Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl termino įregistruoti dovanojimo sutartį atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims: Lietuvos Valstybei atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono S. apylinkės deputatų tarybos Vykdomajame komitete buvo surašyta „Gyvenamo namo dovanojimo sutartis“ pagal kurią B. E., P. dovanojo savo dukrai A. A., B., medinį gyvenamąjį namą 80 m² bendro naudingo ploto, iš jų 62 m² gyvenamojo ploto, tvartą su daržine po vienu stogu, esančius Pakruojo rajono S. apylinkės S. tarybinio ūkio ribose; iš gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. B. tėvai yra E. B. ir B. B.; iš santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. B. sudarė santuoką su A. A. ir pavardė po santuokos pasikeitė iš „B“ į „A“; iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. mirė (duomenys neskelbtini); iš Gyventojų registro išrašo apie paskutinę gyvenamąją vietą matyti, kad E. B. gyvenamosios vietos deklaravusi nebuvo; iš Gyventojų registro išrašo apie gyvenamąją vietą matyti, kad A. A. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r.; iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. A. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: 0,4900 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini); iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad E. B. vardu nekilnojamo turto registruoto nėra; iš Pakruojo rajono S. apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto „Pažymėjimo matyti, kad: pagal įrašą ūkinėse knygose Nr. 2, asmens sąskaitos Nr. 119, pil. B. E., P., vardu įregistruotas medinis gyvenamas namas, turintis 80 m² bendro naudingo ploto, iš jų 62 m² gyvenamojo ploto ir ūkiniai pastatai: tvartas su daržine po vienu stogu, esantieji Pakruojo rajono S. apylinkės S., kaime, S. tarybinio ūkio teritorijoje. Šie pastatai asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso B. E.P. Pastatams areštas /draudimas/ neuždėtas; iš mokėjimų už elektros tiekimo paslaugas matyti, kad už elektros suvartojimą buvo mokama nuolat; iš Pakruojo rajono S. kaimo bendruomenės pažymos matyti, kad A. A. su šeima gyvena S., M. gatvėje daugybę metų, kur prieš tai gyveno jos tėvai.

(duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 281 straipsnį dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanotajam. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (255 straipsnis) momento, o privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai ir per tris mėnesius įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. A., terminą kreiptis į Valstybinį inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurą su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, praleido dėl teisinių žinių trūkumo bei sandorio įforminimo procedūrų nežinojimo. Be to, dovanojimo sutartis turėjo būti įregistruota tame pačiame S. apylinkės LDT vykdomajame komitete, t. y. ten pat, kur ji buvo surašyta ir išduota, todėl pareiškėja pagrįstai manė, kad antras dovanojimo sutarties egzempliorius, kuris buvo paliktas toje pačioje įstaigoje ir buvo toje įstaigoje įregistruotas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja per tuo metu galiojusio CK nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties neįregistravo. Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės teisinių žinių stoka. Viena vertus, pareiškėjos nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas) nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie praleistą terminą, aktyviais veiksmais išreiškė norą įregistruoti dovanojimo sutartį, nedelsdama kreipėsi teisinės pagalbos. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėlto elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo siekdama įgyvendinti teisę į nuosavybę. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčiai įregistruoti buvo praleistas dėl pareiškėjos aplaidaus ar nesąžiningo elgesio. Kaip matyti, pareiškėja A. A. sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamuosius daiktus, gyvendama padovanotame name visą laiką ir mokėdama mokesčius. Be to, sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – E. B. siekė padovanoti, o pareiškėja A. A. – priimti nekilnojamąjį turtą. Įrodymų, kad E. B. dovanojimo sutarties pagrindu perleido nekilnojamąjį turtą ne savo noru ar perleido ne savo turtą, byloje nepateikta. Be to, iš byloje esančio suinteresuoto asmens atsiliepimo nėra matyti, jog jis prieštarautų dėl termino atnaujinimo įregistruoti (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono S. apylinkės deputatų tarybos Vykdomajame komitete sudarytą „Gyvenamo namo dovanojimo sutartį“ Nekilnojamojo turto registre. Taip pat byloje nėra duomenų, kad į nekilnojamąjį turtą pretenduotų tretieji asmenys, ar būtų kilę ginčų dėl šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių.

Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja teisėtai įsigijo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, jį valdė ir disponavo juo, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjos kaip sąžiningo turto įgijėjo teisė disponuoti jai priklausančia nuosavybe bei dovanotojos E. B. valia padovanoti savo turtą dukrai A. A..

Vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą, o termino sandoriui įregistruoti atnaujinimas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas terminas sandoriui įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos A. A. pareiškimą.

Atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruoti (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono S. apylinkės deputatų tarybos Vykdomajame komitete sudarytą „Gyvenamo namo dovanojimo sutartį“, pagal kurią B. E., P., dovanojo savo dukrai A. A., B., medinį gyvenamąjį namą 80 m² bendro naudingo ploto, iš jų 62 m² gyvenamojo ploto, tvartą su daržine po vienu stogu, esančius Pakruojo rajono S. apylinkės S. tarybinio ūkio ribose (dabar – (duomenys neskelbtini), Pakruojo r.), valstybės įmonėje Registrų centre.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos per Šiaulių apylinkės teismą Pakruojo rūmus.