Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderinei, dalyvaujant ieškovei G. K., ieškovės atstovui advokatui Linui Žukauskui, savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. G. (A. G.), byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad mano, jog D. G. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su jo motina. Skyriaus nuomone, atsakovo nuogastavimai dėl blogos sūnaus priežiūros yra nepagrįsti, tai patvirtina ir dokumentai, gauti iš Rietavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria motinos siūlomai bendravimo su tėvu tvarkai, ją šiek tiek pakoreguojant. Mano, kad vaikui pradėjus lakyti mokyklą, iš beveik trijų jo vasaros atostogų mėnesių, jis vieną vasaros atostogų mėnesį gali praleisti kartu su tėvu. Vaiko buvimo pas tėvą ar jo giminaičius metu, tėvas privalo laikytis vaikui įprastos dienotvarkės ir garantuoti turiningą laiko praleidimą. Atsižvelgiant į motinos ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kuriomis iš motinos yra paimamas vaikas bendravimui, atkreipia tėvų dėmesį, kad vaiko interesai taip pat reikalauja, kad vaikui būtų užtikrinta saugi aplinka, todėl tėvai neturi teisės imtis veiksmų, kurie gali pakenkti vaiko sveikatai ir vystymuisi. (b.l. 83). Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodo, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti 1000 Lt. Mano, kad teismas, remdamasis pateiktais byloje įrodymais apie tėvų gaunamas pajamas ir esamą turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, kurie užtikrintų būtinas sąlygas jam vystytis, priteis jam tinkamą išlaikymą.

Savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Aldona Venskaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina sutinka, nes vaikas yra mažametis. Ieškovė dirba, jos darbo laikas prasideda 6 valandą ryto. Motina neturi galimybės vaiko nuvežti į darželį, įprasta, kad pagalbos visada kreipiamės į tėvus, todėl tol, kol motina dirba, vaiką prižiūri jos motina, vaiko senelė. Buvo patikrintos vaiko gyvenimo sąlygos, ji pajėgi rūpintis vaiku, turi vaiko priežiūros įgūdžių. Dėl bendravimu su vaiku tvarkos pritaria ieškovės prašomai nustatyti tvarkai, kadangi vaikas yra mažametis, jam reikalinga pastovi gyvenamoji vieta, tvarkinga aplinka, dienotvarkė. Tėvas turi susižinoti vaiko dienotvarkę ir jos laikytis. Nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikia vienos minimalios mėnesinės algos, po 500 Lt iš kiekvieno tėvo. Mano, kad tėvas vaiką turėtų pasiimti iš Rietavo, arba tomis dienomis ieškovė turėtų būti Klaipėdoje ir vaiką tėvas turėtų pasiimti iš tos vietos.

Liudytoja V. K. nurodė, kad yra ieškovės dukra, pažįsta dukros draugą bei dukros advokatą. Paliudijo, kad jos dukra dirba nuo 6.00 val.ryto virėja, ji neturi kam palikti vaiko, todėl liudytoja jai padeda. Ji dirba Rietave darželyje auklėtoja, pradėjo vesti vaiką į darželį, dirba su 2-3 metų amžiaus vaikais. Atsakovo motina elgiasi nekorektiškai, kelia triukšmą ieškovės darbe, neleidžia jai dirbti. Bijo, kad kai atsakovas pasiima vaiką jo negrąžins arba jį išsiveš.

Liudytoja T. G. nurodė, kad yra atsakovo mama. Nurodė, kad kai gimė anūkas, pirmus 3 mėnesius ji padėjo Gretai prižiūrėti anūką, vaikui buvo nupirkta lovytė, drabužėliai, viskas, ko reikia naujagimiui. Sūnus pirko ir drabužėlių, duodavo pinigų. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno iki 2013 m. sausio mėnesio. Atsakovas gyvena pas liudytoją Laistų kaime. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, liudytoja dirba paštininke, jos pajamos 1000 Lt. Liudytoją išlaiko buvęs vyras, duoda pinigų. Kai atsakovas dirbdavo vaiką prižiūrėdavo liudytoja, kai atsakovas nedirbdavo vaiką prižiūrėjo pats. Vairuotojo pažymėjimo atsakovas neteko už pažeidimą.

Liudytoja J. D. nurodė, kad yra ieškovės teta, atsakovą pažįsta 4 metus, atrodė rūpestingas žmogus. Ieškovės sesers vestuvių metu ieškovė buvo palikta vidury kelio tarp Šiaulių ir Pakruojo, tada liudytoja pamatė, koks yra atsakovas. Ieškovė visada buvo tyli, rami, paklusni, o atsakovas viską valdė. Ieškovės šeima jaučia psichologinį smurtą iš atsakovo, jis skambina, grasina, kad atvažiuoja pasiimti vaiko su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su policija.

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką D. G., gim. 2011-02-03 (b.l. 12). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 36). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie (duomenys neskelbtini) atskaičius privalomuosius mokėjimus, atsakovo vidutinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) (pašalpa), kaip patikslino šalys teismo posėdžio metu. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje (b.l. 59). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruotos 7 transporto priemonės (b.l. 37, 111-114).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. K., atsakovas taip pat prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, bei remiantis savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada D. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.62, 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikus. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 1000,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Ieškovė prašo priteisti 500,00 Lt išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš atsakovo, nurodydamas, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius nepilnametės dukros poreikius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Kaip nurodė šalys teismo posėdžio metu, ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie (duomenys neskelbtini) atskaičius privalomuosius mokėjimus, atsakovo vidutinės pajamos apie (duomenys neskelbtini) (gaunama pašalpa). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis D. G. kokių nors išskirtinių pomėgių neturi, yra sveikas, normaliai besivystantis vaikas. Ieškovė pateikė teismui išlaidų, skiriamų nepilnamečio vaiko išlaikymui, paskaičiavimo lentelę iš kurios nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė skiria apie 930,00 Lt per mėnesį (b.l. 6). Ieškovė nurodė, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos reikmenys, vitaminai, atsakovė yra pasiėmusi vartojimo kreditą, moka komunalinius mokesčius. Atsakovas tuo tarpu nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu gali mokėti 350,00 Lt, kadangi yra bedarbis, gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini). Gyvendamas su ieškove jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo buto remontą, šiuo tikslu iš UAB „General financing“ gavo 10000,00 Lt dydžio vartojimo kreditą, kurį vienas moka iki šiol kas mėnesį po 355,20 Lt, grąžinimo terminas 2016-11-23. Be to ieškovei jos bute paliko nešiojamąjį kompiuterį ASUS ir LG LED televizorių, už kuriuos taip pat iki šiol moka pagal savo vardu sudarytas išperkamosios nuomos sutartis, įmokų dydis kas mėnesį 93,17 Lt už kompiuterį ir 281,40 Lt už televizorių. Iš darbo išėjo, kadangi buvo atsiųstas laiškas iš teismo ir jo paprašė išeiti. Atsakovui padeda motina, ji dirba laiškininke puse etato ir gauna pašalpą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės dėl išlaikymo priteisimo reikalavims tenkintinas visiškai - iš atsakovo A. G. nepilnamečiui vaikui D. G., priteistinas 500,00 Lt išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis). Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku ( vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: iki nepilnametis vaikas D. G. (D. G.) pradės lankyti mokyklą, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi du kartus per mėnesį: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. ir tą patį savaitgalį nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; dvi savaites vasaros atostogų metu; antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; nuo tada, kai nepilnametis vaikas D. G. pradės lankyti mokyklą iki vaiko pilnametystės, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi du kartus per mėnesį: antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val; po tris dienas iš eilės sūnaus rudens, pavasario, žiemos atostogų metu bei dvi savaites sūnaus vasaros atostogų metu; antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos iki 19.00 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos, pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi ir kitu su ieškove suderintu laiku. Atsakovas pateikė prašymą nustatyti tokią bendravimo su vaiku D. G. (D. G.) tvarką: įpareigoti ieškovę bylos nagrinėjimo laikotarpiu leisti atsakovui kas antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį pasiimti pas save sūnų ir su juo bendrauti nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val, šiomis dienomis sūnui nakvojant pas atsakovą paimant sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos atitinkamą penktadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val ir parvedant sūnų pas ieškovę atitinkamą sekmadienį iki 17.00 val. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad byloje pateikti dokumentai, administracinės nuobaudos liudija atsakovo požiūrį į bendro gyvenimo taisykles, ar vaikas saugus, kokį auklėjimą iš tėvo gautų mažametis vaikas. Prašo teismo pripažinti, kad tol, kol vaikas yra nemokyklinio amžiaus, vaikas neturėtų būti ilgam laikui atskiriamas nuo jo aplinkos. Dėl bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo reikėtų įvertinti tai, kokie santykiai yra susiklostę tarp atsakovo, ieškovės ir atsakovo motinos. Visais klausimais atsakovas kreipiasi į motiną, jis nėra savarankiškas, mama pataria atsakovui viską. Gali būti neigiamai formuojama nuomonė apie vaiko motiną. Turėtų tarp tėvų būti sutarimas iš kur vaikas gali būti paimamas. Nėra skirtumo kur motina su vaiku būna savaitgalį, tėvas turi veikti aktyviai. Vaiko gyvenamoji vieta yra Rietave, tačiau tai netrukdo vaikui bendrauti su tėvu. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalių sūnus yra mažas, nepilnai dviejų metų amžiaus, yra labai prisirišęs prie mamos, jam būtina nuolatinė globa bei priežiūra. Šalims negyvenant kartu, sūnus tėvą mato ne itin dažnai, todėl akivaizdu, kad vaikas saugiai ir jaukiai jaučiasi tik jam pažįstamoje, artimoje aplinkoje, namuose, kuriuose gyvena kartu su mama (ieškove). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo visiškai tenkinti jos reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus D. yra mažametis (2 metukų amžiaus) ir jam reikalinga didesnė priežiūra nei mokyklinio amžiaus vaikui, įvertinus ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas elgiasi agresyviai pasiimdamas vaiką, teismas atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos išvadą dėl vaiko bendravimo su tėvu (atsakovu) bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu nustatoma tokia šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. G. tvarka:

- atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų D.du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. ir tą patį savaitgalį nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą; ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą, ji įpareigotina informuoti atsakovą;

- atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų D.dvi savaites vasaros atostogų metu iš anksto susitarus su ieškove;

- atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų D. antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą;

Nuo tada, kai D. G. pradės lankyti mokyklą iki jo pilnametystės:

- atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų D. du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18 val.;

- atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų D. po tris dienas iš eilės sūnaus rudens, pavasario, žiemos atostogų metu bei mėnesį laiko sūnaus vasaros atostogų metu; antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos iki 19.00 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos, pasiimant vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą

- šalys negalėdamos vykdyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos turi informuoti viena kitą prieš 3 kalendorines dienas;

- esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi ir kitu su ieškove suderintu laiku;

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Naikintina laikinoji apsaugos priemonė taikyta 2013 m. sausio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013, priteisti iš ieškovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. G. 500,00 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, kol bus priimtas teismo sprendimas, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalis). Naikintina laikinoji apsaugos priemonė taikyta 2013 m. sausio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kol bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Kadangi iš atsakovo priteistinas 500,00 Lt išlaikymas nepilnamečiui vaikui, iš atsakovo valstybei priteistina 180,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi teismas ieškovės ieškinį tenkino, ieškovei iš atsakovo priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 10) ir 800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96, 150, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės G. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamąją vietą su ieškove G. K..

Priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečio D. G., išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2013 m. sausio 17 d. Ši suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. K. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. G. lėšas iki jo pilnametystės.

- atsakovas pasiima nepilnametį sūnų D. du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val. ir tą patį savaitgalį nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą; ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą, ji nedelsiant informuoja atsakovą;

- atsakovas pasiima nepilnametį sūnų D. dvi savaites vasaros atostogų metu iš anksto susitarus su ieškove;

- atsakovas pasiima nepilnametį sūnų D. antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaiką iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą;

Nuo tada, kai D. G. pradės lankyti mokyklą iki jo pilnametystės:

- atsakovas pasiima nepilnametį sūnų D. du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18 val.;

- atsakovas pasiima nepilnametį sūnų D. po tris dienas iš eilės sūnaus rudens, pavasario, žiemos atostogų metu bei mėnesį laiko sūnaus vasaros atostogų metu; antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, savo gimimo dieną ir tėvo dieną nuo 10.00 val. pirmosios su vaiku buvimo dienos iki 19.00 val. paskutinės su vaiku buvimo dienos, pasiimant vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą

- šalys negalėdamos vykdyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, turi informuoti viena kitą prieš 3 kalendorines dienas;

- esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi ir kitu su ieškove suderintu laiku;

Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę taikytą 2013 m. sausio 24 d. (kartu su 2013 m. vasario 14 d. nutartimi) Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2084-642/2013, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Priteisti ieškovei G. K. iš atsakovo A. G. 800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 142,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G. 180,00 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti šalims, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.