- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- AN2-77-879/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00196-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. R. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2020 m. gruodžio 4 d. Utenos apylinkės vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu Z. A. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo pradėta pagal V. R. pareiškimą dėl Z. A., jo šeimos narių ir kitų su juo susijusių asmenų važiavimo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj., tuo pagrindu, kad šis sklypas yra nesuformuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotas ir nėra nustatyta jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei būdas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atmetė Pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
3.1. Skunde nurodoma, jog nors apylinkės teismas savo sprendime nurodė, jog esant nenustatytai valstybinės žemės naudojimo paskirčiai nėra pagrindo teigti, kad Z. A. pažeidžia ANK 417 straipsnio 1 dalį, tačiau, byloje pakanka objektyvios medžiagos tokiems teismo motyvams paneigti.
3.2. Cituojamas Utenos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimas, administracinėje byloje Nr. II-68-958/2020, kuriame nustatyta, kad gyventojai į sau priklausančius žemės sklypus ar kitą nekilnojamąjį turtą gali patekti pėsčiomis, dviračiais ir pan., tačiau ne automobiliais.
3.3. Pabrėžiama, jog 2020 m. kovo 12 d. Utenos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (6.4)S-749 nurodė, jog eismo saugumo komisija, kuri tyrė Pareiškėjo skundą, nustatė, kad kelio ženklinimai negali būti diegiami ten kur nėra kelio, o apie nedrausmingus kelių transporto priemonių vairuotojus rekomenduoja informuoti policiją.
3.4. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, jog pats Pareiškėjas naudojasi aptariamu žemės sklypu važiuodamas į savo gyvenamąją vietą. Toks teismo motyvas, Pareiškėjo įsitikinimu pažeidžia bylos nagrinėjimo ribas, kadangi dėl Pareiškėjo tariamų neteisėtų veiksmų teisiniai procesai nėra pradėti, priešingai nei Z. A. atžvilgiu.
3.5. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas klaidingai konstatavo, kad be Pareiškėjo ir Z. A. vertinamu žemės sklypu naudojasi ir kitas suinteresuotas asmuo, kadangi iš aptarto plano matyti, kad pastarojo asmens sklypas ribojasi su mokyklos gatve, todėl į jį patekti yra galimybė nesinaudojant analizuojamu žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
4. 2021 m. gegužės 13 d. apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
4.1. Atsiliepime paaiškinama, jog šioje byloje analizuojamas valstybinės žemės plotas nėra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl ir nėra nustatyta pagrindinė jo šio žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas.
4.2. Atsiliepimu atkreipiamas dėmesys, kad minimas valstybinės žemės plotas yra skirtas patekti, prieiti, privažiuoti kitiems asmenims (neapibrėžiant naudotojų rato), į kitus žemės sklypus.
4.3. Atsižvelgiant į pateikto atsiliepimo argumentus, apygardos teismo prašoma, apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2021 m. balandžio 8 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartį pilna apimtimi.
4. V. R. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad, aptariamu atveju, ginčas kyla dėl valstybinės žemės sklypo, kuris, ribojasi su Pareiškėjo gyvenamosios vietovės žemės sklypu. Ginčo esmė, yra tai, jog Z. A. valstybinės žemės sklypu važiuoja pro V. R. sodybą į už jos esančią savo sodybą. Pareiškėjas teigia, jog Z. A. verčiasi individualia veikla ir valstybinės žemės sklypu važinėja ne tik jis ir jo šeimos nariai, bet ir su jo verslu susiję klientai, todėl Pareiškėjas siekia, jog Z. A. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 1-4).
7. Kita vertus, bylą nagrinėjant apylinkės teisme liudytojas Z. A. parodė kad analizuojamu valstybinės žemės sklypu jis važinėja nuo 1997 m. Šiuo metu šis valstybinės žemės sklypas paliktas gyventojų poreikiams, bendram naudojimui, tai juo važinėja gyventojai, įvairių tarnybų transportas. Kelias eina ties V. R. sklypo ir valstybinės žemės sklypo riba ir pro V. R. sodybą bei dar vieną sodybą veda į jo sklypą, daugiau niekur negalima nuvažiuoti. (b. l. 61-62).
8. Paminėtina, jog administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
9. ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
10. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus (toliau – NŽT Utenos skyrius) 2020 m. rugpjūčio mėn. Institucijai pateikto atsakymo matyti, kad vieta esanti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. yra nesuformuotas laisvos valstybinės žemės fondo plotas, neįregistruotas VĮ ,,Registrų centre“, jam nenustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas. Tokiu būdu nustatyta, jog žemės sklypu esančiu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. yra skirta patekti, prieiti, privažiuoti neapibrėžtam asmenų ratui į kitus žemės sklypus. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 46-47). Kitaip tariant, neginčijamai nustatyta, jog šioje byloje analizuojamu žemės plotu yra skirta patekti, prieiti, privažiuoti prie kitų žemės sklypų, neišskiriant šią teisę turinčių asmenų. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, akivaizdu, kad administracinė teisena Z. A. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nenustačius jo veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių.
11. Pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, jog pats Pareiškėjas naudojasi aptariamu žemės sklypu važiuodamas į savo gyvenamąją vietą. Toks teismo motyvas, Pareiškėjo įsitikinimu, pažeidžia bylos nagrinėjimo ribas, kadangi dėl Pareiškėjo tariamų neteisėtų veiksmų teisiniai procesai nėra pradėti, priešingai nei Z. A. atžvilgiu.
12. Apygardos teismo vertinimu bei paneigiant skundo argumentus pabrėžtina, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nebuvo vertintas ar spręstas klausimas dėl Pareiškėjo kaltės, tačiau nustatyta, kad jis, taip pat, naudojasi aptariamu žemės sklypu, tam kad patektų į savo gyvenamąją teritoriją, todėl Pareiškėjo teiginiai apie bylos nagrinėjimo ribų pažeidimą, laikytini visiškai nepagrįstais.
13. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas klaidingai konstatavo, kad be Pareiškėjo ir Z. A. analizuojamu žemės sklypu naudojasi ir kitas suinteresuotas asmuo, tačiau iš aptarto plano matyti, kad pastarojo asmens sklypas ribojasi su mokyklos gatve, todėl į jį patekti yra galimybė nesinaudojant analizuojamu žemės sklypu.
14. Iš Utenos rajono savivaldybės tarnybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. TS-251 priedo (2019 m. rugpjūčio 29 d. Nr. TS 226 redakcija) (b. l. 27), matyti, kad analizuojamu žemės sklypu gali važiuoti ir kiti asmenys siekdami patekti į norimą teritoriją. Kaip jau neginčijamai nustatyta, analizuojamu žemės plotu yra skirta patekti, prieiti, privažiuoti asmenims neapibrėžiant naudotojų rato į kitus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tiek tretieji suinteresuoti asmenys taip pat esant poreikiui gali patekti, prieiti, privažiuoti pro žemės teritoriją esančią tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj.
15. Iš to kas aptarta, akivaizdu, jog Pareiškėjas ginčydamas Z. A. ar kitų asmenų galimybę pravažiuoti aptariamu žemės sklypu, savaip interpretuoja byloje esančius faktinius duomenis ir kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. Apygardos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo nesivadovauti byloje esančiais duomenimis. Paminėtina, kad šiuo atveju nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti pateiktos informacijos patikimumu.
16. Skunde cituojamas, Utenos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimas (adm. byloje Nr. II-68-958/2020), teigiama, jog šio nutarimo pagrindu nustatyta kad gyventojai į sau priklausančius žemės sklypus ar kitą nekilnojamąjį turtą gali patekti pėsčiomis, dviračiais ir pan., tačiau ne automobiliais.
17. Apygardos teismas pabrėžia, jog cituojamoje adm. byloje Nr. II-68-958/2020, nustatyta, kad byloje analizuojamame žemės sklype yra numatyta suformuoti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypą, kuris skirtas susisiekimo komunikacijoms (šaligatviai, takai ir pan.) ir inžineriniams tinklams tiesti, todėl šiuo atveju teismas konstatavo, kad gyventojai į savo nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar kitą nekilnojamąjį turtą, analizuojama kelio atkarpa, gali patekti pėsčiomis, dviračiais ir pan., tačiau ne automobiliais.
18. Kaip jau buvo minėta, vieta esanti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. yra nesuformuotas laisvos valstybinės žemės fondo plotas, neįregistruotas VĮ ,,Registrų centre“, jam nenustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, todėl šiuo žemės plotu esančiu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. yra skirta patekti, prieiti ar privažiuoti kitiems asmenims neapibrėžiant naudotojų rato į kitus žemės sklypus, todėl akivaizdu, jog aptarta teismų praktika nėra analogiška šiam atvejui ir negali būti taikoma šioje byloje.
19. Skunde pabrėžiama, jog 2020 m. kovo 12 d. Utenos rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (6.4)S-749 nurodė, jog eismo saugumo komisija, kuri tyrė Pareiškėjo skundą, nustatė, kad kelio ženklinimai negali būti diegiami ten kur nėra kelio, o apie nedrausmingus kelių transporto priemonių vairuotojus rekomenduoja informuoti policiją.
20. Šiuo atveju, pritartina Pareiškėjo teiginiui, jog pilietinė asmens pareiga yra pranešti apie nederamą ar draudžiamą kito asmens ar asmenų elgesį, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad Z. A. veiksmuose būtų teisei prieštaringos veikos požymių, kuomet jis, jo šeimos nariai ar kiti asmenys eina, važiuoja ar kitu būdu patenka į savo sodybą per vietą esančią tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj.
21. Pabrėžtina, jog iš Utenos rajono savivaldybės tarnybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. TS-251 priedo (2019 m. rugpjūčio 29 d. Nr. TS 226 redakcija) (b. l. 27) matyti, kad analizuojama kelio atkarpa yra vienintelis kelio ruožas kuriuo Z. A. gali patekti į savo sodybą, todėl šiuo atveju, skundo teiginys, jog Z. A. važiuodamas vieta esančia tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj., siekdamas patekti į savo gyvenamąją vietą elgiasi nedrausmingai yra visiškai nepagrįstas, todėl plačiau šioje nutartyje neanalizuojamas.
22. Skunde nurodoma, jog nors apylinkės teismas savo sprendime nurodė, jog esant nenustatytai valstybinės žemės naudojimo paskirčiai nėra pagrindo teigti, kad Z. A. pažeidžia ANK 417 straipsnio 1 dalį, tačiau, Pareiškėjo teigimu, byloje pakanka objektyvios medžiagos tokiems teismo motyvams paneigti.
23. Apygardos teismas, ištyręs visą administracinės bylos medžiagą sprendžia, jog šioje byloje nėra duomenų kurie leistų pagrįstai manyti, jog Z. A. važiuodamas vieta esančia tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj., ir taip siekdamas patekti į savo sodybą, pažeidžia ANK 417 straipsnio 1 dalį. Be kita ko, nors Pareiškėjas teigia jog byloje pakanka objektyvios medžiagos tam įrodyti, tačiau skunde nepateikia jokių objektyvių duomenų kurie pagrįstu tokius teiginius.
24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Z. A. veikoje nebuvo ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, tad administracinio nusižengimo teisena dėl šio asmens nutraukta teisėtai ir pagrįstai (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
25. Nesant pagrindo konstatuoti, kad Z. A. turi būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, šioje nutartyje, neaptariami ir už šį nusižengimą skirtinos administracinės nuobaudos klausimai.
26. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.