Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam M. K., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato baudžiamąją bylą nutraukiant ir perduodant M. K. pagal laidavimą laiduotojai E. K., nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 71 straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį į minėtą fondą per 1 (vienus) metus sumokėti 5 MGL (188,30 Eur) įmoką.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinis ieškinys atmestas.

Iš M. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K. priteista 100 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikaltimo, numatyto BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas jam priklausantį nešiojamą kompiuterį „hp 250 G3“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam priskirtas internetinės prieigos adresas IP (duomenys neskelbtini) , suteiktas AB „(duomenys neskelbtini“ interneto klientui M. K., o taip pat 2016m. vasario 8 d. ir 2016 m. balandžio 20 d., R. K. priklausančios nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini“ patalpose (duomenys neskelbtini) , kompiuterio atmintyje išsaugotais prisijungimo prie R. K. naudojamos internetinės svetainės www.youtube.com vardu ir slaptažodžiu, pažeisdamas informacinės sistemos www.youtube.com paskyros apsaugos priemones (prisijungimo teisė buvo suteikta tik R. K., autentifikuojamai sistemoje pagal jo paties sukurtus prisijungimo prie internetinės svetainės www.youtube.com paskyros vardą ir slaptažodį), neteisėtai, t. y. be R. K. žinios ir sutikimo įvesdamas kompiuterio atmintyje anksčiau išsaugotą prisijungimo vardą ir slaptažodį, prisijungė prie internetinės svetainės www.youtube.compaskyrosadresu (duomenys neskelbtini) ir ištrindamas sunaikino bei pašalino elektroninius duomenis – du vaizdo įrašus, reklamuojančius R. K. nekilnojamojo turto agentūros “(duomenys neskelbtini)“ parduodamus objektus.Alytaus rajono apylinkės teismas, pripažinęs M. K. padariusiu BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį atmetė konstatavęs, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, kad M. K. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį panaikinti iš dalies ir jo byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti bei priteisti visas jo turėtas proceso išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Skunde R. K. nurodo, kad M. K., siekdamas nesąžiningos konkurencijos, ištrynė vaizdo įrašus su nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ prekiniu ženklu-logotipu, per kuriuos buvo pardavinėjamas nekilnojamasis turtas. Vaizdo įrašuose buvo vaizduojama medžiaga, skirta objektams reklamuoti bei parduoti. M. K. taip pasielgė tyčia, norėdamas pakenkti jo vykdomai veiklai.Skunde teigiama, kad M. K. įsilaužimas bei panaikintas įmonės turtas (vaizdo įrašas su nekilnojamojo turto agentūros prekiniu ženklu-logotipu) pakenkė nekilnojamojo turto agentūros veiklai, dėl to įmonė negavo 4000 Eur pajamų, nes 103 dienas nesant reklamos, nebuvo parduoti keturi objektai. Agentūros logotipo sukūrimo vertė – 95 Eur. Pradėjus veiklą, prekės ženklas buvo intensyviai reklamuojamas, buvo keliami įmonės reitingai ir garsinamas agentūros vardas. Reklamavimui buvo sukurti du vaizdo įrašai, kurie buvo patalpinti interneto svetainėje www.youtube.com. Vaizdo įrašams sukurti reikėjo pasamdyti operatorių, kuris šiais darbais užsiima profesionaliai. Operatoriaus darbo pusės valandos kaina yra 60 Eur. Filmuojant du objektus operatoriui T. J. sumokėta 120 Eur. Iš viso turtinę žalą sudaro 4215 Eur.R. K. taip pat nurodo, kad dėl neteisėtų M. K. veiksmų patyrė didelius emocinius, dvasinius ir fizinius išgyvenimus. Patirti emociniai išgyvenimai visiškai sutrikdė dvasinę pusiausvyrą ir darbinę veiklą. Teko iš naujo kurti reklamas, tai sąlygojo papildomas finansines išlaidas, reikėjo rasti papildomo laiko, ieškoti kūrybinių idėjų. Atsirado vidinis nepasitikėjimas savo vykdoma veikla ir savimi. Nuolat jaučiasi įsitempęs ir dvasiškai palūžęs. Dėl to sunku susikaupti, bendrauti su klientais, sudėtinga dirbti su kolegomis, įmonės vizija ir tikslai ėmė atrodyti nepasiekiami. Šis įvykis neigiamai paveikė tolimesnį gyvenimą ir veiklos perspektyvumą. Dėl patirto streso ir dvasinių išgyvenimų ėmė kamuoti nemiga, dėl to atsirado galvos skausmai, kurie neretai atrodo nepakeliami. Apeliantas tapo labai nervingas, jautrus ir emociškai pažeidžiamas. Esant tokioms aplinkybėms, neturtinė žala vertinama 3000 Eur. Skunde pažymima, kad tiek civilinis ieškinys, tiek turėtos proceso išlaidos byloje buvo pagrįstos rašytiniais dokumentais ir liudytojos A. K. parodymais, todėl teismas civilinį ieškinį atmetė nepagrįstai. Taip pat nepagrįstai sumažino proceso išlaidų sumą. Sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnį bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus vedant teismo posėdžius, nesilaikė Lietuvos Respublikos Teisėjų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas), netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo institutą.Pasak R. K., nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teismas siūlė M. K. kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Šiam atsisakius tai daryti, pats teismas ėmėsi M. K. gynėjo veiksmų. Teismas atidėjo eilę posėdžių nurodant M. K. pateikti vienokius ar kitokius įrodymus, prašant pasikviesti liudytojus. Teismas konsultavo M. K. apie šioje byloje galimą laidavimą ir laiduotoją bei konsultavo kitais, šiai bylai aktualiais, klausimais. Teismas nevengė M. K. atžvilgiu įvairių patarimų, kurie sušvelnintų jo atsakomybę. Visa tai girdėti teismo posėdžių garso įrašuose. Teismas pažeidė Etikos kodekso 8 straipsnio 7 ir 9 punktus. Iš teismo elgesio tiesioginių pareigų atlikimo metu buvo aiškiai matomas teismo demonstravimas simpatijų ir antipatijų bei išskirtinis dėmesys kaltinamajam, ką Etikos kodekso 8 straipsnio 3 punktas draudžia. Taip pat galima įžvelgti Etikos kodekso 15 straipsnio 4 punkto, 9 straipsnio 4 punkto pažeidimus. Byla buvo išnagrinėta padarius grubius Etikos kodekso pažeidimus, dėl to skundžiamo nuosprendžio dalys dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų turėtų būti panaikintos.Apelianto įsitikinimu, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių dalyje dėl civilinio ieškinio pagrįstumo. Teismas be jokių motyvų konstatavo, kad dėl logotipų pašalinimo jų nesunaikinant, žalos nukentėjusysis nepatyrė. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad parduodami objektai lankomiausioje internetinėje svetainėje nebuvo reklamuojami net 103 dienas, dėl to objektai nebuvo parduoti. Teismas be jokio objektyvaus pagrindo ėmėsi vertinti tai, kad www.youtube.com yra internetinė svetainė, kurioje kiekvienas prisiregistravęs asmuo gali įkelti vaizdo įrašus ar dalintis jais su kitais, tačiau ši svetainė nėra skirta išimtinai nekilnojamojo turto reklamai, jos paskirtis yra bendro pobūdžio ir neva dėl to nukentėjusiajam nebuvo padaryta turtinė žala. Pasak R. K., vien tai, kad ši internetinė svetainė nėra specializuota, nesudarė teismui objektyvaus pagrindo spręsti, kad M. K. tyčiniai kalti veiksmai nepadarė jokios turtinės žalos. Teismas visiškai nepasisakė dėl agentūros turėtų išlaidų logotipo sukūrimui ir reklamai.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė taip pat pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių net nepasisakydamas bei šališkai siekdamas M. K. sušvelninti atsakomybę, kas be abejonės suponuoja Etikos kodekso pažeidimus. M. K. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, o byloje pateikti rašytiniai dokumentai bei liudytojos A. K. parodymai patvirtino padarytos žalos faktą, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti patenkintas. Apeliantas pažymi, kad jo patirtus neigiamus išgyvenimus patvirtina medicininiai dokumentai, kuriuos teismas taip pat vertino netinkamai. Teismas visus duomenis vertino kaltininko naudai, o tai kelia pagrįstų abejonių teismo nešališkumu.Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas skunde nurodo nesutinkantis ir su nuosprendžio dalimi, kuria teismas nepriteisė visų jo turėtų proceso išlaidų. Patirtos proceso išlaidos yra susijusios su šiuo baudžiamuoju procesu, todėl jas pripažinti procesinėmis pagrindas yra. Taip pat yra pagrindas jas priteisti iš šioje byloje kaltu pripažinto asmens. Teismas nuosprendyje nurodė, kad advokato darbas procese daugiausiai susidėjo iš civilinio ieškinio surašymo ir įrodymų jam pagrįsti surinkimu, tačiau neaišku, kuo remdamasis teismas tokią išvadą padarė. Net jei sutinkant su tokia išvada, atkreipiamas dėmesys, kad tai iš esmės lėmė tik paties teismo procesiniai veiksmai ir ekonomiškumo bei koncentruotumo principų nesilaikymas, o taip pat ir Etikos kodekso pažeidimai teismo posėdžio metu kaltinamąjį konsultuojant, atidedant be jokio objektyvaus pagrindo teismo posėdžius ir tokiu būdu didinant proceso išlaidas. Pažymima, kad net prokurorė iš dalies palaikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo pažymėdama, kad nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą vertina 200 Eur. Prašymą priteisti 400 Eur už suteiktą teisinę pagalbą prokurorė palaikė visa apimtimi. Be to, pats M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka atlyginti žalą, jeigu teismas ją nustatys ir tokio dydžio, kokią nustatys teismas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K., jo atstovas advokatas A. Pliauga, prokurorė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas M. K., jo gynėja advokatė L. Daukšienė apeliacinį skundą prašė atmesti.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde M. K. kaltės klausimas nekeliamas, tačiau nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei proceso išlaidų priteisimo klausimas. Apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje esančiais įrodymais turtinė ir neturtinė žala nėra įrodyta, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Pasak nukentėjusiojo, tokią išvadą teismas padarė netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, t. y., pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tai nulėmė neteisingo sprendimo dėl pareikšto civilinio ieškinio priėmimą.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, susijusius su turtinės ir neturtinės žalos fakto bei dydžio nustatymu, dar kartą juos įvertinusi, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo yra nepagrįsti. Reikalavimas pareiškiant civilinį ieškinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra vienas iš pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš M. K. priteisti 4 215 Eur turtinei žalai atlyginti. Reikalavimą atlyginti turtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl vaizdo įrašų, kuriuos M. K. iš interneto svetainės pašalino, kūrimo jis turėjo išlaidų. Be to, dėl pašalintų reklaminių vaizdo įrašų nebuvo parduoti reklamuoti objektai, dėl to jis negavo pajamų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad turtinės žalos faktas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl reikalavimas atlyginti šią žalą negali būti tenkinamas. Aukštesnysis teismas su tokiu vertinimu sutinka. M. K., neteisėtai prisijungęs prie R. K. sukurtos paskyros interneto svetainėje www.youtube.com, pašalino du vaizdo klipus, kuriuose buvo reklamuojami R. K. nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ parduodami objektai. Ši aplinkybė byloje įrodyta, jos neneigė ir pats M. K.. Tačiau minėtų reklaminių vaizdo klipų pašalinimo faktas, pats savaime, turtinės žalos fakto neįrodo. Turtinė žala turi būti įrodyta objektyviais duomenimis, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti tikslią padarytos žalos sumą. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Reklaminius vaizdo klipus R. K. prašymu sukūrė pats M. K., už šį darbą jokio atlygio negavo. Duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme M. K. patvirtino, kad visa filmuota medžiaga, kuria remiantis buvo sumontuoti du reklaminiai vaizdo klipai, yra išlikusi ir dėl jų jokios žalos nukentėjusysis nepatyrė. Taigi, prašymas atlyginti išlaidas dėl operatoriaus darbo apmokėjimo yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas reikalavimas atlyginti agentūros logotipo kūrimo išlaidas, kadangi nukentėjusysis M. K. patvirtino, jog logotipas nėra sunaikintas, jis yra išlikęs ir toliau naudojamas jo agentūros veikloje, žala dėl to nėra padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, kaip pats nukentėjusysis patvirtino, jog visa pirminė medžiaga, už kurią buvo sumokėta, yra išlikusi, ištrinti tik du reklaminiai klipai, už kuriuos nukentėjusysis M. K. nieko nemokėjo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą dėl reklamos kūrimo išlaidų yra nepagrįstas. Taip pat objektyviais duomenimis nepagrįstas ir reikalavimas atlyginti 4000 Eur negautų pajamų, kurias, pasak nukentėjusiojo, jis būtų gavęs, jei reklaminiai vaizdo klipai nebūtų pašalinti iš interneto svetainės www.youtube.com. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika. Nukentėjusysis M. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad buvo reklamuojami keturi objektai, už kurių pardavimą būtų gauti 4000 Eur komisiniai. Ištrynus reklaminius vaizdo įrašus, objektai nebuvo reklamuojami, dėl to, pasak nukentėjusiojo, nebuvo parduoti. Kolegijos įsitikinimu, toks vertinimas yra subjektyvus, pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis ir negali būti pagrindu vienareikšmiškai spręsti, kad dėl neteisėtų M. K. veiksmų R. K. įmonė negavo 4000 Eur pajamų. Nukentėjusiojo minimi objektai buvo reklamuojami skelbimuose, internetiniuose puslapiuose, specializuotuose nekilnojamojo turto tinklapiuose, t. y. objektai buvo reklamuojami ne tik interneto puslapyje www.youtube.com, kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra išimtinai skirtas nekilnojamojo turto reklamai, o ir kituose, tiek specializuotuose nekilnojamojo turto, tiek kituose interneto puslapiuose. Įvertinus paminėta, vienareikšmiškai spręsti, kad būtent reklaminių vaizdo klipų pašalinimas iš interneto svetainės www.youtube.com tiesiogiai sąlygojo objektų nepardavimą, o atitinkamai ir nukentėjusiojo negautas pajamas, nėra objektyvaus pagrindo. Kaip minėta, turtinė žala turi būti įrodyta objektyviai ir neginčijamai ir šią žalą įrodyti turi būtent nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo. Šiuo atveju turtinės žalos faktas, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, nėra įrodytas.Kolegijos vertinimu, teisinga yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo tenkinti ir civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. K. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, byloje nėra. Kaip minėta, nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur. Ieškinio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, kad įvykio pasekmės labai skaudžios, jaučiamos iki šiol ir bus jaučiamos ateityje. Dėl įvykio patyrė didelius emocinius, dvasinius ir fizinius išgyvenimus. Išgyvenimai sutrikdė dvasinę pusiausvyrą, jaučiasi dvasiškai palūžęs. Nuolat jaučiasi įsitempęs, yra pablogėjusios bendravimo galimybės. Atsirado vidinis nepasitikėjimas vykdoma veikla ir savimi, pablogėjo fizinė sveikata. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos specifiką, tarp nukentėjusiojo ir kaltininko susiklosčiusius asmeninius santykius, nukentėjusiojo paaiškinimus teisme, sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą šiuo atveju yra nepagrįstas. Nors nukentėjusysis tvirtina, kad dėl iš interneto puslapio pašalintos nekilnojamojo turto objektų reklamos jis patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie sąlygojo ir jo fizinės būklės pablogėjimą, jokių objektyvių įrodymų ar aplinkybių, kurie tokius teiginius pagrįstų, byloje nėra. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad sveikatos problemų turi seniai. Nurodė, kad po įvykio pablogėjo su širdimi, prasidėjo galvos skausmai, tačiau įvardindamas tokio pablogėjimo priežastis nebuvo nuoseklus vienu atveju tvirtindamas, kad pablogėjimą sieja su M. K. veiksmais, kitu atveju – kad tiesiogiai nesieja. Byloje pateikti medicininiai duomenys, įvertinus juose užfiksuotą informaciją, neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad R. K. apsilankymas pas gydytojus yra susiję su M. K. neteisėtų veiksmų pasekmėmis nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas nukentėjusiojo teiginys, kad dėl neteisėtų M. K. veiksmų jam pakriko nervai, buvo privestas kreiptis pas psichologus. Kolegija, įvertinus paminėta, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nenustatyta, jog dėl M. K. veiksmų buvo pakenkta agentūros „(duomenys neskelbtini)“ ar R. K., reputacijai, kad atsirado nepasitikėjimas šia agentūra, įvertinusi ir tai, kad nepadaryta jokia turtinė žala, laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog neturtinės žalos faktas šioje byloje taip pat nėra įrodytas. Taip pat sutiktina su nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiojo vidinis nepasitikėjimas savimi ir vykdoma veikla, įtampa, nervingumas, jautrumas sąlygoti kitų faktorių, kurie nėra susiję priežastiniu ryšiu su M. K. įvykdyta neteisėta veika (pavyzdžiui – verslo rizika, asmeninės būdo savybės ir panašiai). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas išsamus aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos, vertinimas, argumentuotai pasisakyta, kodėl teismas mano, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. Apygardos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su nuosprendyje padarytomis išvadomis ir apeliaciniame skunde nesant jokių naujų įrodymų dėl neturtinės žalos, nuosprendžio motyvų dar kartą nekartoja.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusysis R. K. apeliaciniame skunde taip pat ginčija teismo sprendimą priteisti tik dalį jo turėtų proceso išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusiojo manymu, teismo sprendimas priteisti tik dalį išlaidų yra neteisingas. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Neginčijama aplinkybė, kad nukentėjusieji turi teisę gauti turėtų išlaidų dėl neteisėtų kaltininko veiksmų atlyginimą. Tačiau, kolegijos vertinimu, šioje yloje nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo BPK 106 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teise sumažinti priteistinų proceso išlaidų sumą. Nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties, M. K. savo kaltės neneigė, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme neužsitęsė. Advokato nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimtis iš esmės yra susijusi tik su civilinio ieškinio reikalavimais, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir atmetė. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo kriterijais bei proporcingumo principu, prašomos priteisti sumos dydį pagrįstai sumažino. Aplinkybių, dėl kurių priteista proceso išlaidų suma turėtų būti didinama, nukentėjusysis apeliaciniame skunde nenurodė, todėl kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų sprendžiant proceso išlaidų priteisimo klausimą, neturi pagrindo šią nuosprendžio dalį keisti.Nukentėjusysis apeliaciniame skunde, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išreiškė prašymą priteisti jo turėtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200 Eur. Pažymima, kad proceso išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šiuo atveju, nusprendžiant išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, be kitų aplinkybių būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2017 m. gegužės 9 d. ir kt.).Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, skundo reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo vertintos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Advokatas A. Pliauga nukentėjusįjį byloje atstovavo nuo pat proceso pradžios, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos, nereikėjo papildomo laiko susipažinti su byla, ją išanalizuoti ir įvertinti. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas M. K. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka konstatuota, kad nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, yra nepagrįsti. Kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laiko, kad šiuo atveju yra pagrindas nukentėjusiojo prašymo netenkinti ir jo turėtų proceso išlaidų iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto M. K. nepriteisti. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. K., išlaidas sudaro 72,27 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nukentėjusiojo iniciatyva, vadovaujantis teismų praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. K. nepriteistinos. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta padarius grubius Teisėjų etikos kodekso pažeidimus ir, pasak nukentėjusiojo, tai yra pagrindas nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismas, kaip apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių (nutarčių) nagrinėjantis subjektas, nėra kompetentingas vertinti teisėjų elgesio atitikimą ar neatitikimą teisėjų etikos kodekso reikalavimas ir tokį elgesį vertinti, dėl šių skundo argumentų, kolegija nepasisako ir jų nevertina. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, spręsdamas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taip pat ir proceso išlaidų priteisimo, BPK ir CK normas taikė tinkamai, argumentuotai nurodė, kokiais įrodymais ir aplinkybėmis remdamasis padarė išvadą, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis ir byloje esančius duomenis bei įvykio situaciją vertina kitaip, nei teismas, nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, o nuosprendyje padarytos išvados – neteisingos. Apeliaciniame skunde pateiktas šioje byloje nustatytų aplinkybių subjektyvus vertinimas, nesant jokių objektyvių tokį vertinimą pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo nuosprendį šioje dalyje keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, kurias sudaro 72,27 Eur, iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. K. nepriteisti.