- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-501-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23317-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- M. I.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 3.2.4.9.6.1Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) E. S. (E. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovei M. I., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notarei G. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti J. S. 2013-11-12 sudarytą testamentą, kurio notarinio registro Nr. 7352, negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris nors būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Ieškovas taip pat prašė teismo paskirti pomirtinę psichologinę psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pavedant teismo ekspertams atsakyti į klausimą, ar J. S., sudarydama 2013-11-12 testamentą, kurio notarinio registro Nr. 7352, galėjo suprasti savo sudaryto testamento patvarkymo prasmę ir reikšmę (b. l. 2-8).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. posėdyje žodinio proceso tvarka ieškovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo tenkintas, bylos nagrinėjimas atidėtas, šalims nustatytas terminas iki 2015 m. spalio 30 d. pateikti šalims klausimus ekspertizei (b. l. 140-142).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui paaiškinimus dėl ekspertų įstaigos ir suformulavo klausimus ekspertams. Nurodė, kad ieškinyje prašė pavesti ekspertizę atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurios ekspertizės atlikimo kaina yra 386,50 Eur. Ieškovo teigimu, jo atstovė pasidomėjo Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos atliekama ekspertize, kurios kaina yra 600 Eur. Nurodo, kad palyginęs kainas už ekspertizę, bei įvertinęs tai, kad šalys civilinėje byloje jau yra patyrusios bylinėjimosi išlaidų ir jų dar patirs, renkasi ekspertų įstaigą, kurioje atliekama ekspertizė yra pigesnė, t. y. Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 143-144).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino, nustatydamas ieškovui terminą – ne vėliau kaip per 28 dienas nuo nutarties įteikimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 600 Eur avansą už ekspertizės atlikimą. Teismas nurodė, kad netenkindamas ieškovo prašymo atsižvelgė į teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – padaryto įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus Vilniaus r. sav., Riešės sen., Varniškių k., kurių unikalūs Nr. 4400-0993-1928, Nr. 4400-0993-1846 ir Nr. 4400-0993-1728, perleidimo draudimo, suvaržytas ne tik ieškovo, bet ir atsakovės nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, bei į ekspertizės atlikimo trukmę, kuri Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje paprastai užtrunka gerokai ilgiau (virš 6 mėnesių) negu Nepriklausomoje teismo psichiatrijos tarnyboje (apie dvi savaites) bei į šalių interesų pusiausvyros apsaugos, ekonomiškumo ir proceso koncentruotumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). Vertino, kad ieškovo prašomos atlikti teismo pomirtinės psichiatrijos ekspertizės pavedimas atlikti Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą – būtų trumpiau suvaržytos šalių nuosavybės teisės į žemės sklypus, būtų užtikrintas spartesnis bylos nagrinėjimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad visos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ir patirtas dėl ekspertizės skyrimo) priteisiamos iš pralaimėjusios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis; b. l. 145-146).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas E. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pavesti nagrinėjamoje civilinėje byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pavedant ekspertizę atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai bus nepagrįstai ilgiau suvaržytos šalių nuosavybės teisės į žemės sklypus, kadangi žemės sklypai nėra vienintelis ginčo šalių turtas, o šalys turi ir kito nekilnojamoji turto, be to, šalys objektyviai supranta, jog bylinėjimasis užtrunka, todėl laikinas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju turtu nuo 2015 m. liepos mėn. negali ir neturi tapti pagrindu skirti byloje ekspertų įstaigą, su kuria nesutinka nė viena ginčo šalis. Apelianto teigimu, atsakovė neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-09 nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nevertintina, kad atsakovės teisės yra tiek suvaržytos kaip nurodo pirmosios instancijos teismas. Ieškovo teigimu, pareiga mokėti už ekspertų darbą tenka išimtinai ieškovui, todėl kaina turi esminę reikšmę. Mano, jog teismas negalėjo ir neturėjo paskirti 213,50 Eur brangiau kainuojančios ekspertų įstaigos, kai tuo tarpu ieškovas sutinka sumokėti 386,50 Eur už ekspertizę. Apelianto teigimu, Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje daugelis ekspertų turi ilgametę teismo ekspertų darbo patirtį, todėl svarbu ir pasitikėjimas ekspertu bei jo kvalifikacija, o teismo argumentas dėl teismo ekspertizės trukmės nesudaro pagrindo skirti ekspertų įstaigą, kuriai prieštarauja šalis. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nepasisakė dėl netinkamos ekspertų kvalifikacijos (b. l. 147-149).
Atsiliepimas
Atsakovė M. I. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog su apelianto argumentais nesutinka iš esmės. Atsakovės teigimu, mirusioji J. S. sudarydama testamentą suprato savo veiksmų reikšmę, jį sudarė tikslu paskirstyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą taip, kad po jos mirties nekiltų ginčų dėl turto pasidalinimo. Mano, jog ieškovas prašydamas skirti pomirtinę psichiatrijos ekspertizę siekia vilkinti bylos nagrinėjimą tikslu priversti atsakovę atsisakyti palikimo (b. l. 160-161).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas pavesti ekspertizę atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir ieškovui nustatytas 28 dienų terminas 600 Eur avansui už ekspertizę sumokėti. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė brangiau kainuojančią ekspertų įstaigą ekspertizei atlikti, nurodydamas ieškovui sumokėti 600 Eur avansą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, įgyvendinama ne tik pareiškiant teismui ieškinį, bet ir skundžiant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismams. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti (pateikti įstatymo nustatyta tvarka parengtą procesinį dokumentą, ir pan.).
Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl pagal įstatymą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apeliantas iš esmės nesutinka su teismo atsisakymu pavesti ekspertizę atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su pavedimu atlikti ekspertizę Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai bei nustatytu 600 Eur sumos avanso sumokėjimu.
CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010 išaiškino, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimama nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Taigi remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, tokia nutartis nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Nepaisant to, kad minėta kasacinio teismo nutartis priimta dėl CPK 90 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2011 m. spalio 1 d., tačiau joje suformuluota nurodytos proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklė aktuali ir šiuo metu, ką patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK pakeitimai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (Valstybės žinios, 2011 m. liepos 13 d., Nr. 85-412) 45 straipsniu CPK 90 straipsnis modifikuotas pakeičiant jo normose vartotą užstato apibrėžtį į avansą. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai išskyrė, kad CPK 90 straipsnio pagrindu priimamomis nutartimis sprendžiamas galimų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas, t. y. šalių pagal CPK 90 straipsnį mokamas avansas atlieka išankstinio atitinkamų procesinių veiksmų būsimų išlaidų apmokėjimo, bet ne procesinio veiksmo atlikimo (CPK 101 straipsnis), užtikrinimo funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2014). Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį avanso sumokėjimas yra bylos šalies, pateikusios prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, pareiga, kurios nustatymas nepriklauso teismo diskrecijai, t. y. šalis, pateikusi prašymą atlikti vieną iš nurodytų procesinių veiksmų, prisiima ir prievolę iš anksto apmokėti jo išlaidas. Taigi įvertinus tai, kad proceso įstatymas dėl tokio pobūdžio mokėjimo nenumato galimybės skųsti teismo nutarties, vertinama, kad nutarties dalis dėl mokėtinos sumos neskundžiama ir ji negali būti laikoma apeliacijos objektu.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad proceso įstatymas nenumato kaip apskundimo objekto ekspertų parinkimo bei pavedimo atitinkamai ekspertinei įstaigai atlikti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Taigi nutarties dalis dėl eksperto parinkimo taip pat negali būti apeliacijos objektas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis, kuria parinkta ekspertinė įstaiga bei apeliantui nustatytas terminas avansui sumokėti, yra skundžiama. Dėl procesine prasme sprendžiamų klausimų eiliškumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Remiantis nurodytomis aplinkybės darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo atskirąjį skundą turėjo atsisakyti jį priimti. Šiam trūkumui (kad nutartis negali būti apeliacijos objektas) paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties, nutraukiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis, kuria nustatytas avansas ekspertizės išlaidoms padengti, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o teismui netinkamai taikius avanso nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 90 straipsnį) ir taip proceso šaliai užkirtus kelią teikti įrodymus, ši šalis turi teisę teikti savo argumentus dėl procesinių teisių pažeidimo apskųsdama teismo procesinį sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.