomenų specialistui, atlikusiam E.V. B. įmonės finansinės veiklos tyrimą, dokumentus pateikė šios įmonės bankroto administratorius UAB „Valdsita“. Bankroto administratoriaus įmonės dokumentų buvo prašoma laikotarpiu nuo 2008m., tačiau kaip matyti iš dokumentų priėmimo perdavimo aktų, bankroto administratorius savo iniciatyva pateikė ir kai kuriuos dokumentus, sudarytus 2003 m. E.V. B. įmonė įregistruota ir pradėjo veikti nuo 2001-05-03 (1t., 111-112 b.l.) ir kaip nustatyta S.A. T., E.V. B. ir S. B. parodymais nuo pat įmonės įsteigimo, į darbą S.A. T. buvo priimta buhaltere, kuri tvarkė apskaitą, S. B. buvo surašytas įgaliojimas tvarkyti visą E.V. B. įmonės veiklą. Esant šioms aplinkybėms lieka nepaneigtos abejonės, jog E.V. B. nuo pat įmonės pradžios galėjo būti nustačiusi buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimo tvarką, nes tokių dokumentų iš bankroto administratoriaus reikalauta ir specialistei pateikta nebuvo. Lieka nepaneigtos abejonės, jog minėtą buhalterinių apskaitos dokumentų saugojimo tvarką bei dokumentus galėjo neišsaugoti ir kiti asmenys – pvz. bankroto administratorius, ar kiti asmenys, buvę atsakingi už E.V. B. įmonės veiklą tuo laikotarpiu kai E.V. B. sirgo psichine liga ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t.y. 2003-03 iki 2003-11 (3t., 86-89).

Be to, pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. 1d. dėl įmonės buhalterinių dokumentų neišsaugojimo kyla tik tuo atveju, kai dėl šių dokumentų neišsaugojimo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip matyti iš bylos duomenų, iškėlus E.V. B. IĮ bankroto bylą jos bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Valdsita“ ir E.V. B. IĮ likvidatorius įpareigotas per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo bankroto administratoriui pateikti įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus (1, 22-23 b.l.). Iš byloje pateiktos bankroto administratoriaus Bankrutuojančios E.V. B. IĮ 2011-01-31 ataskaitos Nr. 1 matyti, jog bankroto administratorius nustatė tiek visus esamus kreditorius, debitorius, įmonės materialųjį turtą, atliko įmonės sandorių analizę nuo 2006 m., apibendrino finansinius rodiklius bei sudarė įmonės balansą, kuriame nurodyti tiek įmonės turtas, tiek nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai, pajamos bei veikos rezultatas ( 1t., 76-86 b. l.). Minėtoje ataskaitoje, kaip ir baudžiamojoje byloje, nėra jokių duomenų apie tai, jog E. V. B. IĮ bankroto administratoriui būtų nepateikusi kažkokių tai dokumentų ar apskaitos registrų, dėl kurių nebūtų įmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog kaltinimas E.V. B. šioje dalyje dėl dokumentų neišsaugojimo išskirtinai grindžiamas tik vienintele Specialisto išvada (1t., 134-158 b.l.), kuri iš esmės yra sąlyginė, nes specialistei buvo tyrimui pateikti ne visi E.V. B. IĮ dokumentai, o tik jų dalis už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2010 m.01 – 10 mėn. Specialistės išvada dėl negalimumo nustatyti E.V. B. IĮ turto 2008-12-31, 2009-12-31 ir 2010-10-01, įsipareigojimų dydžio, siejama su dokumentų jai nepateikimu, o ne su jų neišsaugojimu. Tai akcentuota ir specialistės išvados pastabose, kur nurodyta, jog išvada pateikiama pagal pateiktus dokumentus. Minėtos specialistės pateiktos išvados nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai, o ikiteisminis tyrimas dėl E.V. B. IĮ veiklos laikotarpio nuo jos įsteigimo iki 2008m. atliktas nebuvo, nebuvo aiškintasi aplinkybės, susijusios su specialistei trūkstamų dokumentų nepateikimu, kokie dokumentai buvo pateikti bankroto administratoriui, netirta ar šie dokumentai neišsaugoti, ir kas buvo atsakingas nuo įmonės įsteigimo už jų išsaugojimą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, jog ikiteisminis tyrimas dėl E.V. B. IĮ veiklos už visą jos veikimo laikotarpį atliktas nebuvo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kas ir kaip visus įmonės dokumentus saugojo E.V. B. ligos laikotarpiu, kad perimdamas bankroto administratorius iš E.V. B. IĮ visus dokumentus jokių pretenzijų dėl dokumentų neišsaugojimo ar nepateikimo nereiškė, konstatuotina, jog E.V. B. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1d. požymių ir ji išteisintina.

Dėl BK 208 straipsnio 2 dalies

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 str. 2 d. numatyta asmeniui, kuris dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Už šiame straipsnyje numatytas veikas numatyta atsakomybė ir juridiniam asmeniui. Ši nusikalstama veika padaroma tyčia, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 str. 2 d. būtina nustatyta, jog asmuo žinojo apie sunkią savo įmonės ekonominę situaciją ar jos nemokumą, ar akivaizdžiai gresiantį bankrotą ir sąmoningai atliko dispozicijoje nurodytus veiksmus su turimu turtu ir padarė turtinės žalos kreditoriams. Byloje sprendžiant, ar skolininkas nesąžiningas, taip pat būtina nustatyti, ar E.V. B. padaryti veiksmai yra draudžiami baudžiamojo įstatymo.

Iš byloje apklaustų liudytojų B. K., B. E. parodymų bei rašytinių įrodymų – nekilnojamo turo pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, jog E.V. B.:

pagal 2010-06-19 pirkimo-pardavimo sutartį, perleido 1.7600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), parduodama už 7974 Lt R. Š. ir M. Š.;

pagal 2010-06-21 pirkimo-pardavimo sutartį perleido 0.1500 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), parduodama už 8928 Lt B. K. ir J. K.;

pagal 2010-06-23 pirkimo-pardavimo sutartį, perleido bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius 0.0650 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0.656 ha žemės sklypą, unikalus numeris 9105-0007-0062, esančius (duomenys neskelbtini) parduodama už 35000 Lt B. E.;

pagal 2010-08-27 nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį perleido bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise gyvenamosios paskirties patalpą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) parduodama jį už 100 000 Lt B. K. ir J. K..

Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtam turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai dėl jo pardavimo, E.V. B. IĮ šio turto pardavimo laikotarpiu nebuvo iškelta bankroto bylų. Specialisto išvadoje (1t., 134-158 b.l.) nėra nustatyta, jog E.V. B. įmonė tuo laikotarpiu kai ji pardavė turtą būtų buvusi nemoki ar jai grėstų akivaizdus bankrotas, o bankroto administratoriaus pateiktoje ataskaitoje nurodyta informacija, jog E. V. B. įmonės nemokumą lėmė Vokietijos įmonių neapmokėjimas už pateiktas prekes yra pateikta 2011-01-31 turimais duomenimis, o ne tuo metu kai buvo parduotas turtas. Be to, ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog E.V. B. IĮ įregistruota nuo 2001-05-03 ir realiai įmonės veiklą pagal E. V. B. surašytą įgaliojimą, kuris pateiktas byloje, vykdė jos sūnus S. B.. Tai patvirtino tiek posėdžio metu apklausta pati kaltinamoji E. V. B., tai patvirtino jos sūnus S. B., nurodydamas, jog visą veiklą vykdė jis, o mamą tik kartais informuodavo apie įmonės veiklą, apie įmonės sunkią materialinę padėtį jai nesakė, nenorėdamas jos nervinti. Aplinkybes, jog visą įmonės veiklą realiai vykdė S. B., patvirtino įmonėje dirbusi buhalterė A. S. T. bei UAB „R “ direktorius B. A., UAB „H “ atstovė D. K., paaiškindami, jog visus verslo reikalus su E.V. B. IĮ derindavo su S. B., jog su E. V. B. jie netvarkė jokių reikalų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E.V. B. būtų žinojusi apie jos įmonės nemokumą bei akivaizdžiai gresiantį bankrotą, nenustatyta, kad tokia įmonės finansinė padėtis buvo tuo laikotarpiu kai ji pardavė kaltinime pagal BK 208 str. 2d. nurodytą turtą ir tai darė tyčia, norėdama išsaugoti savo turtą, jog jis nebūtų perduodamas kreditorių įsiskolinimams dengti. Faktų, jog E.V. B. IĮ, kurios realiai visą veiklą vykdė S. B., neatsiskaitė su UAB „R “ bei UAB „H.“ už dalį tiekiamos produkcijos, nepakanka konstatuoti, jog apie šiuos neatsiskaitymus E.V. B. žinojo parduodama turtą ir, kad šie neatsiskaitymai būtų buvę tokio masto, jog įmonė tuo metu buvo nemoki bei jai grėsė bankrotas. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog 2010-04-15 V. B. buvo atlikta planinė širdies operacija, paskirti du reabilitacinio gydymo etapai, 2010-07-28 V. B. buvo ruošiamas akies operacijai (2 t., 2-4 b.l.), kas patvirtina E.V. B. nurodytas aplinkybes, jog gydymui, vaistams, reabilitacijai reikėjo pinigų. Tai, kad pinigų reikėjo dėl sergančio vyro, E.V. B. nurodė parduodama turtą R. Š., kuri patvirtino šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog E.V. B. veikoje neįžvelgtina tyčios dėl BK 208 str. 2d. padarymo, bei nėra nustatyta objektyviųjų požymių, jog turto pardavimo laikotarpiu E.V. B. individuali įmonė buvo nemoki bei jai grėsė bankrotas. Specialisto išvadoje to nenustatyta, o ikiteisminis tyrimas dėl visos E.V. B. IĮ veiklos atliktas nebuvo. Nei turėto turto pardavimas, nei bankroto bylos iškėlimas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus nėra draudžiami veiksmai, o išnagrinėjus bylą, nenustatyta, jog E.V. B. kaltinime nurodytą turtą būtų pardavusi pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms E.V. B. išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios BK 208 str. 2d., numatytų požymių.

E.V. B. asmens sveikatos istorijos Nr.KN23809 ir Nr.AN-2184, E.V. B. individualios įmonės buhalteriniai dokumentai, kurie po tyrimo grąžinti į Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui (1t., 133 b.l.), grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.

Rezoliucinė dalis

nuspr endžia:

E. V. B. išteisinti jai nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 223 straipsnio 1 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje.

E.V. B. asmens sveikatos istorijas Nr.KN23809 ir Nr.AN-2184, E.V. B. individualios įmonės buhalterinius dokumentus, kurie po tyrimo grąžinti į Šiaulių apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jas pateikusioms įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.