Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. G. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucijos teikiančios išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią į sūnų D. G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad atsakovas A. G. neturi teisės tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu bendrauti su sūnumi. Nurodė, kad šalys turi nepilnametį vaiką D. G., susituokę nebuvo, nuo vaiko gimimo iki 2013 m. sausio mėn. šalys gyveno ieškovės bute. Prasidėjus nuolatiniams konfliktams su atsakovu, pradėjo gyventi atskirai. Itin dideli nesutarimai ir konfliktai su atsakovu prasidėjo po to, kai ieškovė 2013 m. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. 2013-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013 nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 500 Lt nuo 2013-01-17 iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Teismo sprendimo dalį dėl vaiko išlaikymo atsakovas vykdė tik 2014 m., viso sumokėjo 5 894,57 Lt arba 1 707,19 Eur, daugiau materialinio išlaikymo vaikui neteikė ir nesistengė dirbti. Teismo sprendimo dalį dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas nuolat pažeidžia, nevykdo teismo sprendime nurodytos pareigos kiekvieną bendravimo su sūnumi dieną grąžinti vaiką motinai – pasiėmęs vaiką šeštadienį, pasilieka jį su savimi ir grąžina sekmadienį vakare. Vaikas ieškovei buvo grąžinamas tiesiog gatvėje arba pačiai ieškovei nuvykus pasiimti vaiko pas atsakovą. Buvo momentas, kai neįspėjęs atsakovas vaiką pasiėmė dviejų savaičių laikotarpiui ir apie tai neinformavo vaiko motinos. Be to, po bendravimo su tėvu vaikas agresyviai bendrauja su savo motina ir jos artimaisiais, atsikalbinėja, spjaudosi ir tik sudrausminus paaiškina, kad tai daro, nes taip mokė tėvas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-02 sprendimu ieškinį tenkino ir laikinai apribojo atsakovo A. G. tėvo valdžią į nepilnametį vaiką D. G.; nustatė, kad atsakovas A. G. neturi teisės laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu bendrauti su sūnumi; taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2013-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2‑2084-642/2013 dalį dėl vaiko išlaikymo atsakovas vykdė tik 2014 m., daugiau materialinio išlaikymo vaikui neteikė. Teismo sprendimo dalį dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas pažeisdavo nevienkartiniais pažeidimais, tai buvo sistemingi veiksmai. Po bendravimo su tėvu, grąžintas vaikas elgėsi netinkamai ir nurodė, kad to išmokė tėvas. Po bylos iškėlimo teisme, nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką, atsakovo elgesys su vaiko motina ir vaiku nepasikeitė – tęsėsi konfliktai su vaiko motina vaiko akivaizdoje. Kad atsakovas yra itin konfliktuojanti asmenybė, įrodo duomenys apie jo nubaudimą administracine tvarka, atsakovas buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis, kai atliko priešingus teisei veiksmus, vykdydamas bendravimo su vaiku tvarką. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės teiginius, jog nepilnamečio vaiko bendravimas su atsakovu yra žalingas vaiko vystymuisi. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė pakankamų duomenų ar įrodymų ieškovės pateiktiems duomenims bei įrodymams paneigti. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nori rūpintis savo vaiku, nori bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, ir į tai, jog padėtis gali pasikeisti, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas laikinam tėvo valdžios apribojimui.Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas nurodo, kad vaikui gimus prasidėjo nuolatiniai konfliktai su ieškove, ši nuolat palikdavo vaiką be priežiūros, dėl to atsakovas kreipėsi pagalbos į savo motiną, ji visus metus prižiūrėjo vaiką, o atsakovas dirbo, kad atiduotų skolą už padarytą ieškovės buto remontą. Nuo 2013 m. iki 2015 m. buvo mokamas išlaikymas vaikui, nupirkti drabužiai, žaislai ir avalynė, kurie paskui, vaiko pasakojimu, buvo išmesti. Būnant su tėvu vaikui buvo suteikiami visi patogumai, vaikas buvo nuolat lavinamas, skaitomos knygos, mokomas užsienio kalbų; vaikas su tėvu keliaudavo prie jūros, važinėdavo atrakcionais, lankydavo baseiną. Bendravimas su vaiku vykdavo tėvo motinos bute. Vaikas buvo paimamas ir grąžinamas laiku pagal teismo procesinį sprendimą Nr. 2-2084-642/2013, bet ieškovė nuolat konfliktuodavo. Teigia, kad vaiko teisių apsaugos institucija į viską reaguodavo vienašališkai, nepalankiai tėvui. Atsakovo nuomone, teismas vadovavosi tik vaiko teisių apsaugos institucijos parodymais ir, apribodamas tėvo valdžią, neatsižvelgė į vaiko interesus bei nenurodė tėvo valdžios apribojimo laikotarpio. Atsiliepimu ieškovė G. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei pritiesti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai deklaratyvūs, nepagrįsti, neatitinka realios faktinės situacijos. Ieškovė visada rūpinosi vaiku, atsakovo motina niekada neprižiūrėjo anūko, o atsakovas nemokėjo už ieškovės buto remontą. Teigia, kad vaikas po bendravimo su tėvu niekada nebuvo užsiminęs apie turiningą laisvalaikį, praleistą su atsakovu, ir pasakodavo tik apie močiutę (atsakovo motiną), su kuria atsakovo buvo nuolat paliekamas šios gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nemokė vaiko užsienio kalbų, kasdienėse situacijose bendraudavo rusų kalba, tad vaikas, tai girdėdamas, išmoko kelis žodžius. Atsakovas vaikui batus yra pirkęs vieną kartą, daugiau nėra pirkęs jokių drabužių ar avalynės. Atsakovo konfliktai nepilnamečio vaiko akivaizdoje yra pilni agresijos, tai ne kartą pastebėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės. Remdamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 str. reglamentavimu teigia, kad atsakovo argumentai dėl laikino tėvo valdžios apribojimo trukmės nenurodymo nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo dalyką, bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nustatyta, kad nepilnamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra G. K., o tėvas yra A. G.. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo A. G. tėvo valdžios sūnui D. G. laikino apribojimo taikymo. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas ir atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia jo nepilnamečiam sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas teigia, kad, apribodamas tėvo valdžią, pirmosios instancijos vadovavosi tik vaiko teisių apsaugos institucijos parodymais ir neatsižvelgė į vaiko interesus.Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.Ieškovė G. K., siekianti atsakovo tėvo valdžios apribojimo, ieškinį grindė nurodydama aplinkybes, kad atsakovas turi neigiamų asmeninių savybių, kurios daro žalingą įtaką šalių nepilnamečiam sūnui, o būtent, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus akivaizdoje naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaiko motiną ir kitus artimuosius giminaičius, yra agresyvus ir netramdo pykčio, siekia išprovokuoti konfliktus policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos specialistų akivaizdoje, mažamečiui demonstruoja ydingą elgesio modelį. Taip pat nurodė, kad netinkamai vykdoma atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą bei pažeidžiamas teismo sprendimas vaikui nelikti nakvynės pas atsakovą iki vaikas pradės lankyti mokyklą.Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2013 m. sausio mėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013 nepilnamečio D. G. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi D. G. tvarka. Ieškovė, ieškinyje pažymi, kad atsakovas epizodiškai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas teikti materialinį išlaikymą sūnui. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir antstolės 2014-07-24 pažymos dėl išlaikymo skolos matyti, kad ankstesnio teismo sprendimo dalis dėl atsakovo išlaikymo vaikui teikimo vykdyta 2014 m. vasario mėn. – 2014 m. gegužės mėn., sumokėta 5 894,57 Lt arba 1 707,19 Eur; nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. – 2014 m. vasario mėn. išlaikymas vaikui mokėtas iš Vaikų išlaikymo fondo (t. 1, 147-151; t. 2, b. l. 171). Iš 2015-04-02 antstolės pažymos dėl išlaikymo skolos nustatyta, kad 2015-04-01 likusi išlaikymo skola – 1 453,09 Eur (t. 1, b. l. 154). Iš byloje esančio 2016-02-11 Sodros duomenų bazės išrašo apie atsakovą nustatyta, kad atsakovui nuo 2014-11-11 iki 2015-05-24 buvo mokama nedarbo draudimo išmoka; atsakovas buvo radęs darbą ir buvo įsidarbinęs nuo 2015-05-24 iki 2015-08-17 (t. 1, b. l. 185-186; t. 2, b. l. 143-145). Taip pat iš minėtų duomenų bei atsakovo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas nuo 2015-10-28 vykdo individualią veiklą – vairuoja taksi automobilį, kurį nuomojasi, bet nurodė, kad šiuo metu pajamos minimalios, nes nėra darbo (2016-04-11 garso įrašas: 59 min. 57 sek.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybė, jog vaiko tėvas neturi darbo nepašalina iš tėvų valdžios kylančios jo pareigos išlaikyti savo vaiką, teikti jam materialinį aprūpinimą. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybes, kad atsakovas bylos nagrinėjimo laikotarpiu vis dėlto ėmėsi aktyvių veiksmų ir dėjo pastangas susirasti darbą. Taip pat įvertintinos ir kitos svarbios bylos aplinkybės.Minėtame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013, nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir, be kitų sprendime numatytų atvejų, numatyta, jog atsakovas pasiima sūnų du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. ir tą patį savaitgalį nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą. Ištyrus nagrinėjamos civilinės bylos duomenų visumą matyti, kad atsakovo ir ieškovės, kaip vaiko tėvų, tarpusavio santykiai sudėtingi ir konfliktiški. Tarp šalių kylančių nesutarimų pagrindą iš esmės sudaro teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas. Šalių gyvenamosios vietos yra ne tame pačiame mieste. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų visumos nustatyta, kad didelė dalis konfliktinių situacijų tarp vaiko tėvų kildavo dėl vaiko grąžinimo į motinos namus savaitgaliais, vaiko nakvynės pas atsakovą.Kita vertus, ieškovės ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas išreiškia norą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jį lanko. Šias aplinkybes dėl vaiko lankymo ir atsakovo A. G. siekio bendrauti ir palaikyti ryšį su sūnumi patvirtina ir byloje esatys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai. Iš byloje esančių Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų, šalių paaiškinimų ir kitų duomenų taip pat matyti, kad tarp vaiko ir tėvo yra ryšys, esant nustatytai bendravimo tvarkai tėvas susitikdavo su vaiku, taip pat ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu atvykdavo į numatytus susitikimus su sūnumi, susitikimų metu vaikas su tėvu bendraudavo.Bylos nagrinėjimo laikotarpiu vaiko ir tėvo bendravimo apimtis buvo apribota, t. y. sumažintas susitikimų skaičius ir trukmė, palyginus su nustatytu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013‑05-24 sprendimu. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų – Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus 2015-05-08 rašto Nr. VTS-119, 2015-06-12 rašto Nr. VTS-161, 2015-10-13 rašto Nr. VTS-280, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-03-23 rašto Nr. (24.50.)-VT4-598, 2016-03-22 rašto Nr. (24.50.)-VT4-590 matyti, kad, byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nustatytas atsakovo bendravimas su sūnumi Rietavo vaiko teisų apsaugos skyriaus, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose, stebint vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, vyko vaikui nepritaikytoje aplinkoje, nenatūraliomis sąlygomis, neatitiko vaiko interesų ir neatspindi realios vaiko ir tėvo bendravimo padėties (t. 1, b. l. 189; t. 2, b. l. 37, 75‑76, 120-122).Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-18 priimta nutartimi nutarta šalių nepilnamečio vaiko nuomonę išklausyti per teismo psichologą, gauti specialisto išvadą iš esamų byloje duomenų apie vaiko gebėjimą išreikšti savo nuomonę, jam daromą aplinkinių įtaką (žalą), jo prisirišimą prie tėvų ar vieno jų. 2016-10-07 pateikta teismo psichologės nuomonė (išvada) raštu apie individualių pokalbių su A. G., G. K. ir šalių sūnumi D. G. rezultatus. Apibendrinus individualių pokalbių rezultatus minėtoje išvadoje pažymima, kad šiuo metu pastebimas ženklus vaiko tapatinimasis su motina, jos jausmais, vertinimais ir požiūriu; be to, pažymima, jog dėl mažamečio vaiko amžiaus, susiklosčiusios konfliktinės situacijos, vaikas D. G. negali savarankiškai išsakyti savo nuomonės apie tėvą, nes aplinką jis suvokia per mamos, kitų artimųjų paaiškinimus, vertinimus, žodžius. Ieškovė akcentuoja agresyvų, provokuojantį ir ydingą atsakovo elgesį. Byloje pateikti Administracinių teisės pažeidimų registro duomenys apie tai, kad atsakovas baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pasipriešinimą policijos pareigūnui, taip pat užfiksuoti konfliktai vaiko teisių apsaugos institucijoje (t. 2, b. l. 135-142). Byloje yra duomenų apie atsakovo konfliktus su ieškove vaiko akivaizdoje (Plungės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A29-558-225/2015 ir kt.). Kita vertus, iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir ieškovei taikytos sankcijos dėl konfliktavimo su vaiko tėvu ir močiute vaiko akivaizdoje, kitokio vaiko vardo vartojimą (Plungės rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9-559-225/2015, t. 1, b. l. 81, 108-109; t. 2, b. l. 72). Tiek iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016‑03-23 rašto, tiek 2016-10-07 teismo psichologės išvados turinio matyti, kad šiuo atveju yra užsitęsęs suaugusiųjų (vaiko tėvų) konfliktas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tėvams sunkiai sekasi sutarti tarpusavyje ir bendrauti tinkamai ne tik dalyvaujant vaikui, bet ir jam nedalyvaujant, tėvams būtina išmokti tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti vaiko klausimais, išmokti gerbti ne tik vaiką, bet ir vienas kitą. Abu vaiko tėvai turi iš tėvų valdžios kylančias pareigas vykdyti atsakingai ir protingai.Matyti, kad tarp tėvų kyla konfliktai, pykčiai. Tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku šiam būnant su tėvu. Matyti, kad atsakovas siekia su vaiku bendrauti. 2016-10-07 teismo psichologės išvadoje pažymima, kad tiek mamos, tiek vaiko pasisakymuose ne kartą nurodoma, jog vaikas su tėvu sutaria gerai, vaiko ir tėvo buvimo kartu laikotarpiu berniukui nėra nieko blogo nutikę; vaikas pokalbyje nurodo, kad norėtų susitikti, bendrauti su tėvu, jei tik jie su mama, kitais artimaisiais nesipyktų. Taigi byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad vaikas su tėvu noriai bendrauja, nagrinėjamu atveju vaikui yra svarbus ryšių su tėvu palaikymas. Tačiau stabilūs šalių bendravimo vykdant bendravimo su vaiku tvarką įgūdžiai tinkamai nesusiformavę.Išanalizavusi ir visapusiškai įvertinusi įrodymų byloje visumą ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti vieną iš griežčiausių atsakovo tėvo teisių ir pareigų savo sūnui įgyvendinimą suvaržančią priemonę laikiną tėvo valdžios apribojimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl laikino atsakovo A. G. tėvo valdžios apribojimo. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. kad atsakovas neturi teisės tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu bendrauti su sūnumi. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, numatant, jog atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš mamos penktadieniais 18.00 val. ir grąžindamas jai sūnų sekmadieniais 19.00 val. Apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl bendravimo su vaiku. Teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus. Vadovaujantis 376 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Vadovaujantis CK 3.170 str. 1-3 d., pažymėtina, kad kartu su vaiku negyvenantis tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas taip pat turi teisę į tokį bendravimą, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.165 str. 3 d. taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Nustačius, kad ieškovės ieškinys dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atmestinas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo anksčiau buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, buvo priimtas dar 2013-05-24, tuo tarpu ginčas tarp šalių šioje byloje vyksta pakankamai ilgą laiką, byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tėvo bendravimo su vaiku tvarka buvo pakeista kelis kartus, taip pat atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti naują atsakovo A. G. bendravimo su sūnumi D. G. tvarką.CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nustatydama tėvo bendravimo su vaiku tvarką teisėjų kolegija atsižvelgia į anksčiau paminėtas aplinkybes, jog atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka bylos nagrinėjimo laikotarpiu faktiškai buvo modifikuota, bendravimas buvo sutrumpėjęs, nepastovus, su ilgomis pertraukomis, taip pat į vaiko amžių (penkeri metai). Aktualiu laikotarpiu pateiktoje 2016-10-07 teismo psichologės išvadoje pažymima, kad šiuo metu prioritetas – stiprinti ir palaikyti nuolatinį saugų vaiko ir tėvo ryšį, modeliuojant, aiškias, nekonfliktiškas vaiko, tėvo susitikimo situacijas. Įvertinus minėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu yra pagrindas nustatyti minimalesnį vaiko ir tėvo bendravimą numatančią bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas pasiima sūnų du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. Be to, 2016-10-07 teismo psichologės išvadoje pažymima, kad vaiko ir tėvo bendravimo vietos numatymas formalioje, valstybinių institucijų aplinkoje, bendravimą stebint pašaliniams nerekomenduotinas. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų kilimo bei užtikrinti kokybišką ir nevaržomą vaiko bendravimą su tėvu neutralioje, įvairioje aplinkoje, nustatytina, kad atsakovas pasiima vaiką iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šiuo metu pagrindinis siekis yra atkurti saugų vaiko ir tėvo ryšį, suformuoti stabilius šalių bendravimo vykdant bendravimo su vaiku tvarką įgūdžius, daro išvadą, kad šiuo metu maksimalesnį bendravimą ir vaiko nakvynę pas tėvą numatyti netikslinga.Iš 2016-10-07 teismo psichologės išvadoje užfiksuotų ieškovės duotų paaiškinimų individualaus pokalbio su teismo psichologe metu matyti, kad su sūnumi ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė įpareigotina iki 2016-10-20 informuoti atsakovą apie tikslų dabartinį vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kuriuo atsakovas turėtų teisę pasiimti sūnų ir į kurį turėtų pareigą grąžinti sūnų šioje nutartyje nurodytu metu.Teisėjų kolegiją taip pat akcentuoja, kad nustatoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra pereinamojo laikotarpio priemonė, siekiant atkurti vaiko ryšį su tėvu. Atkūrus artimą ir saugų vaiko ir tėvo ryšį, galimas klausimo dėl bendravimo laiko ilginimo svarstymas. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms – sustiprėjus vaiko ryšiui su tėvu ir esant poreikiui arba pasikeitus tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir kt., išlieka teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.170 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 str. 4 d.). Atsakovui A. G. 2015-05-06 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ir atsakovas atleistas nuo 100 proc. bylinėjimosi išlaidų; tačiau šis sprendimas galiojo iki 2016-05-11 (t. 1, b. l. 170-171). Duomenų, kad už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį valstybei sumokėjo atsakovas, nėra. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, už apeliacinį skundą mokėtinas 82 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas A. G. (A. G.) bendrauja su sūnumi D. G. (D. G.), gim. (duomenys neskelbtini), du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val.; atsakovas A. G. (A. G.) pasiima sūnų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina jį į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.

Įpareigoti ieškovę G. K. iki 2016-10-20 informuoti atsakovą A. G. (A. G.) apie tikslų dabartinį vaiko D. G. (D. G.) nuolatinės gyvenamosios vietos adresą.

Priteisti iš ieškovės G. K. 82 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio valstybės naudai.