Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-11-08 · Civilinė byla Nr. e2-4360-971/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
e2-4360-971/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
UAB „Intrum Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4360-971/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01007-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.6.1.5; 2.6.3; 3.2.6.1
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant atsakovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ prašo priteisti iš atsakovo A. B. 263,38 Eur skolos, 94,64 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ 1998-07-20 sudarė skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi už paslaugas tinkamai neatsiskaitė ir pagal 1998-08-16 išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) liko skolingas pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ 262,38 Eur. Atsakovas vienašališkai atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, dėl ko 262,38 Eur įsiskolinimas už suteiktas mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas iš atsakovo yra priteistinas. 2008-12-23 sudaryta Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų teikimo sutarties (duomenys neskelbtini) 6.3 punktas numato atsakovo pareigą nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl iš atsakovo prašo priteisti 94,64 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017-12-26 iki ieškinio parengimo dienos 2018-06-26 už 182 dienas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad pripažįsta, jog 1998 m. rugpjūčio mėn. gavo sąskaitą už ryšio paslaugas iš UAB „Omnitel“. Kadangi nurodytomis UAB „Omnitel“ paslaugomis nesinaudojo, nedelsdamas nuvyko į UAB „Omnitel“ skyrių Šiauliuose, kur išsiaiškino, kad jo vardu, kiek pamena Kretingoje, buvo sudaryta ryšio naudojimo sutartis. Skyriaus darbuotojų prašymu surašė paaiškinimą ir, kadangi akivaizdžiai matėsi, kad sutartis sudaryta pasinaudojus jo vardu, buvo nuspręsta sutartį nutraukti. Jokių pretenzijų dėl susidariusio įsiskolinimo ar sutarties tęsimo nebuvo. Daugiau jokių sąskaitų pagal sutartį ar priminimų apie skolą iš UAB „Omnitel“ nebegavo. Po dešimties metų iš Lindorff Oy gavo raginimą sumokėti šią skolą. Bendravo su Lindorff Oy darbuotojais, išsiuntė raštišką paaiškinimą ir žodžiu ne kartą aiškino situaciją. Visą dešimtmetį raštiškais priminimais ir telefono skambučiais buvo „spaudžiamas“ pripažinti skolą ir ją susimokėti. Be to, ieškovė reikalauja priteisti skolą, susidariusią pagal pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ 1998-08-16 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą. Pateiktoje sąskaitoje yra nurodytas apmokėjimo terminas ir ieškovė turėjo žinoti, kad jos teisė po šio termino yra pažeista, nuo tada ir prasidėjo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ieškinio senaties termino eiga. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų. Taigi darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kreiptis teisminės gynybos dėl 262,38 Eur skolos pagal 1998-08-16 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą pasibaigė iki 2008-09-31, o ieškinys teismui pateiktas 2018-06-29. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant jų atstovui, todėl byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su UAB „Omnitel“ į bylą pateiktos sutarties nesudarė, sutartyje esantis parašas ne jo. Mano, kad buvo pasinaudota jo asmens duomenimis. Susidariusią situaciją aiškinosi su UAB „Omnitel“ atstovais ir daugiau jokių sąskaitų ar pretenzijų iš UAB „Omnitel“ negavo. Po dešimties metų gavo pretenziją iš Lindorff Oy, buvo raginamas susimokėti skolą. Ieškovės darbuotojams ne kartą aiškino situaciją, kad jis jokios sutarties nesudarė, ir į raginimus nekreipė dėmesio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad į bylą yra pateikta tarp UAB „Omnitel“ ir A. B. 1998-07-20 sudaryta Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui turėjo būti teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovas kategoriškai neigia sudaręs minėtą sutartį, tvirtina, kad sutartyje esantis parašas ne jo, tačiau jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų nepateikė, kaip paaiškino, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, UAB „Omnitel“ reorganizacijos jų nepavyko rasti. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą sutartį UAB „Omnitel“ išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti tik vieną sąskaitą, o būtent 1998-08-16 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 905,95 Lt (262,38 Eur) sumos. Atsakovas neneigia gavęs šią sąskaitą, tačiau tvirtina po sąskaitos gavimo vykęs į UAB „Omnitel“ atstovybę aiškintis situacijos ir jam buvo nurodyta, kad sutartis bus nutraukta. Atsakovo teigimu jis iš UAB „Omnitel“ daugiau jokių sąskaitų ar pretenzijų dėl skolos negavo, priešingų duomenų ieškovė nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų (sutarties 3.6 punktas). Taip pat nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ su Lindorff Oy filialu Lietuvoje 2008-12-23 sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį, kuria reikalavimo teisė į skolininką A. B. dėl 905,95 Lt (262,38 Eur) skolos buvo perleista Lindorff Oy filialui Lietuvoje. Šiuo metu buvusio Lindorff Oy filialo Lietuvoje veikla yra perleista ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2017-09-25 Įmonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsakovo paaiškinimus, nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad atsakovas turėjo prievolę ir laiku neatsiskaitė už suteiktas ryšio ar kitas paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje reikalavimas priteisti skolą ir delspinigius reiškiamas pagal 1998-08-16 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

Esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, būtina patikrinti ir nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai 1998-08-16 išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nustatė sąskaitos apmokėjimo terminą iki 1998-08-31, todėl jau nuo 1998-09-01, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, pradinis kreditorius galėjo ginti savo teises teisme pareikšdamas ieškinį. Teismas daro išvadą, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1998-09-01, kai kreditorius objektyviai suvokė, kad prievolė per jo nustatytą terminą nebuvo įvykdyta.

Įstatymų leidėjas yra numatęs pakankamai ilgą 10 metų terminą, per kurį asmuo turi galimybę ginti savo pažeistas teises (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-09-01, t. y. ieškinys teisme pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą beveik dešimt metų. Pažymėtina, kad reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui ieškinio senaties termino nesustabdė ir (ar) jo nenutraukė. CK 1.128 straipsnis nustato, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Nagrinėjamu atveju reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei buvo perleistas 2008-12-23, t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui ir reikalavimo teisių įgijėjas Lindorff Oy filialas prisiėmė su tuo susijusią riziką.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Konkrečiu atveju atsakovui pareiškus atsiliepimą į ieškinį ir prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovė, kuriai šis atsiliepimas buvo įteiktas 2018-07-20, nepateikė teismui pagrįsto prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Dėl ieškinio senaties termino taikymo ar jo atnaujinimo ieškovė nepasisakė ir savo prašymuose bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Byloje nėra jokių įrodymų ir nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad galimai ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti šį terminą ir patenkinti ieškinio reikalavimą praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų nuo prievolės sumokėti skolą nevykdymo. Teismo vertinimu, nenustatytos jokios aplinkybės, sukliudžiusios ieškovei ar pradiniam kreditoriui laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą pareikšti ieškinį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant atsakovo prašymui, šioje byloje taikoma ieškinio senatis ieškovės pareikštam reikalavimui dėl skolos priteisimo ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.128 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo yra išvestiniai, atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

Ieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė