Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei I. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2020-10-03 (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės I. L., vairavusios transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11.1 punkto pagrindu), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 302,43 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas šią sumą kompensavo ir kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos ieškovui iki šiol nėra atlyginusi šios sumos.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, per darbovietę (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-10-03 (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės I. L., vairavusios transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, išmokėdamas 302,43 Eur dydžio draudimo išmoką ir pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (ieškovui). Ieškovas, sumokėjęs AB „Lietuvos draudimas“ reikalaujamą sumą, 2021-02-08 kreipėsi į atsakovę su pretenzija, reikalaudamas išmokėtos sumos grąžinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė atlygino ieškovui žalą (nuostolius), t. y. 302,43 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikos registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPCVAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narės bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (valdytojas) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo ir tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas tvarka, kuria vadovaujasi valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Kadangi įvykis įvyko Lietuvoje ir žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 302,43 Eur padarytą žalą ir pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kuris sumokėjo nurodytą sumą AB „Lietuvos draudimui“ (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, atlyginęs padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė ieškovui būtų atlyginusi patirtus ieškovo nuostolius (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 302,43 Eur nuostolių atlyginimo suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (302,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalies 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 302,43 Eur (tris šimtus du eurus 43 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (302,43 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.