Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)” sandėlio darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 198¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas A. R. parodė, kad iki 2016-07-27 dirbo individualioje įmonėje "C." nekilnojamojo turto agentu. Jam dirbant nekilnojamojo turto įmonėje "C.", įmonės direktorius R. K. sumanė pasamdyti drono operatorių, kuris nufilmuotų (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius parduodamus kotedžus, kaip suprato, dar buvo nufilmuota ir patalpos (duomenys neskelbtini) mieste. Šių objektų pardavimais užsiėmė jis. Po kiek laiko nufilmuota ir internetinėje patalpinta medžiaga buvo pašalinta. R. K. jo paprašė paskambinti asmeniui, kuris montavo ir sudėjo filmuotą medžiagą į internetinę erdvę, kurį jis įvardino kaip M. K.. Jis paskambino iš įmonės telefono minėtam asmeniui ir paklausė, kur dingo filmuotos medžiagos iš interneto svetainės www.youtube.com. Šis jam atsakė, kad norėjo ir ištrynė.

Daiktų apžiūros protokolu fiksuoti duomenys po apžiūros, atliktus nešiojamojo kompiuterio apžiūrą - nešiojamas kompiuteris yra 38x26 cm. dydžio, 2 cm. storio, keturkampio formos, juodos spalvos plastikiniu korpusu, ant kurio viršaus (atverčiamos dalies) išorinio paviršiaus yra pilkos spalvos raidės "hp". Ant kompiuterio korpuso apačios yra priklijuota juostelė su pilkos spalvos užrašais, "(duomenys neskelbtini) ", serijos Nr. CND52541DR. Įsijungus kompiuteriui, ekrane matomas žalios spalvos paveikslėlis iš rutuliukų ir ekrano kairėje pusėje išsaugoti įvairūs katalogai. Peržiūrėjus katalogus ir juose išsaugotą informaciją, kataloge "Mano kompiuteris", skyriuje "Ypatybės" randami duomenis apie nešiojamą kompiuterį. Iš šių duomenų matyti, kad kompiuterio vardas yra "(duomenys neskelbtini)" ir atspausdinta informacija apie šį kompiuterį - MAC adresai, pagal kuriuos galima nustatyti (identifikuoti) įrenginį - kompiuterį. Apžiūrint kompiuterį ir jungiantis prie "Google" paskyros, kompiuteris automatiškai pateikia "Pasirinkti paskyrą" ir matome, kad šiame kompiuteryje yra išsaugotos 3 paskyros. Pirmoji paskyra pavadinta "(duomenys neskelbtini) Atsijungta". Antroji paskyra pavadinta "(duomenys neskelbtini) Atsijungta" ir matome "C." logotipą. Trečioji paskyra pavadinta "(duomenys neskelbtini) Atsijungta". Bandant prisijungti prie "(duomenys neskelbtini)" paskyros, prisijungti negalima, nes slaptažodis negalioja. Šios paskyros prisijungimo vardo vietoje matome užrašą "(duomenys neskelbtini) ", iš kurio suprantame, kad tai yra prisijungimo prie paskyros vardas, o slaptažodžio vietoje yra parašyti tik taškučiai, slaptažodis nematomas. Pasirinkus šią paskyrą, automatiškai ekrane atsiranda užrašas logotipas su užrašu "(duomenys neskelbtini) " ir prie šio užrašo nuotraukos su įvairiais pastatais (1 t. b. l. 69-74).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį

BK 198¹ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos, t. y. paties kaltinamojo M. K. parodymų, nukentėjusiojo R. K., liudytojų A. K. ir A. R. parodymų, kompaktinių plokštelių ir nešiojamo kompiuterio apžiūros duomenų nustatyta, kad M. K., pasinaudojęs R. K. internetinėje svetainėje naudojamu vardu ir slaptažodžiu, neteisėtai prisijungė prie internetinės svetainės paskyros. Kadangi vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra laikoma viena iš šios sistemos saugumo užtikrinimo priemonių, kaltinamojo M. K. veiksmai, kai jis jungėsi informacinėje sistemoje WWW.youtube.com pateikdamas vartotojo R. K. vartotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – vardą ir slaptažodį, taip pažeisdamas šios sistemos apsaugos priemones, laikytini neteisėtais. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą, kas yra baudžiama pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį. M. K. padaryti neteisėti prisijungimai prie internetinės sistemos turėjo savo padarinius, nes tai leido jam neteisėtai sunaikinti ištrinant du vaizdo įrašus, reklamuojančius R. K. nekilnojamojo turto agentūros „C“ parduodamus objektus.

Dėl civilinio ieškinio

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti jam padarytą žalą, teismas vadovaujasi BPK 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis R. K. pateikė į bylą civilinį ieškinį (b. l. 43-46), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 4215 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo kaltų veiksmų po įsilaužimo į www.youtube.com jo vardu atidarytą kanalą buvo pašalinti du vaizdo įrašai, reklamuojantys du nekilnojamojo turto objektus su juose buvusiu nekilnojamojo turto agentūros „C“ logotipu. Tai pakenkė nekilnojamojo turto agentūros veiklai, įmonė patyrė nuostolių, nes logotipo sukūrimas jam atsiėjo 95 eurus, abu vaizdo įrašus kūrė operatorius, kuriam už darbą jis sumokėjo 120 eurų. Įrašų panaikinimas ir nebuvimas internetinėje erdvėje 103 dienas smarkiai pakenkė įmonės reputacijai, objektai nebuvo parduoti. Dėl reklamos nebuvimo įmonė negavo 4000 eurų pajamų. Be to, nukentėjusysis R. K. teigia, kad patyrė neturtinės žalos, nes įvykio pasekmės jam labai skaudžios, jis patyrė didelius emocinius, dvasinius ir fizinius išgyvenimus, jam sutrikdyta dvasinė pusiausvyra, jis jaučiasi dvasiškai palūžęs, nuolat įsitempęs, pablogėjo jo bendravimo galimybės. Bendraujant su klientais jam atsirado vidinis nepasitikėjimas savo veikla ir savimi. Dėl patirto streso ir didelių dvasinių išgyvenimų jis negalįs ramiai miegoti, gyvena nuolatinėje įtampoje, kenčia galvos skausmus, tapo nervingas, jautrus ir emociškai pažeidžiamas, sutriko jo sveikata.

Kaip matyti iš VMI pateikto nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 656193, R. K. vykdo individualią veiklą (b. l. 62), taigi, jis veiklą vykdo kaip fizinis asmuo ir byloje yra tinkamas civilinis ieškovas. Tačiau nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, kad dėl kaltų kaltinamojo M. K. veiksmų patyrė turtinės žalos. Logotipas C, dėl kurio nukentėjusysis kreipėsi su civiliniu ieškiniu, kaltinamojo veiksmais nebuvo sunaikintas, bet buvo pašalintas kartu su dviem vaizdo įrašais iš internetinės svetainės www.youtube.com, reklamuojančiais nekilnojamojo turto objektus. Nukentėjusysis pripažino, kad tą patį logotipą jis šiuo metu toliau naudoja savo darbinėje veikloje. Taigi, dėl logotipų pašalinimo jų nesunaikinant žalos nukentėjusysis nepatyrė. Dėl pašalintų iš internetinės erdvės vaizdo įrašų svarbu pažymėti, kad abu nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo reklamuojami M. K. sumontuotuose vaizdo įrašuose, buvo reklamuojami kituose internetiniuose kanaluose www.aruodas.lt, www.alytusplius, www.skelbiu.lt, www.facebook. Kaip teisme paaiškino liudytojas A. R., kuris tiesiogiai buvo atsakingas už šių objektų pardavimą, per minimą 1 mėnesio laikotarpį nuo įrašų pašalinimo niekas minėtais parduodamais objektais nesusidomėjo, nors jie visą laiką buvo reklamuojami kitose minėtose internetinės erdvės svetainėse. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą svarbu įvertinti, kad „YouTube“ yra internetinė svetainė, kurioje kiekvienas prisiregistravęs asmuo gali įkelti vaizdo įrašus ar dalintis jais su kitais, tačiau ši svetainė nėra skirta išimtinai tik nekilnojamojo turto reklamai, jos paskirtis yra bendro pobūdžio. Visa nukentėjusiojo nekilnojamojo turto objektų reklama nenutrūkstamai vyko kituose internetiniuose puslapiuose, tame tarpe ir tuose, kurie skirti specialiai pardavimams reklamuoti, taigi negalima laikyti, kad būtent šių įrašų pašalinimas sąlygojo nukentėjusiojo nuostolius dėl turto nepardavimo ypač vertinant tai, kad įrašai buvo pašalinti iš nesispecializuojančio reklamuoti išimtinai tik nekilnojamojo turto pardavimą kanalo. Kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, nes neįrodyta, kad objektų nepardavimo priežastis yra būtent šių įrašų pašalinimas iš vieno internetinės erdvės kanalo. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos neįrodytas ir todėl atmestinas.

Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis nustatomas nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir pripažintus reikšmingais kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Nors teisės normos nenustato ribojimo neturtinei žalai, tačiau jos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą. Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga. Svarbu tai, kad nustatant neturtinės žalos faktą ši žala nenustatinėjama automatiškai, ji nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinę žalą darantys veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, atsižvelgiama į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo joms trukmę, intensyvumą ir pan. Nukentėjusysis R. K. savo patirtą neturinę žalą pagrinde siejo su pakenkimu jo sveikatai ir gerai savijautai. Tačiau kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 153-155), įvairiomis ligomis jis serga nuo vaikystės, nėra duomenų, kad iš karto po įvykio būtų kreipęsis į gydymo įstaigą dėl pablogėjusios sveikatos, taigi, nepateikta duomenų, kad jo sveikatos pablogėjimas kaip nors susijęs su nusikalstamu įvykiu. Kaip matyti iš UAB „Pagalba ligoniui“ rašto, jis šioje įstaigoje lankėsi 2016-06-27, 2016-09-19 ir vėliau, tačiau rašte nurodoma, kad jo vizito tikslas - tęsti gydymą, o pirminė gydymo priežastis nekonstatuota. Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos medicininių dokumentų išrašo matyti, kad R. K. 1997 m. patyrė hemi Fontano operaciją dėl širdies susirgimų, į šią gydymo įstaigą jis kreipėsi 2016-10-26, tačiau nurodė, kad žymesnių nusiskundimų neturi, apsilankymą gydymo įstaigoje niekaip nesiejo su M. K. atliktais veiksmais (b. l. 154). Kaip matyti iš į bylą pateikto neįgaliojo pažymėjimo duomenų, R. K. konstatuotas 40 procentų darbingumas dar 2015 metais, duomenų apie jo pakenkimą darbingumui vėliau nepateikta. Įvertinus visą klinikinę diagnozę matyti, kad asmuo yra gydomas nuolat. Taigi, sveikatos sutrikimai atsirado anksčiau nei nukentėjusysis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl kaltinimų M. K.. Iš išrašo iš medicininių dokumentų apie nukentėjusiojo sveikatos būklę negalima teigti, kad atsiradę sveikatos sutrikimai yra kažkaip susiję su jo kreipimusi dėl baudžiamojo proceso pradėjimo.

Nukentėjusysis taip pat neįrodė kitų įvykio sukeltų jam pasekmių, tokių kaip didelis emocinis, dvasinis ir fizinis išgyvenimas, sutrikdyta dvasinė pusiausvyra, įtampa, pablogėjusios bendravimo galimybės, apie kuriuos jis mini civiliniame ieškinyje. Nukentėjusysis R. K. faktą apie du pašalintus jo parduodamų objektų vaizdo įrašus sužinojo tik po mėnesio laiko, visą tą laikotarpį net neįtarė, kad įrašų internetinės erdvės svetainėje nėra, vadinasi pats reklamine informacija, susijusia su jo verslu, nesidomėjo, nekontroliavo ir sprendė, kad pardavimų reklama vyksta sklandžiai. Liudytojas A. R. patvirtino, kad objektai buvo reklamuojami įvairiuose internetiniuose puslapiuose, tačiau pirkėjų susidomėjimo jais nebuvo. Neatmetama, kad nukentėjusiojo vidinis nepasitikėjimas savo veikla ir savimi, įtampa, galvos skausmai, nervingumas, jautrumas yra sąlygotas kitų faktorių, pvz. susijusių su bendra verslo rizika, ir neįrodyta, kad jo nurodyti neigiami faktoriai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su M. K. poelgiu. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad dvasinius išgyvenimus jis labiau sieja su artimos M. K. draugystės praradimu nei su jo padaryta veika. Vertinant nukentėjusiojo nurodytas civilinio ieškinio sumas, akivaizdu, kad jos yra labai didelės ir tai kelia įspūdį, kad nukentėjusysis labiau siekia ne įrodyti, kad jam buvo padaryta žala, bet pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir pasipinigauti, piniginėmis išlaidomis nubausti M. K.. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., o šios bylos atveju neturtinė žala neįrodyta. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nėra įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturinė ar turtinė žala, todėl jo reikalavimas dėl žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėja E. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė atleisti jos sūnų M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji patvirtino, kad sūnus gyvena kartu su abiem tėvais, tiek ji, tiek tėvas daro jam gerą įtaką. Sūnus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju. Ji sūnų gali kontroliuoti, nes yra jam autoritetas. Mato, kad M. K. labai išgyvena.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. prašė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojai E. K..

Prokurorė, palaikiusi valstybinį kaltinimą byloje, prašė taikyti M. K. laidavimą, perduoti jį motinos žinion. Pažymėjo, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, detaliai nurodė šias sąlygas.

Nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas A. P. nurodė, kad jo atstovaujamasis nesutinka, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kaltinamasis turi būti nuteistas. Pažymėjo, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o būtent kaltinamasis neatlygino nukentėjusiajam patirtos turtinės ir neturinės žalos ir tarp jų nėra susitarimo dėl žalos atlyginimo ateityje, nes kaltinamasis nepripažįsta padaręs kokios nors žalos nukentėjusiajam, nors žala įrodyta.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. padarė vieną nusikalstamą veiką ir teisiamas pirmą kartą. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis teigia išvadas padaręs ir tokios klaidos ateityje nebekartos. Pats baudžiamasis persekiojimas prieš kaltinamąjį sudaro baudžiamumo poveikį ir turi prevencijos pobūdį. Kaltinamasis turi abu tėvus, su jais kartu gyvena, dirba, charakterizuojamas itin teigiamai, kaip pareigingas, darbštus, imlus, neturintis drausminių nuobaudų, vertinamas bendradarbių ir vadovų asmuo (1 t., b. l. 95), jis nebuvo baustas dėl jokių teisės pažeidimų padarymo (1 t., b. l. 87). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamasis M. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prašė jo laiduotoju paskirti motiną E. K., kuri teisme sutiko būti M. K. laiduotoja. Nustatyta, kad E. K. virš 30 metų nuolatinai dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės yra vertinama, ypač gerai charakterizuojama, ji neteista ir nebausta administracine tvarka, neturi priklausomybės ligų, kas leidžia spręsti apie jos puikią reputaciją. Teismas sprendžia, kad siūloma laiduotoja yra verta pasitikėjimo ir gali daryti M. K. teigiamą įtaką.

Teismo konstatuota, kad kaltinamasis savo veiksmais nukentėjusiajam žalos nepadarė. Pastebėtina, kad kaltinamasis, apklausiamas teisme, sutiko atlyginti žalą, jeigu teismas ją nustatytų, bei sutiko ją atlyginti tokio dydžio, kokį nustatys teismas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus laiduotojos E. K. asmenines savybes, turtinę padėtį, yra pagrindas nustatyti laidavimą be užstato, laidavimo laikotarpį parenkant artimą minimaliam, leistinam pagal įstatymą.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį M. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų, atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką, laikytina, kad M. K. teigiamai paveiks baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio, 71 straipsnio nuostatomis skirtinas 1 metų laikotarpis sumokėti minimalią įstatymo nustatytą tokios rūšies įmoką - 5 MGL (188,30 EUR) į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BPK 103 straipsnio nuostatos numato, kas sudaro proceso išlaidas. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nukentėjusįjį R. K. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas A. P., už kurio teisinę sumokėtas 400 EUR atlyginimas. Nukentėjusysis prašo šias išlaidas pripažinti procesinėmis ir priteisti iš kaltinamojo.

Prašymas tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra susiję su šiuo baudžiamuoju procesu, todėl pripažinti jas procesinėmis yra pagrindas (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Tačiau svarbu tai, kad atstovavusio nukentėjusįjį advokato darbas procese daugiausia susidėjo iš civilinio ieškinio surašymo ir įrodymų jam pagrįsti surinkimu, tačiau teismas konstatavo, kad žalos dėl nusikaltimo nukentėjusysis nepatyrė ir civilinį ieškinį atmetė. Sprendžiama, kad šios išlaidos didžia dalimi susidarė dėl paties nukentėjusiojo sprendimo reikšti nepagrįstą civilinį ieškinį kaltinamajam. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo teisę turėti savo atstovą baudžiamajame procese, į teismo posėdžių skaičių, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo kriterijais, iš kaltinamojo atlygintina 100 Eurų procesinės išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jo bylą nutraukti.

Perduoti M. K. pagal laidavimą laiduotojai E. K. nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio, 71 straipsnio nuostatomis, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį į minėtą fondą per 1 (vienerių) metų laikotarpį sumokėti 5 MGL (188,30 EUR) įmoką.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K. nukentėjusiajam R. K. 100 (vieną šimtą) EUR proceso išlaidų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.