Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant jam per visą bausmės laiką bendrauti su V. P., įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant jam per visą bausmės laiką bendrauti su V. P., įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. C. paskirtos kardomosias priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 180 straipsnio 3 dalį nuteistas ir V. P., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Iš nuteistųjų A. C. ir V. P. solidariai priteista nukentėjusiajai O. B. 6000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. nuteistas už tai, kad su V. P., apgaule savo ir kitų asmenų naudai padėjo įgyti ir įgijo svetimą turtą, t. y. jie, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, esančiais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdami vieningą tikslą apgaule savo ir nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, po to, kai 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 18 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino O. B. į buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., fiksuotojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esąs iš namų valdos bei pranešė, jog ji (O. B.) gali turėti padirbtų pinigų, įtikino nukentėjusiąją pasakyti, kokią pinigų sumą turi namuose, kokiu adresu gyvena, ir tol, kol kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, esantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. P. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė adresą, kur pastarasis turėjo nuvykti, ir duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, kol V. P. nuvyko pas ją (O. B.) ir paėmė pinigus. Tuo metu V. P., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 18.28 val., kartu su A. C. atvyko prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) m., kur A. C. liko stebėti ir saugoti aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, ir palaikyti bendravimą telefonu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, esančiu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Tuo metu V. P. apie 18.31 val. atėjo pas O. B. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., ir vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus melagingai prisistatė esąs pinigų tikrintojas ir paprašė duoti patikrinti turimus pinigus. Nukentėjusioji O. B., būdama apgauta, perdavė V. P. 6000 Eur, kuriuos pastarasis paėmė ir išėjo iš buto, o po to pasišalino kartu su lauke prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), laukiančiu A. C. Tokiu būdu A. C. padėjo, o V. P. apgaule įgijo svetimą O. B. priklausantį turtą – 6000 Eur.

Apeliaciniame skunde pažymėta, jog A. C. yra daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir už vagystes, plėšimus, be to, jis teistas ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, smurtavimą artimoje aplinkoje. Šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, nebūdamas atlikęs paskutiniu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – 12 MGL baudos, o tai rodo, kad A. C. ir toliau nusikalsta, o bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 1 dalyje, nėra pasiekta. Atkreiptas dėmesys, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo daug galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje nėra duomenų, jog A. C. turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, nes nedirba ir niekada nedirbo. Nors nusikalstamos veikos metu ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau tai nebuvo pragyvenimo šaltinis bei nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog nuteistasis A. C. lėšų savo asmeniniams poreikiams tenkinti gaudavo nusikalstamu būdu. Atsižvelgta ir į tai, kad A. C. nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygino, nesitarė dėl jos atlyginimo. A. C. tyčinį nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikomas recidyvistu.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė dvi A. C. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad A. C. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog A. C. savo parodymais padėjo šią veiką atskleisti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visų pirma, V. P. pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (dėl sukčiavimo iš O. B.) įteiktas 2017 m. spalio 19 d., V. P. tą pačią dieną apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai bei nurodė, kad veikos padarymo metu buvo su draugu A. ir N. B., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nustatę, kad V. P. nurodytas asmuo yra A. C., pastarajam pranešimą apie įtarimą įteikė bei apklausą atliko po beveik dviejų mėnesių nuo įtariamojo V. P. apklausos, t. y. 2017 m. gruodžio 12 d. Tai, kad A. C. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, patvirtino ne tik kito nuteistojo V. P. parodymai, bet ir UAB „M.“ pateiktas 2017 m. rugsėjo 18 d. nusikalstamos veikos padarymo vaizdo įrašas bei jo 2017 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad anksčiau aptartos aplinkybės rodo, jog A. C. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau savo parodymais nepadėjo jo atskleisti.

Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad A. C. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, todėl neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis A. C. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė apeliaciniu skundu nuteistojo A. C. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos neginčija. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti griežtesnę bausmę, taigi būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje ir pasisako.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. C. bausmę bei parinkdamas jos rūšį, atsižvelgė į tai, kad A. C. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė bendrininkų grupe, kurioje jo (A. C.) vaidmuo buvo padėjėjo, tačiau jo veiksmai, anot prokurorės, nebuvo tokie, be kurių nusikaltimas nebūtų buvęs padarytas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. C. veiką padarė būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam teistumui, paskutinį kartą nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 12 MGL bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų nėra, daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2017 m. rugsėjo 20 d. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas sutinka su prokurorės apeliacinio skundo išvada, kad, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas aptartų aplinkybių tinkamai neįvertino.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į anksčiau jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistąjį A. C., tiek jo padarytą nusikaltimą, apygardos teismas daro išvadą, kad A. C. nėra linkęs laikytis įstatymų, taisytis, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro. Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, apie tai, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, todėl švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslus.

Apygardos teismas pažymi, jog A. C. yra daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir už vagystes, plėšimus, t. y. veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, be to, jis teistas ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, smurtavimą artimoje aplinkoje. Šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, nebūdamas atlikęs paskutiniu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – 12 MGL baudos (t. 4, b. l. 155–162), o tai rodo, kad A. C. ir toliau nusikalsta, o bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, nėra pasiekta. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo daug galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 163–166). Taigi akivaizdu, jog A. C. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia pavojingumo bei neteisėtumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti A. C. paskyrus švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad A. C. turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, nes nedirba ir niekada nedirbo. Su tokiu teiginiu apygardos teismas negali sutikti, kadangi teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikta A. C. su UAB „T.“ sudaryta 2018 m. birželio 21 d. laikinojo darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 31–38). Sutarties priede nurodyta, kad darbo pabaiga numatoma – iki atšaukimo. Vis dėlto, nors šiuo metu nuteistasis yra dirbantis, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad darbo turėjimas ir minimalių pajamų gavimas sulaikys A. C. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog nors nusikalstamos veikos metu nuteistasis ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau tai nebuvo pragyvenimo šaltinis bei nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog nuteistasis A. C. lėšų savo asmeniniams poreikiams tenkinimui iki šiol gaudavo nusikalstamu būdu. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nuteistasis iki šiol niekur nedirbo (t. 4, b. l. 153, 154) ir didžioji dalis jo padarytų nusikalstamų veikų buvo nukreiptos prieš nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad A. C. nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygino bei nesitarė dėl jos atlyginimo. Ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis nesiekė ir nesiekia nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą.

A. C. tyčinį nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl jis, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikomas recidyvistu. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad A. C. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam A. C. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, bei teismo jam rodytas pasitikėjimas (praeityje kelis kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (t. 4, b. l. 155–162). Neturėdamas gerų socialinių įgūdžių, nuolatinio darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio (kadangi sudaryta tik laikinojo darbo sutartis), tikėtina, nuteistasis A. C. gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas, kad tokiu būdu įgytų lėšų pragyvenimui. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas griežtinti apylinkės teismo A. C. paskirtą bausmę.

Pagrįstai nustatytos dvi A. C. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad A. C. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog A. C. savo parodymais padėjo šią veiką atskleisti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visų pirma, V. P. pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo (sukčiavimas iš O. B.) įteiktas 2017 m. spalio 19 d. (t. 3, b. l. 118–119), V. P., tą pačią dieną apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai bei nurodė, kad veikos padarymo metu buvo su draugu A. ir N. B., kuri nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką (t. 3, b. l. 120–123). Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nustatę, kad V. P. nurodytas asmuo yra A. C., pastarajam pranešimą apie įtarimą įteikė bei apklausą atliko po beveik dviejų mėnesių nuo įtariamojo V. P. apklausos, t. y. 2017 m. gruodžio 12 d. (t. 4, b. l. 173–179). Apeliaciniame skunde pažymėta, kad tiek po pirmosios, tiek po papildomų A. C. apklausų nebuvo nustatyti nei kiti bendrininkai, nei atskleistos kitos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad A. C. savo parodymais nusikaltimo atskleisti nepadėjo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo nustatyta pagrįstai. Tačiau viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė nelaikytina paneigiančia anksčiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo A. C. nusikalstamas elgesys rodo jo dar jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, rodyti pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes buvo daug kartų teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes, plėšimus), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas A. C. daro ir toliau. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. C. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jos tinkamai neindividualizavo, neteisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, paties nuteistojo asmenybę bei kitas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir dėl to paskyrė netinkamą bausmę. Paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, todėl neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės paskirties, nes gali suponuoti išankstinę nuomonę tiek pačiam nuteistajam, tiek kitiems asmenims apie nebaudžiamumą, gali nesulaikyti nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo, neskatinti laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, neužtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo. Tam, kad būtų pasiekta bausmės paskirtis, A. C. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl A. C. (A. C.) paskirtos bausmės:

A. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas iš O. B.) paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. C. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.