Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į atsakovę bei Klaipėdos (anksčiau buvo Telšių) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatą (toliau - ir Plungės rajono PK) kreipėsi daug kartų nuo 1997 metų, nurodydamas trečiųjų suinteresuotų asmenų K. ir B. B. pažeidimus, tačiau dėl nežinomų priežasčių vengiama imtis priemonių ir sustabdyti neteisėtus veiksmus.

Anot pareiškėjo, adresu (duomenys neskelbtini), K. ir B. B. nuolat užsiima komercine veikla ir už tam tikrą užmokestį nuomoja patalpas bei organizuoja renginius kitiems asmenims. Teigia, kad šiuo tikslu jie ant jų sklype esančio pastato įrengę vaizdinę komercinę reklamą, kuri privalo būti apmokestinta, tačiau atsakovė šio reikalavimo vykdyti K. ir B. B. nereikalauja, neteisėtai darydama jiems išimtis.

Pareiškėjas pažymi, kad K. ir B. B. šia veikla užsiima jau daugiau kaip 15 metų, tačiau nėra tiriama, ar visą paslaugų teikimo laikotarpį buvo turėtas leidimas šiai veiklai, buvo mokami mokesčiai. Be to, anot pareiškėjo, be patalpų nuomos K. ir B. B. užsiima maisto gaminimu, tačiau nekreipiama dėmesio, kad tam reikalingos ypatingos sąlygos, atitinkančios higienos normas, bei specialūs leidimai.

Apibendrintai pareiškėjas teigia, kad Plungės rajono savivaldybės administracija neteisėtai nesprendžia jo nurodytų klausimų ir nevykdo pagal kompetenciją priskirtų funkcijų - pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-825 dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ patvirtinimo 7.2 punktą, kuriame yra numatyta, kad savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus šio Reglamento 7.1 punkte). Tokiu būdu atsakovė toleruoja nelegalią komercinę renginių organizavimo bei maitinimo veiklą gyvenamosios paskirties K. ir B. B. patalpose, adresu (duomenys neskelbtini).

Anot pareiškėjo, pagal suformuotą teismų praktiką asmens veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Pareiškėjas pamini, kad triukšmas iš K. ir B. B. pusės sklinda ne vien dėl garsios muzikos, bet ir iš gyvenamųjų pastatų aplinkos ir tai priskiriama viešosios rimties trikdymui. Tačiau Plungės rajono savivaldybės administracija neteisėtai nesprendžia K. ir B. B. adresu (duomenys neskelbtini), vykdomos komercinės renginių organizavimo bei maitinimo veiklos teisėtumo bei administracinės atsakomybės klausimų.

Anot pareiškėjo, iš 2010 - 2011 metais teismuose priimtų kelių nutarčių, kurios patvirtina K. ir B. B. vykdomą veiklą ir nuolatinį ATPK normų pažeidinėjimą, matyti, jog teisės normas, viešuosius ir privačius interesus K. ir B. B., vykdydami savo veiklą, pažeidinėja sistemiškai ir nuolat. Pareiškėjas mano, jog akivaizdu, kad atsakovė daugeliu atveju aplaidžiai žiūri į šiuos pažeidimus, nesiima spręsti problemos iš esmės, toleruoja teisės normų nesilaikymą, kitų asmenų teisių pažeidimų sąskaita. Pareiškėjas mano, kad atsakovė, siekdama apsaugoti trečiuosius asmenis ir jų teisę į ramų poilsį, privalo uždrausti K. ir B. B. užsiimti pokylių salės nuoma. Kadangi iki šiol jokių veiksmingų priemonių iš atsakovės pusės nebuvo imtasi, todėl tokią veiką galima vadinti neteisėtu neveikimu.

Dėl teiginio, kad atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija, neatlikdama jos kompetencijai priskirtų veiksmų kontroliuojant statinio adresu (duomenys neskelbtini) mieste naudojimą ne pagal paskirtį, t. y. gyvenamosios paskirties statinio naudojimą komercinei renginių organizavimo ir viešojo maitinimo veiklai, elgiasi neteisėtai, vilkina jos kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą (Reikalavimas Nr. 1), atsakovė teigia, kad taip nėra ir kad vykdo jai priskirtas funkcijas, o tai įrodo prie atsiliepimo pridedama ir kitose bylose pateikta medžiaga.

Dėl pareiškėjo skundo Reikalavimo Nr. 2 atsakovė mano, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-09-06 nutartimi ši reikalavimą visa apimtimi pripažino kaip nenagrinėtina teismų, todėl dėl jo nepasisako.

Dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą 8 182 litus pareiškėjo naudai iš Plungės rajono savivaldybės administracijos (Reikalavimas Nr. 3) atsakovė teigia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) ir, jei neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Atsakovė pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nuostoliai, kaip nukentėjusiojo (ieškovo) asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės; 2) jos yra būtinos; 3) jos yra protingos. Atsakovė mano, kad pareiškėjui negalima taikyti nė vienos iš sąlygų, nes niekas jo nevertė daryti namo langų demontavimo, mūro, izoliavimo, tinkavimo darbų. Mano, kad gal būt pareiškėjas galėjo poilsio patalpas perkelti į kitą savo namo pusę ar kitaip spręsti problemą, taip pat pareiškėjas neįrodo, jog jo skunde minimas išlaidas būtų galima laikyti pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis bei rasti protingus paaiškinimus.

Dėl reikalavimo priteisti iš Plungės rajono savivaldybės 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą atsakovė pabrėžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tretieji suinteresuoti asmenys K. ir B. B. pažymi, kad visas pareiškėjo J. M. skundas paremtas dviem sąvokomis, kuriomis nuolat operuojama ir sudaromas įspūdis, kad problema kyla iš jų. Dėl teiginių, kad K. ir B. B. namuose yra organizuojami komerciniai renginiai ir vykdoma viešojo maitinimo veikla, nurodo, kad jie yra klaidinančio pobūdžio, iš šių sąvokų kylantys reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi neorganizuojami ne tik komerciniai renginiai, bet ir nevykdoma viešojo maitinimo veikla.

K. ir B. B. teigia, kad nesiverčia viešojo maitinimo veikla, neorganizuoja komercinių renginių. Reikalavimas atsakovui imtis veiksmų - kontroliuoti šias veiklas, yra visiškai nepagrįstas, atsakovė negali imtis jokių priemonių kontroliuoti tai, ko nėra.

Tretieji suinteresuoti asmenys K. ir B. B. teigia, kad Plungės rajono PK pateikta medžiaga turėtų patvirtinti apie melagingus policijos iškvietimus jų gyvenamojo namo adresu.

K. ir B. B. informuoja, kad pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad dėl atsakovės neveikimo turėjo atlikti namo rekonstrukciją. Teigia, kad pareiškėjas yra pasistatęs didžiulį gyvenamąjį namą, kurį dėl didžiulių išlaikymo sąnaudų jam teko rekonstruoti į butus ir pardavinėti. Šiuo metu butus yra įsigiję keletas šeimų, kiti butai pardavinėjami (tai patvirtina ant namo tvoros pakabinti skelbimai). Teigia, kad namą J. M. rekonstravo siekdamas sau naudos - norėdamas realizuoti turtą, bet ne dėl to, kad negali gyventi šalia jų. Mano, kad asmuo, kuris teismo prašo padengti jo namo rekonstrukcijos išlaidas, prisidengdamas tariama problema, elgiasi nesąžiningai. Teigia, kad pareiškėjas persikraustė į kitas patalpas miegoti todėl, kad pardavė tame name kelis butus.

Dėl teiginio, kad pareiškėjas serga ir jam būtini vaistai, nurodo, kad pareiškėjas tikrai yra sergantis, tačiau darbingumo neteko ne dėl K. ir B. B. vykdomos veiklos, o pareiškėjas turėtų teismui pateikti visus su jo liga susijusius duomenis ir dar nuo tų laikų, kai pradėjo sirgti, tai turėtų apimti ne mažiau kaip penkiolikos metų laikotarpį. Mano, kad iš tokių duomenų tikrai paaiškės, kokios ligos kamuoja pareiškėją ir ar pagrįstas reikalavimas atlyginti žalą.

Taip pat K. ir B. B. nurodo, kad pareiškėjas yra naktinio klubo „Galera“ savininkas ir daug metų jam užkliuvo tai, kad K. ir B. B. teikia šeimininkavimo pobūviuose paslaugas, pareiškėjo žmona taip pat panašaus verslo atstovė, todėl šioje byloje yra daugiau konkurencijos nei tikros problemos. K. ir B. B. mano, kad akivaizdu, jog sužlugdžius jų smulkųjį verslą, bus mažesnė konkurencija ir dėl to pareiškėjas gaus didesnės naudos iš savo verslo.

Į teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys K. ir B. B. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl administracinė byla nagrinėta iš esmės šiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Konstatuojama:

Šioje administracinėje byloje iš esmės ginčas kyla dėl to, kad, anot pareiškėjo J. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija neatlieka jos kompetencijai priskirtos funkcijos, t. y. nekontroliuoja trečiųjų suinteresuotų asmenų K. B. ir B. B. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo pagal paskirtį. Pareiškėjas nurodo, kad dėl tokio atsakovės neveikimo tretieji suinteresuoti asmenys K. ir B. B. netrukdomai užsiima neteisėta komercine veikla – pokylių salės nuoma bei viešuoju maitinimu ir dėl to šalia pareiškėjo gyvenamojo namo nuolat pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės, keliamas triukšmas bei trikdoma viešoji rimtis. Pareiškėjas teigia, kad dėl šių aplinkybių jam sutriko sveikata, teko imtis priemonių įrodymams rinkti apie trečiųjų suinteresuotų asmenų K. ir B. B. teisės pažeidimus bei apsisaugoti nuo triukšmo, pertvarkant savo gyvenamąjį namą, todėl patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas teismo prašo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai nevykdo jos kompetencijai priskirtos funkcijos, t. y. nevykdo minėto gyvenamojo namo naudojimo pagal paskirtį kontrolės ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią funkciją bei priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

1998-08-04 suderinimo pažymoje ūkinei - komercinei veiklai (I t. b. l. 39) nurodyta, kad suderinta B. B. transporto paslaugų IĮ „Želmena“ numatoma viešojo maitinimo (šašlykinė, baras, parduotuvė) ūkinė veikla adresu (duomenys neskelbtini).

2009-04-30 maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime Nr. 45 (I t., b. l. 40) Plungės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, kad B. B. pokylių salė, adresu (duomenys neskelbtini) turi teisę verstis maisto tvarkymu, pagrindinė leidžiama ekonominės veiklos rūšis – pagaminto valgio tiekimas renginiams, leidžiamas produktų grupių asortimentas – viešojo maitinimo patiekalai (ribotas asortimentas).

2009-05-29 K. B. išduotas verslo liudijimas Nr. V0855722 (III t., b. l. 75) asmeninių ir namų ūkio reikmenų, išskyrus audiovizualinius kūrinius ir garso įrašus, nuomos veiklai vykdyti laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-07-31.

2009-05-29 K. B. išduotas verslo liudijimas Nr. V0855723 (III t., b. l. 73) namų ūkio veiklai (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas ir kt.) vykdyti laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-07-31. Pratęstas iki 2009-08-31.

2009-05-29 K. B. išduotas verslo liudijimas Nr. V0855724 (III t., b. l. 74) patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos veiklai vykdyti laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2009-07-31. Pratęstas iki 2009-08-31.

2009-10-07 pareiškimu (III t., b. l. 62) pareiškėjas J. M. kreipėsi į Plungės savivaldybės administracijos direktorių ir Plungės rajono policijos komisariatą (pareiškimo kopiją teikė laikraščio „Plungės žinios redakcijai), prašydamas priversti K. ir B. B. laikytis tyliųjų zonų Plungės rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių, nutraukti neleistiną tyliosiose zonose veiklą po 22 val. bei nubausti kaltininkus dėl viešosios rimties trikdymo ir policijos komisariato darbuotojus dėl neveikimo, nurodė, kad K. ir B. B. pokylių salė yra nuolatos nuomojama, kompanijų susirinkimai ir fejerverkai vyksta bent dešimt metų, dėl to kyla triukšmas ir trukdo ilsėtis.

2010-03-05 K. B. išduotas verslo liudijimas Nr. FK037340-1 (III t., b. l. 36) namų ūkio veiklai (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas ir kt.) vykdyti laikotarpiu nuo 2010-03-05 iki 2010-04-04.

2010-03-05 K. B. išduotas verslo liudijimas Nr. PV037338-1 (III t., b. l. 37), patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos veiklai vykdyti laikotarpiu nuo 2010-03-05 iki 2010-04-04.

Plungės rajono savivaldybės administracija 2010-05-14 raštu Nr. AS-990 dėl tyliųjų zonų Plungės mieste (III t., b. l. 44) informavo Plungės rajono policijos komisariatą, kad Plungės miesto (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į tyliąją viešąją zoną pagal 2005-09-22 Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-9-210.

2010-07-27 raštu Nr. 2D-8765 dėl J. M. pareiškimo (I t., b. l. 118) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informavo pareiškėją, atsakovę ir Telšių apskrities mokesčių inspekciją, kad nuo 2010-01-01 d. pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą visų statinių (išskyrus susiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių) naudojimo priežiūros funkcijas atlieka savivaldybių administracijos, kurios tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus techninės priežiūros, naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, bei nurodė, kad Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-07-08 raštu Nr. (8.1)R16-6476 pateiktą informaciją bei Telšių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010-07-08 raštu Nr. S-(1.14)-203 persiųstą J. M. pareiškimą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją - Plungės rajono savivaldybės administracijai.

2010-08-24 raštu Nr. A13-91 (I t. b. l. 17) dėl K. B. vykdomos veiklos atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją J. M., kad nustačius faktą, jog K. B. naudoja patalpas ne pagal paskirtį, bus duotas įpareigojimas sutvarkyti atitinkamus dokumentus ir juos įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre.

2010-10-13 rašte Nr. 2D-12280 dėl patalpų naudojimo (I t., b. l. 119-120) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, J. M. nurodė, kad iš Inspekcijai pateiktos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 505,50 kv. m., o rūsyje esančios patalpos (salė, virtuvė, tualetai, koridoriai ir kt.) sudaro 146,27 kv. m. Be to, nurodė, kad išnagrinėjus surinktus dokumentus nustatė, jog minimo gyvenamojo namo rūsio patalpos buvo pertvarkomos ir pritaikomos alaus barui 1999 metais (leidimas Nr. 4499 vykdyti statybos darbus išduotas 1999-07-30). Taip pat nurodė, kad 1999 metais buvo išduota suderinimo pažyma ūkinei komercinei veiklai, kur numatyta, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), bus vykdoma komercinė – ūkinė veikla (viešasis maitinimas: šašlykinė – baras – parduotuvė). Nurodo, kad ši pažyma suderinta su atsakingomis institucijomis: Visuomenės sveikatos centru, rajono architektu, priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, aplinkos apsaugos agentūra, statybos inspekcijos tarnyba. Tačiau nurodo, kad po atlikto pertvarkymo (pritaikymo) patalpos nebuvo pripažintos tinkamomis naudoti, todėl atsiradę duomenų pakitimai nebuvo įregistruoti ir Registrų centre.

2011-10-24 K. B. išduotas verslo liudijimas Nr. UZ302206-1 (I t., b. l. 41) patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos veiklai vykdyti laikotarpiais 2011 m. spalio 29-31 d. ir 2011 m. lapkričio 11-12 d.

2010-11-08 raštu Nr. 86-78-S-11631 (III t., b. l. 112) Telšių apskrities vyriausiojo komisariato Plungės rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius persiuntė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui A. K. surinktą medžiagą atlikti tyrimą pagal J. M. pareiškimą dėl galimo pažeidimo, numatyto ATPK 52-2 straipsnyje, o 2010-11-08 raštu Nr. 86-78-S-11669 (III t., b.l. 113) – surinktą medžiagą atlikti tyrimą pagal J. M. pareiškimą dėl galimo pažeidimo, numatyto ATPK 189-2 straipsnyje.

2011-01-04 raštu Nr. A/13-2 dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį (IV t., b. l. 79) Plungės rajono savivaldybės administracija B. B. pranešė, kad komisija, vadovaudamasi savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. D-812, patikrino B. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir nustatė, kad juose nėra patalpų įregistruotų komercinei veiklai vykdyti. Taip pat nurodė, kad patikrinus vietoje nustatė, jog patalpos, esančios rūsyje, pritaikytos komercinei veiklai (įrengta pokylių salė, poilsio kambarys, kitos pagalbinės patalpos). Nurodė, kad apie vykdomą komercinę veiklą galima spręsti ir iš B. B. 2010-12-17 pareiškimo bei kitų dokumentų. Pranešė, kad minėtos patalpos turi būti įregistruotos ir naudojamos pagal paskirtį, t. y. komercinei veiklai vykdyti.

2011-09-30 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-11-363/2011 (II t., b. l. 101-104) Plungės rajono apylinkės teismas K. B. pripažino kalta pagal ATPK 183 straipsnio (viešosios rimties trikdymas) 1 dalį ir paskyrė 150 lt baudą už pažeidimą, padarytą 2011-06-24 adresu (duomenys neskelbtini).

2011-11-07 Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymoje apie asmens baustumą (II t., b. l. 68-70) nurodyta, kad K. B. yra bausta pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (viešosios rimties trikdymas) už pažeidimus, padarytus: 2008-08-09 (2008-08-27 paskirtas įspėjimas), 2009-08-29 (2009-10-08 paskirtas įspėjimas), 2010-04-11 (2010-05-10 paskirta 300 Lt bauda), 2010-05-15 (2010-06-04 paskirta 700 Lt bauda), 2011-08-06 (2011-10-04 paskirtas įspėjimas). Pažymėtina, jog visi šie ATPK pažeidimai padaryti adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta ir pažeidimų esmė: iš gyvenamajame name, esančio (duomenys neskelbtini), įsikūrusios pokylių salės, periodiškai atidarant laukutines pokylio salės duris, iš salės vidaus sklido garsi, tranki muzika, taip pat prie šio namo girdėjosi iš pokylių salės išėjusių pokylio dalyvių garsūs rėkavimai, šis triukšmas trukdė aplinkui gyvenančių daugumos gyventojų poilsiui ir ramybei (yra fiksuotas pažeidimų padarymo laikas netgi 2 val. 50 min., 23.00 val.).

Pareiškėjas, įrodinėdamas apie pokylių salėje vykusius įvairius pokylius ir šventes K. ir B. B. name, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė fotonuotraukų kopijas, iš kurių matyti, jog, kaip pripažino atsakovo atstovas, prie minėto namo gatvėje stovi daugybė automobilių: 2011-10-29 (I t., b.l. 121-122), 2010-09-25 (t. I, b.l. 123-124), 2012-03-17 (I t., b.l. 125), 2012-04-19 (I t., b.l. 126-127), 2012-05-01 (I t., b.l. 128), 2012-07-13 (I t., b.l. 132), 2012-07-14 (I t., b.l. 133), 2012-07-21 (I t., b.l. 134-136), 2012-07-28 (I t., b.l. 137-138). Tretieji suinteresuoti asmenys K. ir B. B. nėra pateikę įrodymų, paneigiančių šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, jog K. ir B. B. nėra pateikę įrodymų, jog nurodytais laikotarpiais jiems buvo išduoti verslo liudijimai patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), pokylių salės nuomai ar kitiems komercinės veiklos tikslams.

K. B. ir B. B. 2009-08-27 (III t. b. l. 100-101), 2009-10-06 (III t., b. l. 59-60), 2009-10-14 (III t., b. l. 68-69), 2010-05-07 (III t., b. l. 32-35), 2010-06-04 (II t., b. l. 178-179), 2011-07-20 (II t., 113), 2011-09-14 (II t., 95-96), 2011-11-23 (II t., 71-72), 2011-12-01 (II t., 71-72), 2012-05-04 (II t., 45-47) paaiškinimuose ir 2009-09-28 (III t., b. l. 76-77) pareiškime patys teigia, kad vykdo pokylių salės, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos veiklą. Tokius K. ir B. B. paaiškinimus patvirtina ir teiginiai, užfiksuoti pareigūnų 2009-08-28 (III t., b. l. 105), 2009-11-06 (III t., b. l. 94), 2009-12-24 (III t., b. l. 96), 2009-08-28 (III t., b. l. 64), 2010-05-15 (II t., b. l. 176), 2010-06-12 (II t., b. l. 108), 2011-06-25 (II t., b. l. 158), 2010-07-21 (II t., b. l. 151-152) tarnybiniuose pranešimuose, nutarimuose ir kituose dokumentuose.

Dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimo komercinei veiklai vykdyti.

Išanalizavus nustatytas faktines aplinkybes, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos ištrauką (IV t., b. l. 69-71) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, (IV t., b. l. 72-74) darytina išvada, kad K. ir B. B. vėliausiai nuo 2009-07-25 dalį 505,5 kv. m. ploto gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 146,27 kv. m. ploto rūsį, naudoja komercinei veiklai vykdyti, t. y. atlieka pokylių salės, kuri nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamas daiktas ir nėra įregistruota VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nuomos paslaugą.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 40 straipsnio 1 punktą statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. To paties įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nurodyta, kad statinio paskirtis - statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Pagal aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – ir STR 1.12.05:2010) 5.2.1 punktą privalomųjų reikalavimų visumą sudaro ir reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas) 3 punktą gyvenamosios paskirties (vieno ar dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) pastate (name) ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima aprašo 4 punkte nurodyta negamybine veikla, nedaranti žalos dviejų butų namo, daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžianti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jo gyvenamosiose patalpose galima ši Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31d. įsakymų Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), nurodytų rūšių veikla: užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (G47.91); kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla (J62.01; J62.02; J62.03; J62.09); informacinių paslaugų veikla (J63.11; J63.12); draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, veikla (K65); pagalbinė finansinių paslaugų ir draudimo veikla (K66); nekilnojamojo turto operacijos (L68); teisinė ir apskaitos veikla (M69); konsultacinė valdymo veikla (M70.21; M70.22); architektūros veikla (M71.11); inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (M71.12; M71.12.10; M71.12.20; M71.12.30; 71.12.40); fotografavimo veikla (M74.20); vertimo raštu ir žodžiu veikla (M74.30); ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas (P85.10.10); priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas (P85.10.20); pradinis ugdymas (P85.20); bendrasis vidurinis ugdymas (P85.31; P85.31.10; P85.31.20); meninė kūryba (R90.03); bibliotekų ir archyvų veikla (R91.01); muziejų veikla (R91.02); nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla (Q88).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR 1.01.09:2003) 6.1 punktą pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai; kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t. t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį; šios įvairių paskirčių patalpos formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.

Pastebėtina, kad K. ir B. B. vykdoma komercinė veikla nepriskiriama nei vienai iš Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų veiklos rūšių, todėl šiuo atveju turi būti taikomos Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad K. ir B. B., norėdami gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje vykdyti komercinę veiklą, t. y. teikti pokylių salės nuomos paslaugą, privalo šią gyvenamųjų patalpų dalį suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą, kuris turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų pokylių salei nustatytus reikalavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenyse.

Dėl reikalavimų pripažinti, kad Plungės rajono savivaldybės administracija neteisėtai nevykdo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo pagal paskirtį kontrolės ir įpareigoti ją vykdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) įstatymo 6 straipsnio 21 punktą viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje nustatyta, kad statinio naudojimo priežiūra - viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas - nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą statinių, išskyrus susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.

Analogiškai ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ (toliau – ir STR 1.12.08:2010) 7.2 punktą savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus šio Reglamento 7.1 punkte) priežiūrą.

Pagal STR 1.12.08:2010 9.2 punktą 7.1 ir 7.2 punktuose nurodyti subjektai priklausomai nuo turimų duomenų ar (ir) informacijos apie kitų, 9.1 punkte nenurodytų statinių, techninę būklę ir įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi naudojant šį statinį, turi vietoje atlikti šių konkrečių statinių (jo dalių) priežiūrą.

Pagal STR 1.12.08:2010 10.3 punktą šio reglamento 7.1 ir 7.2 punktuose nurodyti subjektai konkretaus statinio (jo dalies) priežiūrą vietoje gali atlikti dažniau, nei nurodyta šio reglamento 9 punkte, kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Pagal STR 1.12.08:2010 12.4 punktą priežiūros vykdytojas, tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo apžiūrėjus statinį (jo dalį), nustatyti ar statinys naudojamas pagal paskirtį.

Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 2 punktą Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas), pagal 4 punktą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Plungės rajono savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjo skundą ar prašymą ir nustačiusi, kad dalies B. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų turi būti įregistruotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatant tikrąją jų naudojimo paskirtį - komercinei veiklai vykdyti, ir būdama atsakinga už statinių naudojimo pagal paskirtį kontrolę, privalėjo imtis priemonių susidariusiai situacijai spręsti.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos dėl J. M. skundo prieš Plungės rajono savivaldybės administraciją (IV t., b. l. 22-29) 7.1 punkte nurodyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorė A. B. E. teigia, jog pirmą kartą J. M. kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administraciją dėl K. ir B. B. vykdomos komercinės – ūkinės veiklos 2009-10-07, vėliau dar 6 kartus. Šios pažymos 7.4 punkte nurodyta, kad nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-07-27 rašto Nr. 2D-8765 persiuntimo Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl patalpų naudojimo pagal paskirtį ir jų įregistravimo atsakovė kreipėsi į B. B. 2011-01-04 raštu Nr. A/13-2, 2012-02-08 raštu Nr. A13-57, 2012-04-19 raštu Nr. A13-91, 2011-07-22 Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-632 sudarė komisiją pareiškimams, susijusiems su statinių ir teritorijos naudojimu ir priežiūra nagrinėti, gavusi 2012-08-06 skundą Nr. A12-785, nuvyko patikrinti duomenų dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį adresu (duomenys neskelbtini) ir 2012-08-24 surašė administracinio teisęs pažeidimo protokolą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-2 straipsnį.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog neskaitant 2009-10-07 pareiškėjo J. M. kreipimosi (III t., b. l. 62), kuriame nurodoma apie vykdomą komercinę veiklą gyvenamajame name, t. y. pokylių salės nuomą, po Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-07-27 rašto Nr. 2D-8765 persiuntimo Plungės rajono savivaldybės administracija žinojo apie gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ne pagal paskirtį naudojamas patalpas, tačiau tik 2012-04-19 rašte Nr. A13-91 pirmą kartą nustatė terminą B. B. patalpų pertvarkymo projekto parengimui, o administracinę atsakomybę taikė tik 2012-08-24, surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina, jog tai padaryta po to, kai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2012-02-29 nutartimi iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo 2012-02-22 skundą (vėliau jis 2 kartus buvo patikslintas) ir atsakovei nustatytas terminas iki 2013-03-19 pateikti atsiliepimą į skundą (I t., b.l. 3-4, 5-10)

Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą turi teisę, o ne pareigą imtis priemonių, tačiau Plungės rajono savivaldybės administracija nenurodė priežasčių dėl ko laikotarpiu nuo 2010-07-21 iki 2012-04-19, t. y. virš pusantrų metų, gaudama pareiškėjo skundus, nesiėmė visų galimų priemonių .

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 3 punktu yra pakankamas pagrindas patenkinti pareiškėjo J. M. patikslintą skundą šioje dalyje ir pripažinti, kad atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2012-04-19 elgėsi neteisėtai - vilkino jos kompetencijai priskirtos funkcijos vykdymą, t. y. neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų vykdant statinio (jo patalpų), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo pagal paskirtį kontrolę.

Pareiškėjas J. M. teigia, kad dėl neteisėto atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos neveikimo apsisaugant nuo triukšmo buvo reikalinga panaikinti langus, kurie buvo į pokylių salės pusę, todėl buvo atlikti jo gyvenamojo namo demontavimo darbai, mūro darbai, izoliavimas, lauko tinko uždėjimas, vidaus dažymo darbai, kurie kainavo 1 239 Lt; sudėtos apsauginės žaliuzės, kurios kainavo 2 347 Lt. Be to, pareiškėjas nurodo, kad nuolatiniams trečiųjų suinteresuotų asmenų K. B. ir B. B. pažeidimams fiksuoti įsigytas fotoaparatas, kuris rodo fotografavimo datą ir kurio vertė 1 740 Lt. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuolatinai kiekvieną mėnesį yra perkami medikamentai pareiškėjui po 51 Lt, todėl už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-01-01 prašo priteisti 2 856 Lt už medikamentus. Iš viso pareiškėjas prašo priteisti 8 182 Lt turtinės žalos.

Pareiškėjas pateikė:

1) 2008-08-21 kasos pajamų orderio kvitą (serija SKA Nr. 000129) (I t., b. l. 145) ir 2008-08-21 PVM sąskaitą faktūrą (serija SKA Nr. 0000129) (I t., b. l. 146), iš kurių matyti, kad pareiškėjas sumokėjo UAB „Plungės Skalva“ 1 239 Lt už langų demontavimo, mūro, izoliavimo, lauko tinko ir vidaus dažymo darbus;

2) 2009-09-21 kasos pajamų orderio kvitą (serija LARG Nr. 000024) (I t., b. l. 149) ir 2009-09-21 PVM sąskaitą faktūrą (serija LARG Nr. 000024) (I t., b. l. 150), iš kurių matyti, kad pareiškėjas sumokėjo UAB „Plungės laminuotos grindys“ 2 347,40 Lt už apsaugines žaliuzes;

3) 2012-07-17 kasos pajamų orderio Nr. VEG000000064 kvitą (I t., b. l. 152) ir 2012-07-17 PVM sąskaitą faktūrą OJO 0000871 (I t., b. l. 150) bei 2012-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VEG000000040 (I t., b. l. 153), iš kurių matyti, kad pareiškėjas sumokėjo UAB „Vegenta“ 1 740 Lt už „foto x10 + kortelė“;

4) A. Klišonio komercinės firmos „Inesa“ gydytojos I. T. 2012-07-31 išduotą medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta apie išliekamuosius reiškinius po ligos, persirgtos 2008 metų birželio mėnesį ir ligas, nustatytas 2010-11-13 (neįskaitomas medicininis tekstas).

Pagal ABTĮ 88 straipsnio 5 punktą administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius tris civilinės atsakomybės sąlygas: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-560/2013).

Prašomos priteisti išlaidos už vaistus nėra realiai ir pagrįstai įrodytos, žala turi būti grindžiama objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė nei vieno apmokėjimo už vaistus įrodymo, dėl to nėra civilinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. nėra kaip nustatyti žalos padarymo fakto. Paminėtina, kad ir pateikus šiuos įrodymus, reikėtų taip pat nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės Plungės rajono savivaldybės neteisėto neveikimo ir pareiškėjui paskirto gydymo, tačiau pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl nevykdomos gyvenamojo namo naudojimo paskirties kontrolės ir iš to kylančių pasekmių (triukšmo ar kt.) jis susirgo vienokia ar kitokia liga, dėl kurios pareiškėjui būtų paskirti kokie nors vaistai.

Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl reikalaujamos priteisti turtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijos, t. y. iš Plungės rajono savivaldybės administracijos, neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

Pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė netektą darbingumą, nemigą, psichologinius išgyvenimus, pastoviai trikdomą miegą, prarastą galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, patirtą didžiulį dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą, dėl nuolatinių triukšmų turėjo perkraustyti savo miegamąjį į labiausiai nuo K. ir B. B. namo nutolusį savo namo kambarį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalą pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymą jie neturėjo atlikti, arba neatlikimą tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymą jie turėjo padaryti.