Vilniaus apygardos teismo nutartis

1.1.7.2.5.; 1.2.29.3.1.; 1.2.29.1.1.; 1.2.14.5.1.; 2.1.15.1.1.; 2.4.6.1.

2017 m. gegužės 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2015-12-03 sutarties sudarymas su AB „Omnitel“ pasinaudojant A. L. dokumentu), ir nuteistas:

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Taip pat J. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (2016-08-24 kredito sutarties sudarymas su UAB „SB lizingas“ pasinaudojant N. S. dokumentu), ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

J. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016-08-24 pasikėsinimo įgyti AB „Omnitel“ turtą pasinaudojant N. S. dokumentu), ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-08-24 17.26 val. iki 2016-08-25 15.24 val. (viena diena) ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2017-01-12 iki bausmės vykdymo pradžios, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-09-18 18.50 val. iki 2015-09-19 15.05 val., nuo 2016-06-25 11.50 val. iki 2016-06-27 ir nuo 2016-11-30 21.25 val. iki 2016-12-02.

J. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas palikta iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš J. B. priteista civiliniam ieškovui UAB „SB lizingas“ 383,97 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 3 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš A. L. įgijo pastarojo vardu išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. gruodžio 3 d., 17.31 val., pateikė AB „Omnitel“ klientų aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini), ir A. L. vardu sudarė su AB „Omnitel“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo privatiems klientams bei sutartyje pasirašė už A. L., tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo A. L. vardu išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje bei suklastojo tikrą dokumentą, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo N. S. vardu išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2016 m. rugpjūčio 24 d. pateikė AB „Lietuvos paštas“ skyriuje (duomenys neskelbtini), ir N. S. vardu sudarė su UAB „SB lizingas“ sutartį dėl 300 eurų kredito, kurioje pasirašė už N. S. ir gavo 300 eurų kreditą, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo N. S. vardu išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule savo naudai įgijo UAB „SB lizingas“ priklausantį 300 Eur turtą, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., 16.49 val., AB „Omnitel“ klientų aptarnavimo skyriuje (duomenys neskelbtini), pateikė N. S. vardu išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. S. vardu pasikėsino sudaryti sutartį su AB „Omnitel“ dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo privatiems klientams, pagal kurią būtų gavęs 400 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes salono darbuotojas pastebėjo apgaulę, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo N. S. vardu išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti AB „Omnitel“ priklausantį 400 Eur turtą, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis J. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, sumažinti paskirtos bausmės laiką arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis J. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sutrumpinti laisvės atėmimo terminą bei sumažinti turtinės žalos dydį. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, o BK 302 straipsnio 1 dalyje – iki šešerių metų bausmė, bet ir kitų rūšių bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. B. bausmes, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padarė keturis nesunkius ir tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu svetimo dokumento įgijimu ir jo panaudojimu bei dokumentų klastojimu, tikslu neteisėtai pasipelnyti), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, šešios nusikalstamos veikos baigtos, neteisėtu būdu gauti pinigai panaudoti nuteistojo reikmėms), šių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų), padarytą turtinę žalą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. J. B. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, nors nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už analogiškų nusikaltimų padarymą. Be to, šiuo metu jo atžvilgiu atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai. Tai rodo, kad nuteistasis nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas ir tai tampa jo pragyvenimo šaltiniu. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas J. B. tinkamai paskyrė BK 300 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatydamas didesnius nei minimalus šios sankcijos bausmės dydis, bei tinkamai jas subendrino.

Pažymėtina ir tai, kad J. B. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nusprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir J. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus. Juolab, kad teismas į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą J. B. negalima, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik nustačius pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad J. B. turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, nes nusikaltimus jis padarė dėl sunkios turtinės padėties. Teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, jog registruojasi Darbo biržoje ir gauna 100 eurų pašalpą, taip pat dirba bažnyčioje pagalbiniu darbininku, t. y. gauna pastovių pajamų, gyvena tėvų namuose, nevedęs, vaikų, kuriais reikėtų rūpintis, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas nemano, kad jo turtinė padėtis yra itin sunki ar beviltiška. Taip pat nuteistasis teigia, kad turi negalią, tačiau dokumentų neįgaliojo pensijai gauti nesitvarko. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. B. 2016 metais net 6 kartus buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose ar girto pasirodymą viešose vietose, kas leidžia pagrįstai manyti, kad dėl susiklosčiusios tokios jo turtinės padėties iš dalies kaltas alkoholio vartojimas. Be to, apeliantas nurodė, turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. taip pat prašo sumažinti priteistos turtinės žalos dydį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Iš byloje pareikšto civilinio ieškinio ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad dėl J. B. nusikalstamų veiksmų UAB „SB lizingas“ patyrė 383,97 eurų turtinę žalą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. UAB „SB lizingas“ patirta turtinė žala pagrįsta įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų J. B. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų sumų dydžiais ir jų pagrįstumu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.