Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-03-24 · Civilinė byla Nr. eA2-4083-838/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
eA2-4083-838/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Giedrė
Pareiškėjas
G. M.
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
A. G.
Civilinė byla Nr. eA2-4083-838/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04643-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.3.4.1.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-156-323/2016 pagal ieškovės G. K. (M.) ieškinį atsakovui A. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-156-323/2016 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu patenkino ieškovės G. K. (M.) ieškinį.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. vasario 6 d. gautas pareiškėjos G. M. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-156-323/2016, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1320-253/2016 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui – Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad proceso atnaujinimui yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti pagrindai. Pažymi, kad prie prašymo atnaujinti procesą yra pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei atsikirtimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 369 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

prašymas atnaujinti netenkintinas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-156-323/2016 patenkino ieškovės G. K. (M.) ieškinį ir laikinai apribojo atsakovo A. G., a .k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką D. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bei nustatė, kad atsakovas A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) neturi teisės laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu bendrauti su sūnumi D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė naują bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sūnumi D. G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini), du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sūnų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina jį į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bei įpareigojo ieškovę G. K. iki 2016 m. spalio 20 d. informuoti atsakovą A. G. (A. G.) apie tikslų dabartinį vaiko D. G. (D. G.) nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Pareiškėja teikia teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-156-323/2016, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1320-253/2016 ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui – Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Prašymą grindžia tuo, kad proceso atnaujinimui yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti pagrindai. Pažymi, kad prie prašymo atnaujinti procesą yra pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei atsikirtimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 369 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad aplinkybės, kuriomis grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme, tikėtina, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai pateikti įrodymai pagrindžia teiginius, kad mažamečio vaiko bendravimas su atsakovu yra žalingas vaiko vystymuisi. Padėtis iš esmės nėra pasikeitusi, todėl darytina išvada, kad egzistuoja objektyvus pagrindas atnaujinti procesą ir dar kartą svarstyti pareiškėjos ieškinį atsakovui dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, motyvus dėl proceso atnaujinimo, daro išvadą, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, vertintinos ne kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o kaip pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurioms esant, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygoje įtvirtintu Šeimos teisės institutu, pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Teismas pabrėžia, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pateiktus ginčo nagrinėjimo metu, priėmė byloje sprendimą pagal ieškovės reikalavimus dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-156-323/2016). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė bei pažymėjo, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1320-253/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog teismas priėmė sprendimą, po kurio priėmimo, paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Taip pat neįrodė, kad byloje priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-156-323/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 366, 370 straipsniais teismas,

nutaria:

pareiškėjos G. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-156-323/2016, atmesti.

2017-02-10 nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus nutarčiai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Giedrė