Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Ramūnui Palkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei J. A. dėl tėvystės V. R. nuginčijimo, į bylą esant įtrauktai išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. R. pateikė ieškinį, kuriuo prašė : pripažinti, kad A. R. nėra V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. R. nėra A. R. dukra; panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu yra A. R.; priteisti iš atsakovės J. A. valstybės naudai ieškovui A. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad A. R. su J. A. susipažino 2013 metų birželio mėnesį. Nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio pradėjo gyventi kartu. Atsakovė J. A. 2014 m. liepos 14 d. susilaukė dukters V. R.. V. R. gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad tėvas yra A. R., motina yra J. A.. Jis su J. A. kartu gyveno iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau, esant pastoviems tarpusavio nesutarimams ir ieškovui kilus pagrįstiems įtarimams dėl jo tėvystės V. R., kartu nebegyvena. Ieškovas A. R., nors ir buvo nesusituokęs su atsakove J. A., tačiau tėvystę V. R. pripažino ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. tėvystę įregistravo Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Nurodė, kad 2016 m. liepos 15 d., t. y. kitą dieną po V. R. gimtadienio, būdamas (duomenys neskelbtini) kaimas, namo kieme išgirdo, kaip atsakovė J. A. kalba telefonu ir sako ,,Tavo dukrytė sveika, nepergyvenk“. Po kelių dienų A. R. paklausus J. A. su kuo ji kalbėjo 2016 m. liepos 15 d. ir sakiusi, kad jo dukra sveika, nepergyvenk, J. A. atsakė ,,Koks tau skirtumas, kad vaikas ne tavo, pavardę davei ir alimentus mokėsi tu“. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje A. R., be perspėjimo, atvykus pas J. A. pasiimti savo daiktu, kambaryje rado nepažįstamą vyriškį, kuris laikė ant kelių pasisodinęs V. R.. Vizualiai vyriškio ir V. R. fiziniai panašumai buvo akivaizdus - abu šviesių plaukų, plaukai garbanoti. Kiek ieškovui žinoma, atsakovė dabar kartu gyvena su minėtu vyriškiu. Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, byloje ieškovą atstovavo adv. Vilmantas Poškus.Į teismo posėdį neatvyko atsakovė J. A., apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu tik parengiamajame teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė dalyvavo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo A. R. atstovas adv. Vilmantas Poškus prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog po atliktos ekspertizės ir nustatytų rezultatų su ieškovu kalbėjosi ir ieškovas pripažino, jog nebėra abejonės, jog ieškovas A. R. yra V. R. tėvas ir savo tėvystės nebeginčija. Jis buvo ieškovui suruošęs atsisakymą nuo ieškinio, tačiau ieškovui išsiuntus šį atsisakymą, ieškovas jo nepasirašė ir teismui nėra pateiktas ieškovo raštiškas atsisakymas nuo ieškinio. Jam, kaip atstovui, nėra suteikta teisė už ieškovą ieškinio atsisakyti, todėl, susiklosčius tokiai situacijai, ieškinį palaiko. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog A. R. pats gera valia pripažino tėvystę gimus mergaitei, gyveno kartu su dukra du metus. V. R. ieškovą laiko tėvu, tarp vaiko ir tėvo susiformavęs emocinis ryšys. Patenkinus ieškinį, V. R. liktų be tėvo, vaiko interesai būtų pažeisti. VTAS nesutiko su A. R. pateiktu ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad vaiko V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko tėvais įrašyti ieškovas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė J. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pateikto (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo matyti, jog A. R. pripažino, jog J. A. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvas yra jis bei sutiko, kad vaikui būtų suteikta pavardė – R. (b. l. 37). Synlab 2017 m. kovo 24 d. teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog A. R. yra biologinis V. R. tėvas su tikimybe 99,999078 proc. (b. l. 81-88) .

Dėl tėvystės V. R. nuginčijimo, įrodymų vertinimo

Vadovaujantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, 3.150 straipsnio 2 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 2 d.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai, kurie taikytini ir tėvystės nuginčijimui. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti (nuginčyti) nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėtinu atveju iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad atlikus DNR ekspertizę, nustatyta, jog ieškovas A. R. yra biologinis V. R. tėvas su tikimybe 99,999078 proc. (b. l. 81-88). Tai reiškia, kad ieškovo tėvystė patvirtinta moksliniais įrodymais, kuriems paneigti ieškovas jokių įrodymų nėra pateikęs (CPK 178 str., 185 str., 218 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, jog tiek pagrindas tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažintinas ir tėvystės nuginčijimo bylose, kai reikalavimą nuginčyti pareiškimu patvirtintą tėvystę reiškia biologinis vaiko tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).Ieškovas A. R. neginčija, kad nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio pradėjo gyventi kartu su atsakove J. A. ir (duomenys neskelbtini) susilaukė mergaitės V. R.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. R. gimus kūdikiui, savanoriškai ją pripažino savo dukra ir vaiko gimimo įraše buvo nurodytas jos tėvu. Po vaiko gimimo jis dar 2 metus iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. gyveno su dukra ir dukros motina J. A.. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas A. R. su atsakove J. A. kartu gyveno kaip šeima nesudarę santuokos tiek iki dukros V. pradėjimo, tiek atsakovei laukiantis šio vaiko ir po jo gimimo, tiek ieškovas, tiek atsakovė kartu augino bendrą vaiką ir save laikė tikru vaiko tėvu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas A. R. ieškinyje nors ir nurodė aplinkybes, dėl kurių jam kilo abejonių dėl savo tėvystės, tačiau konkrečiai negalėjo nurodyti, koks kitas vyras galimai gali būti jo dukters tėvu. Pažymėtina ir tai jog, ieškovo A. R. atstovas advokatas Vilmantas Poškus teisme paaiškino, jog ieškovas po nustatytos ekspertizės savo tėvystės nebeginčija, tačiau jis šiuo metu dirba užsienyje, todėl manytina dėl to savo atsisakymo nuo ieškinio nepasirašė ir jo teismui nepateikė.Be to, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str. 1 d.). Tai reiškia, kad tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir jo sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai. Kaip minėta, po atsakovės dukros V. gimimo pats ieškovas A. R. pripažino, kad yra vaiko tėvas ir išreiškė valią būti įrašytu V. tėvu jos gimimo įraše bei suteikti jai savo pavardę, kas tai taip pat pripažintina reikšmingu įrodymu, dar kartą patvirtinančiu, jog ieškovas yra V. R. tėvas (CPK 185 str.). Todėl ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (2.5)-(NTP-2)-16-T-3933-20106 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal minėto sprendimo 7 punktą ieškovas 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų valstybei mokėjimo. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo žyminis mokestis, kitos bylinėjimosi išlaidos ir teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268– 270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.