- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-1425-587/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“
- Suinteresuotas asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys E. P. (E. P.), antstolis M. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „UHB AGRO“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio M. D. veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2025 m. sausio 30 d. antstolio patvarkymus Nr. S-25-28-2479 ir Nr. S-25-28-2481 priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0028/21/01034. Nurodė, kad antstolis M. D. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0028/21/01034 dėl skolos išieškojimo iš E. P. (E. P.) išieškotojos UAB „UHB AGRO“ naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2025 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-28-2479, kuriuo nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0028/21/01034 bei patvarkymą Nr. S-25-28-2481 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Pareiškėjos teigimu, antstolis priimdamas skundžiamus patvarkymus, konstatavo Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pagrįstumą ir vykdytinumą Lietuvos Respublikoje, taip pažeisdamas išimtinį teismingumą numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 809 straipsnio 1 dalį, užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Nagrinėjamu atveju skolininkas nesikreipė CPK įtvirtinta tvarka dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, todėl jis nėra atleistas nuo prievolių vykdymo išieškotojos UAB „UHB AGRO“ atžvilgiu. Pareiškėjos teigimu, antstolis neteisėtai, savo iniciatyva konstatavo Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimą ir vykdytinumą Lietuvos Respublikoje, tokiais savo veiksmais siekdamas neteisėtai formuoti praktiką, jog užsienio teismo sprendimas gali būti nepripažintas Lietuvos Respublikoje taip kaip numato CPK 809 – 812 straipsniai.
2. Antstolis M. D. 2025 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio M. D. kontoroje pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2090-852-2017, buvo vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko E. P. (E. P.) išieškotojos UAB „UHB AGRO“ naudai. 2025 m. sausio 20 d. gautas skolininko pranešimas, jog skolininkui Jungtinėje Karalystėje yra iškelta bankroto byla su prašymu užbaigti visas jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, išregistruoti taikomus turto ir banko sąskaitų areštus. Pažymėjo, kad E. P. (E. P.) bankroto procesas buvo priimtas 2020 m. vasario 28 d., o iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinė Karalystė dar buvo traktuojama kaip Europos Sąjungos šalis, todėl tuo metu dar galiojo Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau ir – Reglamentas 2015/848), kuris yra taikomas visoms Europos Sąjungos narėms, įskaitant ir Jungtinę Karalystę. Vadovaujantis Reglamento Nr. 2015/848 19 straipsniu, bet kuris sprendimas iškelti nemokumo bylą, kurį priima jurisdikciją turintis valstybės teismas, kaip numatyta Reglamento Nr. 2015/848 3 straipsnyje, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla, todėl bankrutavusiam asmeniui nereikia papildomai kreiptis CPK 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje. Antstolis akcentavo, kad išieškotoja buvo tinkamai informuota apie pradėtą bankroto procesą E. P. (E. P.) atžvilgiu. Antstolio teigimu, pati išieškotoja elgiasi nesąžiningai, kadangi nors skolininkas nuo skolų buvo atleistas 2021 m. vasario 28 d., tačiau vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikė vykdyti tik 2021 m. liepos 23 d.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo E. P. (E. P.) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apie jo atžvilgiu Jungtinėje Karalystėje keliamą bankroto bylą visi kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, buvo informuoti registruotu paštu. Pažymėjo, kad pati pareiškėja nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės neginčija. Suinteresuotas asmuo taip nurodė, kad tuo metu, kai buvo inicijuojamas bankroto procesas, buvo taikomas Reglamentas Nr. 2015/848, todėl jis neturėjo pareigos Lietuvos Respublikoje kreiptis dėl priimto sprendimo pripažinimo ir vykdytinumo. Antstolis teisėtai priėmė skundžiamus patvarkymus, todėl pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „UHB AGRO“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2090-852/2017 pateikė vykdyti 2021 m. liepos 23 d., t. y. jau įsigaliojus sprendimui dėl E. P. (E. P.) atleidimo nuo skolų. Antstoliui 2025 m. sausio 20 d. iš skolininko gavus tai patvirtinančius ir vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas vertino, kad antstolis pagrįstai 2025 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-28-2479, kuriuo nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0028/21/01034 ir remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė patvarkymą Nr. S-25-28-2481 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, nes pagal Reglamento 2015/848 nuostatas, suinteresuoto asmens (skolininko) prievolė pareiškėjai (išieškotojai) jau buvo pasibaigusi. Teismas pažymėjo, kad pati pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykstantį skolininko bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje, tačiau nepaisant to, vis tiek kreipėsi į antstolį, sąmoningai nuo jo nuslėpdama pareiškėjai žinomas aplinkybes apie skolininko bankroto bylą ir atleidimą nuo skolų, įskaitant skolą pareiškėjai.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolis M. D. priimdamas skundžiamus patvarkymus atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „UHB AGRO“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB „UHB Agro“ skundą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
6.1. Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta, kad 2021 m. vasario 28 d. nutartis nurašyti skolininko skolas buvo priimta jau po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos bei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Ginčas kilo ne dėl Jungtinės Karalystės teismo pereinamuoju laikotarpiu priimtos nutarties iškelti bankroto bylą pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, bet dėl Jungtinės Karalystės teismo pasibaigus pereinamajam laikotarpiui priimtos nutarties nurašyti skolininko skolas. Atitinkamai, nemokumo reglamento nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo privalomumo visose valstybėse narėse, nėra aktualios.
6.2. Nepriklausomai nuo proceso šalies (ne)žinojimą, užsienio teismo procesiniai sprendimai gali būti vykdomi tik taip kaip tai apibrėžia teisės aktai, įskaitant atitikti imperatyvias Lietuvos Respublikos nuostatas. Teisės aktai nenumato galimybės išvengti užsienio valstybėje priimto procesinio sprendimo pripažinimo ir vykdytinumo konstatavimo, kuomet tos pačios proceso šalys žino apie užsienyje priimtą sprendimą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikoje nėra galiojančios ir vykdytinos nutarties, kuria skolininkas būtų atleistas nuo skolos išieškotojui.
6.3. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nes Jungtinės Karalystės teismo sprendimas skolininko atžvilgiu neturi res judicata ar prejudicinės galios Lietuvos Respublikoje tol kol jis nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, ypač įvertinus faktą, kad Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos narė. Yra pagrindo manyti, kad skolininkas sąmoningai neinicijavo užsienio teismo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procedūros, kadangi priimtas sprendimas galimai yra neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą.
6.4. Antstolis skundžiamais patvarkymais konstatuodamas Jungtinės karalystės teismo sprendimo pagrįstumą ir vykdytinumą Lietuvos Respublikoje, pažeidė išimtinį teismingumą numatytą CPK 809 straipsnio 1 dalyje, kas patvirtina skundžiamų patvarkymų absoliučius negaliojimo pagrindus (niekinį pobūdį).
6.5. Skundžiamais patvarkymais buvo paneigta CPK 809 – 812 straipsniai (t. y. užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procedūra), tokiam sprendimui buvo suteikta prejudicinė ir res judicata galia Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
7. Antstolis M. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti UAB ,,UHB Agro“ atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes vadovaujantis Reglamento 2015/848, 2 straipsnio 8 punktu, kuris nustato, kad bylos iškėlimo momentas - momentas, kuriuo įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo iškeliama nemokumo byla, neatsižvelgiant į tai, ar teismo sprendimas yra galutinis. Todėl tai reiškia, kad vykdytinumas, o ne įsiteisėjimas yra svarbus pripažinimui. Kadangi Jungtinėje Karalystėje metus laiko vyksta bankroto procesas todėl nuo 2020 m. vasario mėn. buvo taikoma Europos sąjungos reglamentas 2015/848. Tad jeigu bankroto byla buvo iškelta iki 2020 m. gruodžio 31 d. ji laikoma reglamento prasme Europos sąjungos byla, net jei ir sprendimas atleisti nuo skolų buvo priimtas 2021 m. vasario 28 d. Pažymėtina, kad visas bankroto procesas, visi proceso klausimai buvo sprendžiami pagal aukščiau minėtą Europos Sąjungos reglamentą.
7.2. Pareiškėja nepagrįstai kaip pavyzdį pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 20-943/2022, kad užsienio arbitražo sprendimą turėjo pripažinti Lietuvos apeliacinis teismas. Tai reiškia, kad iki užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, toks sprendimas neturi res judicata ir prejudicinės galios. Būtina pažymėti, kad aukščiau minėtoje byloje buvo Rusijos Federacijos prekybos rūmų sprendimas, o skundžiamojoje byloje sprendimas yra priimtas Jungtinės Karalystės, kuri tuo metu dar buvo Europos sąjungoje, todėl pateikta nutartis kaip pavyzdys nėra tinkamas, kadangi Rusijos Federacija nėra Europos Sąjungoje, todėl Rusijos Federacijos priimti sprendimai nėra pripažįstami nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja ir tada jau yra reikalinga, kad juos pripažintų Lietuvos apeliacinis teismas.
Motyvuojamoji dalis
7.3. Atskirasis skundas atmestinas, nes antstolis M. D. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, kompetenciją.
8. Suinteresuotas asmuo E. P. (E. P.) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjos UAB „UHB Agro“ atskirą skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes pareiškėja UAB „UHB Agro“ buvo pati inicijavusi teisminius procesus dėl E. P. bankroto bylos. Jungtinės Karalystės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu pripažino, kad kreditorė UAB „UHB AGRO“ neteisėtai bei nesąžiningai inicijavo skolininko bankroto bylos nutraukimą ir nurodė, kad 2021 m. vasario 28 d. teismo sprendimas dėl skolininko bankroto bylos užbaigimo bei skolų nurašymo galioja nuo pat 2021 m. vasario 28 d. Dar ir iš šio teismo proceso, kurio dalyve buvo pareiškėja UAB „UHB Agro“, pareiškėjai UAB „UHB Agro“ žinoma, kad nuo 2021 m. vasario 28 d. E. P. bankroto byla užbaigta teisėtai bei šis niekam, tame tarpe ir pareiškėjai, nėra ką nors skolingas.
8.2. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kadangi bankroto procesas buvo pradėtas 2020 m. vasario 28 d., kai Jungtinėje Karalystėje buvo pereinamasis laikotarpis ir tuo laikotarpiu buvo taikoma Europos Sąjungos teisė, bankrotas iškeltas Jungtinė Karalystėje Lietuvoje turi būti pripažintas automatiškai be papildomo teismo proceso pagal Europos Sąjungos reglamento 2015/848 19 straipsnį, nes reglamentas užtikrino automatinį sprendimų pripažinimą tarp Europos Sąjungos šalių. Dėl to, pareiškėjos argumentai, kad tik pripažintas užsienio teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata galią ir gali būti vykdomas, nėra teisingas. Šiuos savo argumentus paneigia ir pati pareiškėja UAB „UHB Agro“ neskundusi antstolio G. B. 2020 m. kovo 25 d. patvarkymo Nr. S-20-40-4690 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Būtent šiuo patvarkymu buvo užbaigtas skolų išieškojimas pareiškėjos UAB „UHB Agro“ naudai iš E. P. dėl minėtų Jungtinės Karalystės teismo sprendimų iškelti bankroto bylą, bankroto bylą užbaigti ir skolas nurašyti. Neskųsdama antstolio G. B. patvarkymo pati pareiškėja UAB „UHB Agro“ pripažino, kad be jokių atskirų teisminių pripažinimų Lietuvoje Jungtinės Karalystės 2020 m. vasario 28 d. sprendimas pradėti bankroto bylą, 2021 m. kovo 2 d. sprendimas užbaigti bankroto bylą, atleisti E. P. nuo skolų yra galiojantys bei privalomi Lietuvoje visiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjai.
8.3. Išieškotojai žinant apie skolininkui iškeltą bankroto bylą, bankroto bylos pabaigą, skolų nurašymą bei antstolio G. B. 2020 m. kovo 25 d. patvarkymą Nr. S-20-40-4690, išieškotoja UAB „UHB Agro“ elgėsi nesąžiningai, kadangi 2021 m. liepos 23 d. neteisėtai pateikė antstolio G. B. grąžintą teismo 2018 m. birželio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2090-852/2017 antstoliui M. D. iš naujo vykdyti, nors ši skola jau buvo nurašyta, pasibaigus bankroto procesui. Nei vienas antstolis negalėjo priimti iš naujo vykdyti tokio vykdomojo dokumento, pagal kurį skolos nurašytos teismo sprendimu. Antstolio M. D. vykdomoji byla pagal teismo 2018 m. birželio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2090-852/2017 buvo užvesta neteisėtai.
8.4. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-38-881/2025, buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Centrinio Londono grafystės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 0007 iš 2021, kuria suinteresuotas asmuo UAB „UHB Agro“ turi sumokėti pareiškėjui E. P. (E. P.) išlaidas, kurios yra 37 646,40 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
11. 2025 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama juos prijungti prie bylos. Nurodo, kad po skundžiamų patvarkymų priėmimo, skolininkas visgi pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Centrinio Londono grafystės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. 0007 iš 2021, kuria, be kita ko, nutarta panaikinti 2021 m. birželio 11 d. nutartį, kuria anuliuotas pareiškėjo fizinio asmens bankrotas. Lietuvos apeliacinis teismas tik 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-38-881/2025 tenkino pareiškėjo prašymą ir nusprendė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Centrinio Londono grafystės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. 0007 iš 2021.
12. Suinteresuotas asmuo E. P. (E. P.) prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-38-881/2025.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į svarstomo klausimo pobūdį, į tai, jog pateikti įrodymai bei rašytiniai paaiškinimai susiję su atskiruoju skundu, pateiktų įrodymų turinį bei sąsajumą su šios apeliacijos dalyku, priima pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus bei suinteresuoto asmens pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-38-881/2025. Teismas pažymi, kad įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Pareiškėjos prašymas panaikinti 2025 m. sausio 30 d. antstolio patvarkymą Nr. S-25-28-2479, kuriuo antstolis nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0028/21/01034 bei patvarkymą Nr. S-25-28-2481 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, buvo grindžiamas aplinkybe, kad antstolis priimdamas skundžiamus patvarkymus, konstatavo Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pagrįstumą ir vykdytinumą Lietuvos Respublikoje, taip pažeisdamas išimtinį teismingumą numatytą CPK 809 straipsnio 1 dalyje. Skolininkas nesikreipė CPK įtvirtinta tvarka dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, todėl jis nėra atleistas nuo prievolių vykdymo išieškotojos UAB „UHB AGRO“ atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamų antstolio veiksmų (priimtų patvarkymų) teisėtumą patikrina pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą.
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis M. D. 2021 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-21-28-23101 priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2090-852/2017 dėl 243 981,39 Eur skolos, 653 346,89 Eur palūkanų ir 5 588,77 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. P. (E. P.) išieškotojos UAB „UHB AGRO“ naudai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad skolininkas (suinteresuotas asmuo) E. P. (E. P.) 2025 m. sausio 20 d. antstoliui pateikė Jungtinės Karalystės teismo nutartį ir teismo pažymą apie atleidimą nuo skolų, iš kurių matyti, kad nutartis dėl E. P. (E. P.) bankroto bylos buvo priimta 2020 m. vasario 28 d. ir jis nuo 2021 m. vasario 28 d. atleistas nuo skolų. Tuo pagrindu, antstolis 2025 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-28-2479, kuriuo nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0028/21/01034 bei patvarkymą Nr. S-25-28-2481 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.
17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vykdomosios bylos nutraukimo po to, kai skolininkui iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla Jungtinėje Karalystėje.
18. Pareiškėja reikalavimą panaikinti 2025 m. sausio 30 d. antstolio patvarkymą Nr. S-25-28-2479, kuriuo antstolis nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0028/21/01034 bei patvarkymą Nr. S-25-28-2481 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, grindžia aplinkybe, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimas skolininko atžvilgiu neturi res judicata ar prejudicinės galios Lietuvos Respublikoje tol kol jis nėra pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, ypač įvertinus faktą, kad Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos narė.
19. Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau ir – Reglamentas 2015/848), kurio nuostatos taikomos po 2017 m. birželio 26 d. iškeltoms nemokumo byloms (Reglamento 2015/848 84 straipsnio 1 dalis). Kadangi bankroto byla skolininkui iškelta ir vykdyta Jungtinėje Karalystėje, o byloje keliamas klausimas dėl jos teisinių pasekmių Lietuvoje, šiuo atveju aktualios 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (nauja redakcija) nuostatos.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirajame skunde nurodomais argumentais, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta, kad 2021 m. vasario 28 d. nutartis nurašyti skolininko skolas buvo priimta jau po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos bei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Ginčas kilo ne dėl Jungtinės Karalystės teismo pereinamuoju laikotarpiu priimtos nutarties iškelti bankroto bylą pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, bet dėl Jungtinės Karalystės teismo pasibaigus pereinamajam laikotarpiui priimtos nutarties nurašyti skolininko skolas. Atitinkamai, nemokumo reglamento nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo privalomumo visose valstybėse narėse, nėra aktualios.
Žemesnės instancijos teismas
21. Visų Europos Sąjungos reglamentų taikymo klausimus reglamentuojančio Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) 67 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 taikomas nemokumo byloms ir to reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ieškiniams, jei pagrindinė byla buvo iškelta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-634-553/2021). Minėto susitarimo 126 straipsnyje nustatyta, kad pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi Reglamento 2015/848 nuostatos taikomos, jeigu pagrindinė nemokumo byla iškelta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Skolininko nemokumo byla iškelta 2020 m. vasario 28 d., t. y. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju taikomos Reglamento 2015/848 nuostatos.
22. Reglamento 2015/848 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, (toliau – valstybė, kurioje iškelta byla), teisė. Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje įtvirtina 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986), procedūrinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency (England and Wales) Rules 2016), Jungtinėje Karalystėje 2006 m. balandžio 4 d. įsigaliojusios 2006 m. Tarptautinio nemokumo taisyklės (angl. The Cross-Border Insolvency Regulations 2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021, 25 punktas). 1986 m. Nemokumo įstatymo 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje nustatyta, kad bankrutavęs asmuo atleidžiamas nuo įsipareigojimų pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas. Atleidimo nuo įsipareigojimų teisiniai padariniai nurodyti šio įstatymo 281 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų. Šiame straipsnyje taip pat nurodytos išimtys, kai asmuo nėra atleidžiamas nuo įsipareigojimų. Viena jų įtvirtinta 281 straipsnio 6 dalyje, joje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodomos jo bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021) (Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-118-587/2022, 50 punktas).
23. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad nepriklausomai nuo proceso šalies (ne)žinojimą, užsienio teismo procesiniai sprendimai gali būti vykdomi tik taip kaip tai apibrėžia teisės aktai, įskaitant atitikti imperatyvias Lietuvos Respublikos nuostatas. Teisės aktai nenumato galimybės išvengti užsienio valstybėje priimto procesinio sprendimo pripažinimo ir vykdytinumo konstatavimo, kuomet tos pačios proceso šalys žino apie užsienyje priimtą sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šios nutarties 18 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą neturi pagrindo sutikti su nurodytais pareiškėjos argumentais.
24. Pagal Reglamento 54 straipsnio 1 dalį, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pranešimo kreditoriui reikalavimai. Teismų praktikoje konstatuota, jog tik nustačius, kad Lietuvoje esantis kreditorius buvo tiesiogiai informuotas (įteikiant Reglamento 2015/848 54 straipsnio reikalavimus atitinkantį atskirą pranešimą (angl. individual notice)) apie kitoje valstybėje narėje prasidėjusį jo skolininko bankroto procesą, ir konstatavus, kad šis kreditorius, patvirtinant jo reikalavimą, buvo įtrauktas į fizinio asmens bankroto procesą tos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, egzistuoja pagrindas teigti, kad atleidimo nuo įsipareigojimų dokumentas apima šio kreditoriaus finansinį reikalavimą ir skolininkas gali tikėtis vykdomosios bylos nutraukimo bei prievolės kreditoriui pasibaigimo Lietuvoje vykstančiame išieškojimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-684/2021). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, jog atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės fizinio asmens bankroto proceso teisinį reglamentavimą, būtina bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo konkrečios skolos kreditoriui sąlyga yra tokio kreditoriaus ir jo reikalavimo įtraukimas į fizinio asmens bankroto procesą. Tuo atveju, jei taikant Jungtinės Karalystės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, teisę (lot. lex fori concursus) paaiškėtų, kad konkretus kreditorius ir jo reikalavimas nebuvo įtrauktas į bankroto procesą, tai reikštų, kad bankrutavusio asmens prievolė tokiam kreditoriui būtų nepasibaigusi ir turėtų būti vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-684/2020, 38 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad išieškotoja buvo įtraukta į skolininko fizinio asmens bankroto procesą, tai patvirtina ir vykdomoje byloje pateiktas bankroto prašymas (angl. bankrupcy application) (v.b. 77 l.). Remiantis vykdomojoje byloje esančiais duomenimis matyti, jog pareiškėjai apie skolininkui iškeltą bankroto bylą Jungtinėje Karalystėje buvo žinoma, nes vykdomoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 25 d. antstolio G. B. patvarkymas Nr. S-20-40-4690 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-40-4690 buvo persiųstas bylą nagrinėjančiam teismui – The Insolvency Service, Jungtinėje Karalystėje. (v.b. 91, 88 l.) Dokumento gavėja ir išieškotoja taip pat UAB ,,UHB Agro“. Be to, matyti, jog pareiškėja UAB ,,UHB Agro“ skundė Jungtinės Karalystės teismo sprendimą dėl bankroto bylos užbaigimo, bei skolų nurašymo. (v.b. 65 l.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta konstatuotina, jog vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika yra pagrindas daryti išvadą, jog skolininkas, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui Jungtinėje Karalystėje, buvo atleistas nuo įsipareigojimų vykdymo kreditorei UAB ,,UHB Agro“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolis M. D. priimdamas skundžiamus patvarkymus atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
26. Pareiškėja teigia, kad po skundžiamų patvarkymų priėmimo, skolininkas visgi pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Centrinio Londono grafystės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. 0007 iš 2021, kuria be kita ko nutarta panaikinti 2021 m. birželio 11 d. nutartį, kuria anuliuotas pareiškėjo fizinio asmens bankrotas. Lietuvos apeliacinis teismas tik 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-38-881/2025 tenkino pareiškėjo prašymą ir nusprendė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Centrinio Londono grafystės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. 0007 iš 2021. Atitinkamai, iki šios 2025 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo, Jungtinės Karalystės Centrinio Londono grafystės nutartis nebuvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje, dėl ko antstolis 2025 m. sausio 30 d. skundžiamais patvarkymais neturėjo teisinio pagrindo nutraukti UAB „UHB Agro“ reikalavimo pagrindu vykdytą išieškojimą iš skolininko. Tai pagrindžia antstolio veiksmų neteisėtumą, o kartu pagrindus panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei skundžiamus antstolio patvarkymus.
27. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus pareiškėjos argumentus taip pat laiko nepagrįstais, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-38-881/2025 tenkino pareiškėjo E. P. (E. P.) prašymą ir nusprendė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Centrinio Londono grafystės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. 0007 iš 2021. Susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turiniu matyti, jog buvo sprendžiama dėl nutarties pripažinimo, kuri Jungtinės Karalystės Centrinio Londono grafystės teismo buvo priimta 2024 m. lapkričio 25 d., t. y. po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos bei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Tuo tarpu šioje byloje, kaip minėta šios nutarties 16 punkte, taikomos Reglamento 2015/848 nuostatos, kadangi skolininko nemokumo byla iškelta 2020 m. vasario 28 d., t. y. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-38-881/2025 pagrindžia antstolio veiksmų neteisėtumą šioje byloje.
28. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai neatlygintinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.