- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- e2-1228-1012/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23640-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Trečiasis asmuo
- V. L.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo atstovei Ilonai Skaisgirienei, atsakovo atstovams advokatui Dainiui Baronui ir D. G., trečiajam asmeniui V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „BURBIŠKIŲ KALVA“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje UAB „Vilniaus duona“, V. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 414, 63 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 15, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo DNSB „BURBIŠKIŲ KALVA“.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 6 d. UAB „Vilniaus duona“ sudarė su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 850-1200429), kuria apdraustas automobilis PEUGEOT 307, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) numatyta draudimo trukmė nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 14 d.
Paaiškino, kad 2013 m. liepos 4 d. automobiliu PEUGEOT 307, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant pro automatinius įvažiavimo vartus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pastarieji staiga užsidarė ir apgadino važiuojantį automobilį PEUGEOT 307. Nurodo, kad šis įvykis registruotas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajame policijos komisariate, kuris aplinkybių patikslinimo metu nustatė, kad automatiniai vartai priklauso DNSB „BURBIŠKIŲ KALVA“. Pažymi, kad dėl šio įvykio transporto priemonės draudėjas UAB „Vilniaus duona“ pateikė transporto priemonės draudikui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašymą atlyginti patirtą žalą. Įvertinus transporto priemonei padarytą žalą, nustatyta, kad transporto priemonės savininkei dėl įvykio metu apgadinto automobilio PEUGEOT 307, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) padaryti 414, 63 Eur (1 431,64 Lt) dydžio nuostoliai. Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, sumokėjo transporto priemonės savininkui 414,63 Eur (1 431, 64 Lt) sumą. Ieškovas nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 ir 6.1015 straipsniais, išmokėjęs draudimo išmoką įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, t. y. atsakovą DNSB „BURBIŠKIŲ KALVA“. Paaiškina, kad automatiniai vartai yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, kuri, įsteigus daugiabučio namo savininkų bendriją, valdoma ir prižiūrima šios bendrijos, kuri taip pat privalo rūpintis automatinių vartų tinkamumu saugiai eksploatacijai. Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. ir 2013 m. lapkričio 8 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, ragindamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 414, 63 Eur (1 431,64 Lt), tačiau atsakovas prievolės neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškina, kad jis po 2013 m. liepos 4 d. įvykio nenustatė jokių (duomenys neskelbtini), esančių automatinių įvažiavimo vartų gedimų, galėjusių nulemti „staigų“ šių vartų užsidarymą. Nurodo, kad dėl techninių šių vartų savybių, jų „staigus“ užsidarymas yra neįmanomas. Atsakovo vertinimu, 2013 m. liepos 4 d. įvykį galėjo nulemti tik neatsargus ir nesaugus naudojimasis vartais, t. y. įvažiavimas į vartų įrengimo vietą veikiant vartų užsidarymo mechanizmui, įvažiavimas į vartų įrengimo vietą vartams neatsivėrus, stovėjimas vartų įrengimo vietoje veikiant vartų užsidarymo mechanizmui. Pažymi, kad žalos atsiradimą nulėmė ne automatinių vartų valdytojo veiksmai (pavyzdžiui, netinkama vartų priežiūra), bet, tikėtina, paties transporto priemonės valdytojo veiksmai, todėl atsakovas atsisakė tenkinti pretenziją ir ieškovui sumokėti 414, 63 Eur sumą.
Atsakovas pažymi, kad draudikas, norėdamas patenkinti savo subrogacinį reikalavimų, turi įrodyti ne tik patirtą žalą, bet ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su ieškiniu pateikia įrodymus, susijusius su kilusios žalos dydžiu, tačiau neteikia jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamą automatinių vartų techninę būklę, patvirtinančius netinkamus atsakovo DNSB „BURBIŠKIŲ KALVA“ veiksmus (neveikimą), nulėmusį žalos atsiradimą. Atsakovo vertinimu, ieškovas jokiomis priimtinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė jo neteisėtų veiksmų (neveikimo), galėjusio nulemti automobilio PEUGEOT 307, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą, ir priežastinio ryšio. Taip pat pažymi, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo, tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Nurodo, kad ieškovas, prieš priimdamas sprendimą dėl 414, 63 Eur draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiam asmeniui, nesikreipė į atsakovą bei nesidomėjo, nerinko duomenų, susijusių su 2013 m. liepos 4 d. įvykio aplinkybėmis.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo nurodo, kad palaiko pateiktą ieškinį. Nurodo, kad ieškinys grindžiamas CK 6.263 straipsnyje numatyta pareiga atlyginti žalą, jei asmuo nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nurodo, kad rūpintis automatinių įvažiavimo vartų tinkamumu eksploatacijai ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai, yra daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiga, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.83 straipsnio 3 dalimi. Ieškovo vertinimu, vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, kyla atsakovo „griežtoji atsakomybė“, kitaip atsakomybė be kaltės. Taip pat nurodė, kad ieškovui 2013 m. rugsėjo 19 d. pateikus pretenziją dėl žalos atlyginimo, atsakovas vengė bet kokio bendradarbiavimo su ieškovu, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame laikėsi atsiliepime nurodytos pozicijos, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Pakartotinai nurodė, kad būtent draudikui, sumokėjusiam draudimo išmoką, būtina įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, priešingu atveju, draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo nuomone, jog atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Atsakovo nuomone, būtent draudikas, prieš priimdamas sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiam asmeniui, nesikreipė į atsakovą bei nesidomėjo ir nerinko duomenų, susijusių su draudiminio įvykio aplinkybėmis.
Tretieji asmenys byloje UAB „Vilniaus duona“, V. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas pagrindė tik žalos dydį, tačiau neįrodė neteisėtų ieškovo veiksmų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. L. teismo posėdžio metu nurodė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra; patvirtino parodymus duotus policijai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 6 d. trečiasis asmuo UAB „Vilniaus duona“ sudarė su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 850-1200429), kuria apdraustas automobilis PEUGEOT 307, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) numatyta draudimo trukmė nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 14 d. (1 t., e. b. l. 4-5). 2013 m. liepos 4 d. automobiliui PEUGEOT 307, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus duona“ (1 t., e. b. l. 14) (toliau – ginčo automobilis), vairuojant trečiajam asmeniui V. L., važiuojant pro automatinius įvažiavimo vartus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas ginčo automobilis.
Ieškovui įvertinus ginčo automobiliui padarytą žalą, nustatyta, kad ginčo automobilio savininkei dėl įvykio metu apgadinto ginčo automobilio padaryti 414, 63 Eur (1 431,64 Lt) dydžio nuostoliai, kurie draudiko 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu atlyginti (1 t., e. b. l. 9-12). Įvykio metu ginčo automobiliui padaryti apgadinimai: dešinės pusės galinės (keleivio) durys, slenkstis, apdailos juosta ir galinis sparnas (1 t., e. b. l. 10-11; 40, 42-44, 50-54).
Atsakovas neginčija aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių dėl ginčo automobilio apgadinimų ir žalos dydžio, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytas ir papildomai dėl apgadinimų pobūdžio ir žalos dydžio nepasisako.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad, atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė visų kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Atsakovas nurodo, kad žalos atsiradimą nulėmė ne automatinių vartų valdytojo veiksmai (pavyzdžiui, netinkama vartų priežiūra), t. y. atsakovo veiksmai, bet, tikėtina, paties transporto priemonės valdytojo veiksmai. Ieškovas savo reikalavimus grindžia deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis pagal CK 6.266 straipsnį, t. y. statinio (įrenginio) savininko civiline atsakomybe. Teismas pasisako dėl šių nagrinėjamo ginčo aplinkybių.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą kasacinis teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo automobilio apgadinimai buvo padaryti automatinių įvažiavimo vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra daugiabučio namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė (bendrojo naudojimo objektas). Šio daugiabučio namo savininkai yra įsteigę bendriją (atsakovą) bendrojo naudojimo objektams valdyti ir prižiūrėti (EPP priedas, l. 3-5), todėl atsakovo pareiga yra tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Ieškovas nurodo, kad ginčo automatiniai įvažiavimo vartai yra nesudėtingas statinys pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).
Automatiniai įvažiavimo vartai yra įrenginys (nesudėtingas statinys), skirtas įvažiavimui užtverti. Jie automatiškai atsidaro, kai reikia atlaisvinti kelią automobiliui, kuris turi teisę pro jį pravažiuoti (pvz., pulteliu įjungia (atidaro) vartus), ir užsidaro užtveriant kelią, kad automobiliai negalėtų patekti į užtvertą teritoriją. Tai įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam vairuotojui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas. Manytina, kad kiekvienas vairuotojas supranta, kad automatiniai įvažiavimo vartai atsidaro leidžiant teisę pro juos pravažiuoti turinčio teisę automobilio vairuotojui ar automobiliui (paspaudus pultelį) ir automatiškai pradeda judėti priešinga kryptimi, jei važiuojant pro automatinius vartus jų davikliai pastebi kliūtį. Tokį automatinių įvažiavimo vartų veikimo principą patvirtina tiek trečiojo asmens V. L. paaiškinimai, tiek apklausto liudytojo V. P. parodymai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl automatinių įvažiavimo vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurie priskirtini prie nesudėtingų statinių, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Šiuo atveju byloje surinkti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, atsakovo teiginių, kad automatiniai įvažiavimo vartai įvyko metu veikė tinkamai (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., e. b. l. 89) patvirtina, kad automatiniai įvažiavimo vartai buvo techniškai apžiūrėti 2013 m. rugsėjo 5 d., t. y. po įvykio praėjus dviems mėnesiams. Tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad įvyko metu vartai buvo techniškai tvarkingi. Minėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo civilinė atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu be kaltės, automatinių įvažiavimo vartų valdytojui (atsakovui) prisiėmus riziką dėl tokio statinio (įrenginio) eksploatavimo metu galimos žalos atsiradimo. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad apgadinimai (žala) ginčo automobiliui buvo padaryti važiuojant pro šiuos vartus, todėl priežastinis ryšys tarp žalos ir veiksmų yra akivaizdus.
Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų
Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, nurodo, kad trečiasis asmuo V. L. elgėsi neapdairiai, nes važiavo pro jau užsidarančius automatinius vartus, todėl atsakovui atsakomybė netaikytina. Tokiu būdu atsakovas prašo atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo veiksmų (neatsargumo).
Civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai yra nustatyti CK 6.253 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 5 dalyje apibrėžiami nukentėjusiojo asmens veiksmai, kaip pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009; 2015 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015).
Faktinis ginčo automobilio vairuotojas (trečiasis asmuo) V. L. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad į automatinių vartų veikimo sritį jis įvažiavo, kai vartai buvo atsidarę (jam vartų atidaryti nereikėjo), priešais jį stovėjo kitas automobilis, pradėjus važiuoti, pajuto smūgį į dešinę pusę. Tokie trečiojo asmens paaiškinimai yra fiksuoti iš karto po įvykio 2013 m. liepos 4 d. pareiškime policijai (ikiteisminio tyrimo Nr. 13-AT-02300-13 medžiagos l. 3), 2013 m. liepos 5 d. pranešime apie draudiminį įvykį (1 t., e. b. l. 13) bei išsakyti 2017 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu teikiant paaiškinimus. 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. P., turintis kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikaciją (1 t., e. b. l. 45), paaiškino, kad tokie ginčo automobilio apgadinimai negalėjo atsirasti kitu būdu kaip tik taip, kaip nurodė faktinis vairuotojas. Šie aptarti įrodymai nesudaro pagrindo teismui abejoti trečiojo asmens V. L. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. kad jis į automatinių vartų veikimo sritį įvažiavo, kai vartai buvo atsidarę (jam vartų atidaryti nereikėjo), priešais jį stovėjo kitas automobilis, pradėjus važiuoti, pajuto smūgį į dešinę pusę. Atsakovo argumentai, kad vairuotojas buvo nepakankamai atidus, elgėsi neatsargiai, atmestini kaip nepagrįsti bylos medžiaga. Trečiojo asmens V. L. elgesys atitinka kiekvienam vairuotojui keliamus elgesio standartus važiuojant pro tokio pobūdžio įrenginį (statinį) ir negali būti kvalifikuojami, kaip sąmoningi nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl visiškai tenkinamas, o atsakovas neįrodė jokių aplinkybių, dėl kurių galima būti atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis). Byloje iš viso patirta 4,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, j. a. k. 10017013, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, iš atsakovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Burbiškių kalva“, j. a. k. 302502175, 414,63 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų ir 63 ct.) dydžio žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Burbiškių kalva“, j. a. k. 302502175, 4,72 Eur (keturi eurai ir 72 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.