Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-382-479/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
2S-382-479/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Pareiškėjas
A. K.
Civilinė byla Nr. 2S-382-479/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07276-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., uždaroji akcinės bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinės bendrovė „4finance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį A. S. su skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai areštavo ir vykdo išieškojimą iš jam priklausančių pataisos namų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, netaikydamas vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) apribojimo. Dėl to pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolio A. S. 2018 m. gegužės 23 d. patvarkymą Nr. S1c-42338, kuriuo neteisėtai išieškoma po 20 procentų lėšų ir grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas bei taikyti vienkartinį MMA apribojimą pareiškėjo asmeninei sąskaitai Vilniaus pataisos namuose.

2. Antstolis A. S. 2018 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis A. S. vykdo 183,71 Eur skolos, 5 procentų palūkanų išieškojimą iš skolininko A. K. išieškotojai UAB „Bitė Lietuva“ bei 1 040,49 Eur skolos, 5 procentų palūkanų išieškojimą iš skolininko A. K. išieškotojai UAB „4finance“. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S1c-42338 antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjui priklausančias darbines pajamas bei trečiųjų asmenų mokamas pinigines lėšas bei pateikė šį patvarkymą vykdyti Vilniaus pataisos namams. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, teismas konstatavo, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra teisėtas, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų teisinių argumentų, todėl tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

4.2. Teismas neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką ir nepagrįstai konstatavo, kad antstolis teisėtai vykdo išieškojimą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Antstolis nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliantas skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų teisinių argumentų, todėl tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.

8. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimu pagrindu yra laikomas atvejis, kai teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų arba sutrumpintų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, kai dėl to negalima nustatyti, kokiais argumentais remiantis buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, aptarė bylai aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką bei pateikė ginčo situacijos teisinį vertinimą ir su tuo susijusius nutarties motyvus. Skundžiamoje teismo nutartyje esantys motyvai yra pakankami nustatyti, kokiais faktinio ir teisinio pobūdžio argumentais remiantis teismas padarė išvadą, jog skundžiamas antstolio patvarkymas yra teisėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota ir atitinka įstatymo reikalavimus.

9. Apeliantas skunde nurodė ir tai, jog teismas neatsižvelgė į galiojantį teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką ir nepagrįstai konstatavo, kad antstolis teisėtai vykdo išieškojimą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti.

10. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

11. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

12. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 procentų, visų kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. 2018 m. gegužės 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S1c-42338, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios vienos MMA. Bylos duomenys patvirtina, kad šis patvarkymas buvo pateiktas vykdyti Vilniaus pataisos namams, kuriuose apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas bei trečiųjų asmenų pervedamas lėšas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Pažymėtina, kad skundžiamame patvarkyme nurodyti iš apelianto išskaičiuotini pajamų dalies dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Be to, skundžiamas antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko gaunamų pajamų taip pat atitinka ir šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas antstolio 2018 m. gegužės 23 d. patvarkymas nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamus antstolio veiksmus pripažino teisėtais.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius