- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- 2-843-913/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00036-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- V. G., J. Č.
- Trečiasis asmuo
- Priešgaisrinės apsaugos
- Advokatai
- Vida Leonovienė, Giedrė Daironė
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
nedalyvaujant atsakovei J. Č. ir trečiojo asmens Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atsakovėms J. Č. ir V. G. dėl įpareigojimo atstatyti daiktą į buvusią jo padėtį, tretysis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms, kuriuo prašė įpareigoti atsakoves per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti iš dūmtraukio įdėklą (pamušalą); atsakovėms neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t. y. gyvenamajame name nepašalinus įdėklo (pamušalo) iš dūmtraukio, nurodyti skaičiuoti atsakovėms baudą po 15 Eur iš kiekvienos už kiekvieną kalendorinę dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovių ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 30/100 pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 84,43 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, užstatytas plotas 21 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, užstatytas plotas 13 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, užstatytas plotas 12 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, užstatytas plotas 39 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – pavėsinė, 20.90 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 30/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esantys (duomenys neskelbtini), 7/20 pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 84.43 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – garažo, užstatytas plotas 16 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, užstatytas plotas 19 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ pastato – daržinės, užstatytas plotas 19 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, užstatytas plotas 17 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, užstatytas plotas 18 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – stoginės, užstatytas plotas 5 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/20 kitų inžinerinių statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei J. Č.. 7/20 pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 84.43 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – garažo, užstatytas plotas 16 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, užstatytas plotas 19 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – daržinės, užstatytas plotas 19 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, užstatytas plotas 17 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, užstatytas plotas 18 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – stoginės, užstatytas plotas 5 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/20 kitų inžinerinių statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini),, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. G.. Pagal tarp ankstesnių turto savininkų 2008 m. liepos 8 d. Anykščių rajono notarų biuro notarės Jolitos Viederienės patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),, ieškovo nuolatiniam valdymui buvo perduotos patalpos I-1 = 1.70 kv. m., I-2 = 3.64 kv. m., I-3 = 6.37 kv. m., I-4 = 14.08 kv. m., viso – 25.79 kv. m., t. y. 30/100 gyvenamojo namo dalis. Kitos gyvenamojo namo patalpos, t.y. II-1 = 4.73 kv. m., II-2 = 8.18 kv. m., II-3 = 17.88 kv. m., II-4 = 20.99 kv. m., II-5 = 2.63 kv. m., II-6 = 4.23 kv. m., viso 58.64 kv. m., t. y. 70/100 dalis gyvenamojo namo nuolatiniam valdymui buvo perduotos P. Č. ir J. Č. (P. Č. teisių perėmėjos – J. Č. ir V. G.). Gyvenamajam namui aptarnauti yra sumūrytas dūmtraukis (kaminas), į kurį įeina dūmų išėjimo anga iš krosnies, esančios ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, pažymėtoje plane I-4 = 14.08 kv. m., bei iš krosnies, esančios atsakovėms priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, t. y. visi namo savininkai turėjo galimybę naudotis dūmtraukiu. Tačiau 2017 metų rudenį ieškovas nuvykęs į jam priklausančią namo dalį pamatė, kad dūmai iš jo namo dalyje esančios krosnies nebepatenka į kaminą ir paaiškėjo, kad atsakovės su juo net nederinę ir net neinformavę į kaminą įdėjo įdėklą ir užkirto ieškovui galimybę kūrenti krosnį, nes dūmai iš jo krosnies nebegalėjo patekti į dūmtraukį. 2017 m. lapkričio 10 d. Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai atvyko atlikti faktinių duomenų patikrinimo, išsiaiškino, kad ieškovui su atsakovėmis priklausantis gyvenamasis namas yra padalintas į dvi dalis ir abiejose namo dalyse yra po krosnį, kurios yra pajungtos į kaimynų namo dalyje sumūrytą dūmtraukį. Kadangi atsakovės savavališkai, pažeisdamos ieškovo teisėtus interesus, dūmtraukyje sumontavo įdėklą, kūrenant ieškovui priklausančioje namo dalyje esančią krosnį, dūmai nepasišalina per dūmtraukį ir veržėsi į patalpą, tuo padarydami ne tik turtinę žalą, bet ir sukėlė grėsmę sveikatai. Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai uždraudė eksploatuoti abi krosnis, pajungtas į vieną dūmtraukį. Dėl tokios situacijos, kad negali kūrenti krosnies, ieškovas negali naudotis jam priklausančia namo dalimi. Kadangi dūmtraukis yra pagrindinio daikto, t. y. gyvenamojo namo priklausinys, skirtas gyvenamajam namui aptarnauti, pagal savo savybes yra nuolat susijęs su gyvenamuoju namu, todėl atsakovės negalėjo savo veiksmais užkirsti kelio naudotis ir ieškovui dūmtraukiu. Atsakovėms ignoruojant tą faktą, kad dūmtraukis yra bendro naudojimo objektas ir dūmtraukyje įrengus įdėklą (pamušalą) buvo apribotos ieškovo namo dalyje esančios krosnies eksploatavimo metu kylančių dūmų pasišalinimas per dūmtraukį, tuo pažeidžiant ieškovo teisėtus interesus, t. y. ieškovas neteko galimybės eksploatuoti savo namo dalyje šildymo įrenginį.
Atsiliepimas
3. Atsakovės J. Č. ir V. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad 2008-07-08 tarp tuometinių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių J. Č., P. Č. ir R. P. buvo sudaryta sutartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl inžinerinės konstrukcijos – dūmtraukio naudojimo. Buvusieji savininkai (kurie buvo iki R. A.) nenaudojo krosnies, todėl dūmtraukio priežiūra rūpinosi tik J. Č. ir jos sutuoktinis P. Č. (šiuo metu šis asmuo yra miręs). Nuosavybės dalį įgijus R. A., P. Č. prašydavo prisidėti prie kamino priežiūros, remonto darbų, tačiau visuomet buvo teigiama, kad dūmtraukis ieškovui nėra reikalingas, kadangi jis nuolat gyvenamajame name negyvena ir jį naudoja kaip sodybą, o jei reikia atlikti jame kokius nors dūmtraukio remonto darbus, tegu atlieka tie, kas juo naudojasi. Dėl šių priežasčių kamino priežiūra ir remontu rūpinosi tik P. Č.. 2015 - 2016 metais reikėjo atlikti dūmtraukio rekonstrukcijos darbus, tačiau ieškovas, matydamas vykstančius statybos darbus, neprisidėjo prie šių darbų kompensavimo. Atsakovai buvo pagrįstai įsitikinę, kad R. A. nesinaudoja dūmtraukiu ir jis jam nėra reikalingas. R. A., nurodydamas, kad jis nesinaudoja dūmtraukiu, neinformavo kitų bendraturčių apie tai, kad yra pastatęs naują šildymo įrenginį (krosnį/židinį), kurį prijungė prie atsakovų gyvenamojo namo pusėje esančio dūmtraukio. 2017 m. rugpjūčio 26 d. buvo vykdomi kamino įdėklo statymo darbai. Vykdant įdėklo į dūmtraukį statymo darbus ieškovas buvo atvykęs į sodybą, stebėjo kamino įdėklo statymo darbus. Šių darbų atlikimo metu nereiškė jokių prieštaravimų, nesiūlė statyti įdėklą taip, kad prisijungimas prie dūmtraukio būtų įmanomas iš dviejų šildymo įrenginių, priklausančių skirtingiems vartotojams (šeimoms), nesikreipė į jokias institucijas, matydamas atsakovų atliekamus kamino statybos (įdėklo įdėjimo) darbus. R. A. 2017 m. spalio mėn. pabaigoje sužinojęs apie tai, kad dūmai iš jo pastatytos krosnies/židinio nepatenka į dūmtraukį, kreipėsi ne į kaimynus (bendraturčius) dėl situacijos išsprendimo ar į kompetetingą instituciją – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, tačiau į Anykščių rajono policijos komisariatą. Policijos pareigūnai, gavę ne jų kompetencijos ribose ieškovo raštą, kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, dėl ko 2017-11-10 priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su policijos ekipažu atvyko į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai su priešgaisrinės gelėjimo tarnybos atstovu apžiūrėjo sumontuotus šildymo įrenginius, priklausančius skirtingiems savininkams, ir priėmė sprendimą uždrausti jais naudotis, siekiant išvengti grėsmės šeimos narių gyvybei. Pažymėtina, kad R. A. sutiko, kad šildymo įrenginiais būtų draudžiama naudotis. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė J. Č. 2017/2018 m. žiemos sezono metu buvo palikta be pagrindinio šildymo įrenginio name, kur nuolat gyvena, tuo tarpu R. A. toks uždraudimas nesukėlė jokių pasekmių, dėl jo nuolatinio gyvenimo kitu adresu. Tik dėl atsakovių inciatyvos ir dėl pastovaus kreipimosi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą 2018 m. pavasarį buvo priimtas sprendimas leisti naudotis J. Č. ir V. G. jų patalpose esančiu šildymo įrenginiu. Tuo tarpu R. A. sutiko su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų priimtu sprendimu dėl uždraudimo jam naudoti šildymo įrenginį ir jo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka. Vykstant tikrinimams dėl šildymo įrenginių paaiškėjo, kad prie vieno bendro dūmtraukio prijungti dvi kietojo kuro krosnis (šildymo įrenginius), priklausančius skirtingiems vartotojams, galima tik tuomet, kai dūmtraukio viduje, apatinėje dalyje įrengta iš tokių pat statybos produktų kaip dūmtraukis ne žemesnė kaip 1 metro pertvara, atskirianti jungiamųjų dūmtakių zonas, o skiriamosios pertvaros aukštis yra skaičiuojamas nuo atskirų šildymo įrenginių prijungimo į dūmtraukį vietos. Iš pateiktų ieškinio priedų turinio matyti, kad R. A. savo naudojamoje namo dalyje yra pastatęs naują šildymo įrenginį, jį prijungdamas prie atsakovų patalpose esančio dūmtraukio, prieš prisijungimą nepastačius pertvaros. Taigi, pats ieškovas neteisėtai prisijungė prie dūmtraukio, esančio atsakovų gyvenamojo namo dalyje, neįrengus pertvaros. Kadangi dūmtraukis yra J. Č. ir V. G. priklausančio namo dalyje, dėl to visos dūmtraukio priežiūros išlaidos tenka tik atsakovams, tuo tarpu ieškovas siekia naudotis dūmtraukiu, neprisidedant prie dūmtraukio tvarkymo ir valymo ir kitų būtinųjų darbų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas turėtų pateikti projektą, numatantį, kokiu būdu R. A. siekia įgyvendinti bendrą naudojimąsį dūmtraukiu. Tarp ieškovo ir atsakovų nėra nustatyta naudojimosi dūmtraukiu tvarka bei nėra nustatyta tvarka dėl dūmtraukio valymo ir kitų šios konstrukcijos remonto išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas R. A. siekia įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nenustačius naudojimosi tvarkos dūmtraukiu, nėra pagrindo atsakovus įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Nenustačius naudojimosi tvarkos dūmtraukiu ir neišsprendus klausimų dėl jo naudojimosi tvarkos, remonto darbų atlikimo, jų kompensavimo mechanizmo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus.
4. Tretysis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiajam asmeniui apie posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Tretysis asmuo pateikė į bylą pranešimą, kuriuo nurodo, kad gavo teismo pranešimą apie posėdį, vyksiantį 2019-10-03, 14 val., departamentas jokių prašymų, reikalavimų, medžiagos ar dokumentų posėdžio metu neteiks, todėl prašo bylą nagrinėti departamento atstovui nedalyvaujant (b. l. 162). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas R. A. nurodė, kad jis prašo, kad būtų ištrauktas įdėklas ir kad jis galėtų naudotis krosnimi. Jo teisės yra pažeistos. Įdėklas buvo išimtas, tada jis atsisakė nuo ieškinio, bet įdėklas yra įstatytas vėl, ir jis negali naudotis krosnimi. Įdėklas yra nepritaikytas dviem krosnim. Su atsakovėmis santykiai yra konfliktiniai. Sena krosnis buvo netinkama naudotis, todėl jis pastatė naują. Jis yra daręs kamino remontą, apsiuvęs jį nedegančiomis medžiagomis. Priėjo prie jo per stogo pašiūrę. Jo pečius yra užplombuotas ir jis jo nekūreno. Krosnis jo namo dalyje visada buvo toje vietoje, visi kiti savininkai kūreno ją, ir jis kūreno, bet po to G. nebeleido kūrenti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad netiesa, kad pertvara nebūtina. Tai nurodyta Utenos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018-03-02 gautame atsakyme. Todėl nesant pertvarai negalima to daryti. Jei bus pašalintas įdėklas ką tai duos, nes turi būti pertvara. Todėl kodėl reikia išimti įdėklą, jei nebus galima naudotis vis tiek. Įdėklas buvo įstatytas 2017 metais, mirus tėčiui nebėra kam valyti suodžių, todėl buvo įdėtas įdėklas, tam kad būtų saugu. Buvo pakviestas meistras šiems darbams atlikti. Atvyko meistras, apžiūrėjo, jis matė tik vieną angą ir todėl tokį įdėklą padarė ir įstatė. Ta anga buvo išdaužyta tik vėliau. Buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas. Ieškovas turi įruošti pertvarą kamine, dar ji siūlo įsirengti atskirus dūmtraukius, galima elektra šildytis, dujomis. Ji sutiktų pašalinti įdėklą, bet kūrenti vis tiek nebus galima. Bet 2017 metais angos nebuvo, meistras padarė su viena anga. Nemato problemos pašalinti įdėklą. Antrą kartą įdėjo todėl, kad jis buvo išimtas laikinai dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Kaminu visą laiką rūpinosi jos tėvai, A. niekada nesirūpino. Ten niekada niekas nesinaudojo krosnimi.
7. Liudytojas J. G. paaiškino, kad jis seną pečių išvertė ir toje pačioje vietoje pastatė kitą pečių. Žino, kad dabar neduoda kūrenti. Atsakovė G. šį šeštadienį pasakė: „aš padariau, kad tu nekūrensi“. Ji taip pasakė R. A., o jis girdėjo. Tuo metu kai pastatė naują pečių, jis bandė kūrenti, veikė gerai, o paskui, maždaug po savaitės dūmai pradėjo virsti atgal. Anga buvo užkišta arba užmūryta. Tada dar įdėklo nebuvo, paskiau įdėklą įdėjo. Dar kai buvo gyvas P. Č., jis nieko nesakė, ir jie tada su R. apšiltino kaminą, jį remontavo. Su P. buvo geri santykiai, jis buvo patenkintas tuo, kad jie šiltino kaminą. P. žinojo apie remontą.
8. Liudytojas T. P. paaiškino, kad jis gamina kaminus, juos prižiūri. Jį pasikvietė klientė, V. G.. Jis atvažiavo į vietą pasimatuoti kamino. Užsakyta buvo sumontuoti kamino įdėklą. Vietoje atsidarė pečių, pasižiūrėjo kokia situacija. Jam reikėjo matyti kokie pečių pajungimai, kad padaryti įdėklą. Atsidarė angą, kad žiūrėti koks pečiaus išėjimas, išsimatavo, kad viena anga ir viskas, o po dviejų savaičių sumontavo įdėklą. Rado vieną angą, tą vieną angą ir pajungė. Jis atsidarė ir pamatė. Išimant įdėklą jis dalyvavo, užsakė iš jo šį darbą. Tuo metu išimdamas įdėklą kaminą matė. Tada ir pamatė kad yra dar viena anga, bet prieš tai jos nebuvo. Iš kur atsirado anga nežino, gal išsimušė. Anga buvo priešingoj pusėj, biški aprūkusi buvo. Nebuvo užsakymo įdėklui su viena anga. Kiek angų bus pajungta priklauso ir nuo užsakovo, ir nuo meistro. Kiek bendrasavininkų name jis nežinojo. Kai išėmė įdėklą jis buvo truputį aprūkęs iš išorės. Kad yra daugiau bendrasavininkų jis sužinojo tik kai jau teismas buvo. Antrą kartą jis ir ištraukė, ir sumontavo įdėklą. Matė, kad yra dvi angos, bet jį pasamdė kad sumontuoti, jis ir įdėjo atgal įdėklą. Padarė tai, ko prašė užsakovas.
Šalies argumentai
9. Ieškovo atstovė advokatė Vida Leonovienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas R. A. ir atsakovės J. Č. ir V. G. yra bendrasavininkai ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Dalys yra nelygios, ieškovui priklauso 30/100 dalys, atsakovėms - 7/20 dalys. Šiai dienai kalba eina tik apie gyvenamąjį namą ir teisę juo naudotis netrukdomai. Šalys bendrosios nuosavybės teise valdo ir ginčo objektą – dūmtraukį. Bendras daiktas valdomas ir naudojamas bendorios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą todėl, kad jis negali naudotis tam tikru bendro naudojimo daiktu, t. y. kaminu. 2017 metų rudenį atsakovės neinformavusios, nesuderinusios, visiškai vienasmeniškai nusprendusios, kad tai yra tik jų kaminas, kad daugiau niekam nepriklauso, nes yra jų namo pusėje, nusprendusios, kad kitas bendrasavininkas nesinaudoja krosnimi, įstatė įdėklą, ir pašalino galimybę ieškovui naudotis krosnimi ir jo nuosavybės teise valdomu turtu. Šiandien išsiaiškinome, kad atsakovė bandė atsakomybę meistrui perkelti, bet išklausius liudytojo meistro parodymus aišku, kad jis į klausimus negalėjo atsakyti. Esmė ta, kad atsakovė visuose pasisakymuose konstatavo, kad tai yra jų kaminas, klausė, kodel ji turėjo informuoti meistrą, kad yra bendrasavininkų, kodėl turėjo bendrasavininką informuoti. Ji nurodo, kad buvo įsitikinusi, kad niekas nesinaudojo krosnimi ir nematė būtinumo informuoti ieškovo, kad ji stato įdėklą. Meistras nežinojo tam tikrų aplinkybių, jos jam nebuvo atskleistos, būtent, kad namas turi bendrasavininkų. Atsakovė, manydama, kad ji vienintelė gali spręsti kas gali naudotis krosnimi, įdėjo įdėklą ir apribojo bendrasavininko galimybę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu turtu. Ieškovas kitaip negalėjo apginti savo teisių kaip tik kreiptis į teismą. Faktinių aplinkybių konstatvimo medžiaga ir departamento medžiaga akivaizdžiai parodė, kad matėsi dvi angos, kurios yra priešingose pusėse ir viena anga eina į ieškovo namo pusės dalį, o kita – į atsakovių. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matosi, kad abi angos naudojamos. Buvo bandoma teigti, kad kažkas užsimūrijo angą. Sunku suvokti, kad ieškovas susiremontavęs krosnį, būtų sau užsimūrijęs kamino angą. Atsakovė po faktinių aplinkybių nustatymo, jau aiškiai matydama, kad yra dvi angos, priėmė sprendimą vėl įdėti įdėklą. Šiai dienai nebėra jau tos istorijos, kad niekas nesinaudoja, kad tik viena anga, bet įdėklas vis tiek yra įdėtas. Kai yra keli bendrasavininkai, visų interesai yra bendri, ir jie neturi būti pažeidžiami. Ieškovas negali imtis jokių veiksmų dėl krosnies, nes jam yra užblokuota anga. Kai bus išimtas įdėklas, tada bus sprendžiamas plombavimo klausimas ir ką reikia padaryti, kad abu savininkai galėtų saugiai naudotis dūmtraukiu. Prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
10. Atsakovių atstovė advokato padėjėja Giedrė Daironė paaiškino, kad iešovas siekia pašalinti įdėklą tam, kad būtų galima toliau atlikti tam tikrus veiksmus t. y. ir pašalinti plombą. Dėl plombos ieškovas neturi teisės naudotis šildymo įrenginiu. Atsakovės ėmėsi tam tikrų veiksmų dėl plombavimo ir jų šildymo įrenginiui buvo pašalinta plomba. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl įdėklo pašalinimo, ir tikisi, kad pašalinus įdėklą bus pašalinta plomba ir bus galima naudotis krosnimi. Šiai dienai priešgaisrinės apsaugos departamentas informuoja, kad pertvara kamine yra būtina. Šiuo atveju nesant pertvaros, dūmai gali patekti į patalpas. Šiai dienai nėra galimybių konstatuoti faktą, kad vien tik pašalinus įdėklą bus galima atplombuoti įrenginį ir juo naudotis. Todėl vien tik pašalinus įdėklą situacija neišsispręs, nes reikės statyti pertvarą. Liudytojas J. G. parodė, kad jis pastatė naują krosnį. Tai yra naujas statinys, todėl turi būti laikomasi priešgaisrinių taisyklių. R. A. siekė naujai prisijungti prie kamino. Įdėklo statymo metu atsakovės nepažeidė ieškovo teisių, nes liudytojas kaminų meistras parodė, kad jam montuojant įdėklą antros angos nebuvo. Dėl paties įdėklo sumontavimo ir išmontavimo darbų. Vykstant teisme ginčui tarp šalių buvo ieškoma tam tikrų sprendimo variantų ir buvo susitarta dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Tam reikėjo įdėklą išimti, o po to įstatyti atgal. Po šio veiksmo buvo tikimasi, kad toliau bus ieškoma sprendimo dėl susidariusios situacijos. Tačiau ieškovas paskubėjo ir atsisakė savo ieškinio reikalavimo, kas buvo didelė nuostaba atsakovėms. Net ir išėmus įdėklą ir nesant pertvaros, bus keliama grėsmė žmonių saugumui ir gyvybei, todėl atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad reikalavimų ir taisyklių turi būti laikomasi, siekiant išvengti grėsmių naudojant šildymo įrenginį, įdėklo pašalinimas problemos neišspręs ir situacija dėl užlpmbuoto įrenginio nesikeis. Ieškovas prašo taikyti baudą atsakovėms ne solidariai, o iš kiekvienos atsakovės atskirai, nemotyvuota kodėl 15 Eur dydžio bauda. Įdėklo pašalinimas problemos neišspręs, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovių naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
11. Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, jog ieškovui ir atsakovėms nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovėms priklauso 7/20 dalys statinių, ieškovui – 30/100 (b. l. 7-11). 2008 m. liepos 8 d. tarp tuometinių namo savininkų R. P. ir J. Č. bei P. Č. suvo sudaryta patalpų pasidalinimo sutartis, kuri buvo patvirtinta Anykščių rajono notarų biuro notarės Jolitos Viederienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 13). Pagal šią sutartį dabartiniam ieškovo nuolatiniam valdymui buvo perduotos patalpos I-1 = 1.70 kv. m., I-2 = 3.64 kv. m., I-3 = 6.37 kv. m., I-4 = 14.08 kv. m., viso – 25.79 kv. m., t. y. 30/100 gyvenamojo namo dalis. Kitos gyvenamojo namo patalpos, t.y. II-1 = 4.73 kv. m., II-2 = 8.18 kv. m., II-3 = 17.88 kv. m., II-4 = 20.99 kv. m., II-5 = 2.63 kv. m., II-6 = 4.23 kv. m., viso 58.64 kv. m., t. y. 70/100 dalis gyvenamojo namo nuolatiniam valdymui buvo perduotos P. Č. ir J. Č. (P. Č. teisių perėmėjos – J. Č. ir V. G.) (b. l. 12). Iš L. J. faktinių aplinkybių konstatvimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas ir nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis adresu (duomenys neskelbtini) R. A. registruota nuosavybės teisė į 30/100 gyvenamojo namo. Po 7/20 namo priklauso V. G. ir J. Č.. R. A. dalyje yra pastatyta krosnis, kurios dūmų išėjimo anga įeina į kaminą. Kitų savininkų namo dalyje taip pat pastatyta krosnis, kurios dūmų išėjimo anga taip pat įeina į tą patį kaminą. Kamine matyti įmontuotas metalinis įdėklas (b. l. 14, 17, 18). Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. lapkričio 10 d. Techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo protokolo Nr. 1 matyti, kad buvo užplombuota V. G. kieto kuro krosnis (1 vnt.) (b. l. 76). Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybs 2017 m. lapkričio 10 d. Techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo protokolo Nr. 2 matyti, kad buvo užplombuota R. A. kieto kuro krosnis (1 vnt.) (b.l. 80). Iš Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-04-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl faktinių aplinkybių patikrinimo“ matyti, kad 2018-04-21 buvo atliktas šildymo įrenginių faktinių aplinkybių patikrinimas, esančių (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad į mūrinį dūmtraukį, esantį V. G. priklausančiose patalpose (pastatytą prie mūrinės bendros butus atskiriančios sienos) prijungtos dvi skirtinguose butuose esančios mūrinės kietojo kuro krosnys. Dūmtraukis sumurytas iš pilnavidurių molio plytų, jame įrengtas metalinis įdėklas. Su metaliniu įdėklu sujungta tik V. G. priklausanti krosnis. 2017 m. rudenį R. A. priklausančios krosnies dūmtakis įrengus įdėklą liko uždarytas. Abiejų krosnių prijungimo prie kamino dūmtakiai įrengti tame pačiame aukštyje (apie 1,80 m nuo grindų). Dūmtraukyje nėra įrengtos pertvaros, atskiriančios jungiamųjų dūmtakių zonas, kurią numato Šildymo sistemų, naudojančių kietajį kurą gaisrinės saugos taisyklių 19.1 p. (b. l. 95). Iš antstolės S. K. 2019 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vykdydama V. G. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes apie tai, kiek dūmtraukyje įrengta angų; tuo atveju, jei dūmtraukyje įrengta daugiau nei viena anga, kokiame aukštyje jos įrengtos, kaip jos išsidėsčiusios viena nuo kitos, kurios dūmtraukio pusėse jos yra įrengtos, koks angų aukščių skirtumas; ar išėmus įdėklą iš dūmtraukio yra matyti naujos statybos/remonto darbai vienoje iš angų, esančių dūmtraukyje; jei taip, kurioje dūmtraukio dalyje/pusėje; iš kiek dalių yra sudarytas įdėklas dūmtraukyje ir kokia jo būklė: išorinėje ir vidinėje įdėklo dalyje (suodžiai, mechaniniai pažeidimai ir kt.), konstatavo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje, kaminas įrengtas patalpos kampe. Nuo kamino dėklo angos nuardoma po plytą sumūryta siena. Nuardžius tris plytas, angoje matosi kamino dėklas (tarp dėklo ir kamino yra tarpas), iš kurio atšaka išvesta į dešinę pusę. Kamino dėklo kairė pusė bei kamino kairė sienelė pajuodusios, ant dėklo yra įbrėžimai. Ardant sieną virš kamino dėklo angos ant grindų nukrito statybinių medžiagų gabalai. Nuardžius sienos dalį virš kamino dėklo, iš lauko pusės, užlipus ant stogo darbininkai ištraukė iš kamino du ilgus kamino dėklo vamzdžius. Išėmus kamino dėklą, kamino kairėje pusėje yra niša. Šios nišos sienelė pajuodusi su šviesiai rudomis dėmėmis. Kamine matomi statybinių medžiagų gabalai. Dešinės pusės kamino anga taip pat pajuodusi. Kamine esančios angos yra viena priešais kitą, 11 centimetrų aukščio skirtumu. Iš kamino išimtas dėklas iš trijų dalių: dvi dalys išimtos iš kamino viršaus ant stogo yra blizgios, trečia dalis – iš išardytos kamino angos yra patamsėjusi (b. l. 114, 115-130). Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019-06-21 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-06-11 Anykščių PGT inspektorius M. J. kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos PGT vyriausiuoju specialistu M. D. pakartotinai atliko kieto kuro krosnies, esančios R. A. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad kieto kuro krosnies pakuros durelės užplombuotos, vizualių plombų pažeidimų nesimato (b. l. 163).
12. Byloje nagrinėjamas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakoves atlikti veiksmus, kurių pasekmė – ieškovo netekta galimybė naudotis bendro naudojimo daiktu – dūmtraukiu. Ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu (negatorinis ieškinys).
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; paisoma proporcingumo principo.
14. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).
15. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. G. 2017 metų vasarą, nederinusi su turto bendrasavininku ieškovu R. A., užsakė ir įstatė į bendro naudojimo objektą – dūmtraukį – įdėklą, su kuriuo yra sujungta tik V. G. priklausanti krosnis, o R. A. priklausančios krosnies dūmtakis įrengus įdėklą liko uždarytas. Šios aplinkybės yra konstatuotos Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-04-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl faktinių aplinkybių patikrinimo“ (b. l. 95). Analogiška situacija buvo rasta 2019 m. gegužės 22 d. atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 114, 115-130).
16. Ieškovas pasirinko daiktinį pažeistų teisių gynybos būdą ir vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu pareiškė atsakovėms negatorinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012).
17. Byloje rašytiniais įrodymais yra įrodyta, jog ieškovas ir atsakovės yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriame yra įrengtas vienas dūmtraukis (kaminas), aptarnaujantis abiejų bendrasavininkų kietojo kuro krosnis. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis negali tinkamai naudotis savo namo dalimi, kadangi negali kūrenti krosnies dėl į kaminą įdėto įdėklo, kuriame nėra padaryta anga dūmams iš jo krosnies patekti į dūmtraukį. Ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė V. G. į bendro naudojimo objektą – dūmtraukį, įdėjo įdėklą, nėra. Atsakovė pati nurodė, kad reikėjo atlikti dūmtraukio rekonstrukcijos darbus, todėl ji, būdama įsitikinusi, kad R. A. nesinaudoja dūmtraukiu, užsakė įdėklą į kaminą, kurį pagamino ir sumontavo byloje liudytoju apklaustas meistras T. P.. Kaip vienas iš nesutikimo su ieškiniu argumentu buvo nurodoma tai, kad ieškovas nesinaudoja dūmtraukiu. Tačiau ši aplinkybė byloje nebuvo įrodyta, kadangi vien tai, jog atsakovė V. G. niekuomet nematė, kad ieškovas R. A. naudotųsi dūmtraukiu, neatleidžia jos nuo pareigos kaip turto bendrasavininkei elgtis tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiamos kitų turto bendrasavininkų teisės ir teisėti interesai. Byloje liudytoju apklaustas T. P. patvirtino, jog įdėklą pagamino ir sumontavo tik su viena anga, kuri buvo pajungta į V. G. krosnį. Atsakovė V. G. duodama paaiškinimus teisme teigė, jog kokį įdėklą pagaminti nusprendė meistras, o ne ji. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais. Pati atsakovė teisme nurodė, o liudytojas T. P. patvirtino, jog apie tai, kad namas priklauso keliems savininkams meistrui T. P. nebuvo pasakyta, todėl labiau tikėtina yra tai, jog atsakovė V. G., užsakydama įdėklą kaminui ir neatskleisdama esminės aplinkybės, jog name yra du savininkai, kurie abu naudojasi vienu bendro naudojimo objektu – kaminu, nurodė, jog reikalingas tik vienas pajungimas, o meistras atliko tokį užsakymą, kokio pageidavo užsakovas.
18. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuosavybės teisė objekto savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl anksčiau nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovių įrengtas kamino įdėklas trukdo ieškovui įgyvendinti jo teises naudotis ir jam priklausančiu bendro naudojimo daiktu ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip daikto savininko, teises. Darytina išvada, kad atsakovės neturėjo teisėto pagrindo be namo bendraturčio sutikimo atlikti dūmtraukio rekonstrukcijos darbų bei įdėti į jį įdėklą, kuriame nepadaryta anga kito namo savininko krosnies pajungimui. Konstatuotina, kad atsakovės įdėdamos į kaminą įdėklą, kuriame nepadaryta anga kito namo savininko krosnies pajungimui nepagrįstai apribojo kito namo savininko teises naudotis bendro naudojimosi daiktu – dūmtraukiu (CPK 185 straipsnis).
19. Atsakovės neįrodė jų atliktos kamino rekonstrukcijos – įdėklo įdėjimo – teisėtumo, į namo bendro naudojimo objektą – dūmtraukį – įdėtas įdėklas, kuriame nebuvo padaryta antra anga kito namo savininkui pajungti jo valdomą kietojo kuro krosnį, nepagrįstai apribojo šio savininko teisę naudotis jam priklausančiomis patalpomis, todėl spręstina, kad ieškovo ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovo teisės gintinos pašalinant neteisėtus dūmtraukio rekonstrukcijos padarinius, t. y. įpreigojant atsakoves pašalinti iš jų namo dalyje esančio dūmtraukio įdėklą, kadangi šiuos veiksmus gali atlikti tik atsakovės (CK 4.98 straipsnis).
20. Atsakovės nesutikdamos su ieškiniu teigė, jog pašalinus įdėklą ieškovas vis tiek neturės galimybės naudotis krosnimi, nes ji yra užplombuota ne tik dėl to, kad į dūmtraukį yra įdėtas įdėklas, kuriame nėra angos ieškovo krosnies dūmams pasišalinti, bet ir dėl to, kad dūmtraukyje nėra įrengtos pertvaros. Teismas atmeta šiuos atsakovių argumentus kaip nesusijusius su ieškovo pareikštu ieškiniu. Teismas šioje byloje nustatė ir konstatavo, kad atsakovių atlikti veiksmai – į bendro naudojimo objektą – dūmtraukį – įdėtas įdėklas, pažeidžia ieškovo kaip namo bendrasavininko teises. To pakanka, kad būtų ginama ieškovo pažeista teisė ir atkurta iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusi padėtis. Kad pašalinus dūmtraukio įdėklą gali tekti spręsti klausimą dėl pertvaros dūmtraukyje įrengimo, nepateisina atsakovių atliktų veiksmų, nešalina jų civilinės atsakomybės bei nesudaro jokio teisinio pagrindo ieškinio netenkinti. Kartu pažymėtina, jog nors atsakovės byloje laikėsi pozicijos, kad dėl to, jog dūmtraukyje nėra įrengta pertvara yra atsakingas tik ieškovas, tačiau teismo vertinimu, klausimai tiek dėl įdėklo į kaminą įdėjimą, tiek ir dėl pertvaros dūmtraukyje įrengimo turi būti sprendžiami vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
21. Atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovės buvo nurodžiusios dar vieną argumentą dėl kurio ieškovo ieškinys neturėtų būti tenkinamas, o būtent, kad nėra nustatyta naudojimosi dūmtraukiu tvarka bei nėra nustatyta tvarka dėl dūmtraukio valymo ir kitų šios konstrukcijos remonto išlaidų, todėl nenustačius naudojimosi tvarkos dūmtraukiu ir neišsprendus klausimų dėl jo naudojimosi tvarkos, remonto darbų atlikimo, jų kompensavimo mechanizmo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Įstatymas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Tai reiškia, kad atsakovės, užsakiusios ginčo objekto – dūmtraukio – įdėklą, visų pirmą turėjo informuoti apie tai turto bendrasavininką ir atlikti tokius bendro naudojimo daikto pagerinimus, kurie nepažeistų kito bendraturčio teisėtų interesų, o bendraturčiui neprisidedant prie bendro naudojimo daikto pagerinimo, reikalauti patirtų išlaidų atitinkamos dalies atlyginimo. Tačiau byloje duomenų apie tokius atsakovių veiksmus nėra. Ir nors turto bendrasavininkų santykiai yra konfliktiški, tačiau tai neeliminuoja abiejų šalių pareigos bendradarbiauti. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad šalys nesitaria ir nesutaria dėl bendro naudojimo daikto priežiūros, negali būti laikoma teisėtu pagrindu neginti ieškovo pažeistų teisių, kurių pažeidimas šioje byloje yra įrodytas.
22. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakoves pašalinimo iš dūmtraukio įdėklo (pamušalo) veiksmus atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sutiktina, kad toks laikotarpis yra pakankamas, kad būtų atlikti įdėklo iš dūmtraukio pašalinimo darbai, kadangi per faktinių aplinkybių konstatavimą tokie veiksmai buvo padaryti per vieną dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovės įpareigotinos ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) pašalinti iš dūmtraukio įdėklą (pamušalą).
23. Ieškovas taip pat prašo atsakovėms nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skirti atsakovėms po 15 Eur dydžio baudą iš kiekvienos. Atsakovių atstovė baigiamųjų pasisakymų metu paminėjo, kad nėra aišku kodėl yra prašoma būtent tokio dydžio bauda ir kodėl yra prašoma baudos iš abiejų atsakovių, nors reikalavimas dėl įdėklo pašalinimo laikytinas solidariu. Tačiau atsakovių atstovė neprašė neskirti baudos arba ją sumažinti. Teismas vertina, kad prašymas skirti bauda yra susijęs su tuo, kad šalis būtų skatinama greičiau įvykdyti teismo sprendimą ir jo nevilkinti, be to, šį teismo sprendimą gali įvykdyti tik atsakovės, kadangi namo dūmtraukis yra atsakovių nuosavybės teise valdomoje namo dalyje, todėl ieškovas negali pats šių darbų atlikti. Todėl laikytina, kad ieškovo nurodytas prašomos skirti baudos dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, kadangi nėra labai didelis. Kaip nustatyta, atsakovės neprašė sumažinti baudos dydžio ar jo neskirti, byloje reikalavimas yra pareikštas abiems atsakovėns kaip turto savininkėms, todėl tuo atveju, jei atsakovės nevykdys teismo sprendimo per nustatytą vieno mėnesio terminą, joms skirtina po 15 Eur dydžio bauda kiekvienai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, baudą sumokant ieškovo naudai (CPK 273 straipsnio 3 dalis).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje už advokato teisines paslaugas patyrė 800 Eur dydžio išlaidas (b. l. 82-83). Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Todėl patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovių priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 100 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5), ir 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
25. Teismas šioje byloje patyrė 22,28 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovių valstybei priteistinos 22,28 Eur išlaidos (po 11,14 Eur iš kiekvienos), susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268-271 straipsniais, 273, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakoves J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančiame (duomenys neskelbtini) pašalinti iš dūmtraukio įdėklą (pamušalą).
Atsakovėms J. Č. ir V. G. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t. y. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nepašalinus įdėklo (pamušalo) iš dūmtraukio, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skirti atsakovėms J. Č. ir V. G. po 15 Eur (penkiolikos eurų) dydžio baudą, baudą sumokant ieškovo R. A. naudai.
Priteisti iš J. Č. ir V. G. ieškovo R. A. naudai po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos žyminį mokestį, bei po 400 Eur (keturis šimtus eurų) iš kiekvienos ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovių J. Č. ir V. G. į valstybės biudžetą po 11,14 Eur (vienuolika eurų 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.